Klausimas: Tarkime, žmogus puikiai supranta, kad tam tikri vaistai jam padės, ir jis juos vartoja. Tačiau vieną akimirką jis sustoja sakydamas: „Viskas, nebenoriu.“ Kaip narkomanai, kurie žino, kad juos reikia gydyti ir verta pakentėti, kad atsikratytų priklausomybės, bet jie negali sustoti.
Atsakymas: Tai be kita ko rodo kančių trūkumą. Šių kančių pabaigoje mumyse pamažu išsivysto naujas, žemesnis lygmuo, kai jau nebegalime naudotis melagingu malonumu.
Laikui bėgant bus atsisakyta narkotikų. Žmonės nebegalės jų vartoti, nes pasieks galutinę sąmonės brandą: „Aš daugiau nebegaliu nei rūkyti, nei leistis, nei uostyti. Negaliu!“ – „Kodėl?“ – „Todėl, kad tai melas!“ Kitaip tariant, vien supratimas, kad tai melas, neutralizuoja malonumo pojūtį.
Tai natūrali dialektinė mūsų daugiasluoksnio noro raida, kurią sudaro šakninė (nulinė) jo dalis ir paskui pirma, antra, trečia, ketvirta stadijos. Kai pasiekiame ketvirtą noro stadiją – viskas, pabaiga! Mes jau nebegalime tuo noru naudotis.
Mes suvokiame, kad jis priešingas tam tikram šaltiniui, kažkam, prieš ką negalime peržengti ribos. Ir viskas. Mes nebegalime naudotis tuo noru – turime pakilti aukščiau jo.

#346271

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Kabalos mokslas ir narkotikai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo skiriasi įvairūs malonumai?

Stora žievė, kuri slepia tuštumas

Virš prasivėrusios tuštumos