Jei nejaučiame malonumo, išsivalydami nuo praeities bagažo, vadinasi nelabai norime išsivalyti. Juk kol kas siekiame malonumų, kurie nesusiję su Kūrėju, su davimu, ir norime užsipildyti egoistiškai.
Išsilaisvinti iš egoistinio ketinimo, nuo gavimo dėl savęs, vadinasi tyrinimosi darbu. Tam turiu įšokti į aukštesniąją Šviesą it į vandenį, visiškai į ją panirti, kad Šviesa paveiktų mane ir ištyrintų.
Taip vyksta kiekvienoje naujoje pakopoje. Kylant Kūrėjo suvokimo pakopomis, suartėjant su Juo, kiekviena pakopa prasideda nuo išsivalymo. Tai pirmas etapas.
O antrasis etapas – „šventumas“, kai turime ryšį su Šviesa.
Bet pirmiausia reikia išsilaisvinti iš savo egoizmo, išsivalyti pasitelkus Šviesą, tarsi panirtum į vandenį, į jūrą. O jau po to, išsivalius, galima rengtis švarius drabužius, kitaip tariant, „susitraukimą, ekraną ir atspindėtąją Šviesą“.

#289658

Iš 2021 m. lapkričio 9 d. rytinės pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį Nr. 54

Daugiau šia tema skaitykite:

Išvalyti sielos indą

Atmerkime akis!

Išsilaisvinti iš primestų tikslų

Jausti pasimetimą, painiavą – labai gera būsena. Reikia tik ištyrinti galvą ir širdį nuo visos šios painiavos, kad būtų švarus kli, kitaip tariant, išsilaisvinti nuo ankstesniojo bagažo. Ir tai geras ženklas, žymintis perėjimą į naują būseną, į naują pakopą.
Matome tam daug pavyzdžių savo gyvenime: negaliu rašyti ant jau prirašyto popieriaus – man reikia švaraus lapo. Negaliu pilti gėrimo į purviną stiklinę, kurioje neaišku, kas buvo. Juk tai sugadins visą gėrimo, kurio dabar noriu paragauti, skonį. Mums reikia švarių indų.
Todėl reikia kasryt priešais pamoką priprasti išvalyti savo indą, nelaukiant, kol jis išsivalys pats savaime. Ir tuomet švariame inde galėsiu patikrinti save, ką į jį gaunu, kuo jį užpildau.
Kitaip sakant, reikia būti jautriam tikrinant savo dvasinį kli ir jo užpildymą. Todėl parašyta: „Tegu tau kiekviena diena bus kaip nauja.“ Tai reiškia, kad kasdien privalau jaustis visiškai atsinaujinęs.
Galbūt vakar būta tam tikrų suvokimų, kai supratau daug ką iš to, kas anksčiau buvo neaišku. Tai nesvarbu, juk visa liko praeityje. O jeigu dirbu su tuo, kas jau praeityje, tai yra klipa. Man reikia pasistengti išeiti iš vakarykštės būsenos, net jei tai atnešė man suvokimą ir pojūčius, malonų pripildymą protui ir širdžiai. Tačiau aš noriu, jog visa tai būtų tuščia, ir kasdiena būtų man kaip nauja, kad viską pradėčiau iš naujo.
Todėl, jei ateiname į pamoką ne tuščiomis, o su ankstesniuoju bagažu, tai šitai nėra gerai. Nesvarbu, koks jis buvo: geras ar blogas – dieną reikia pradėti nuo švaraus lapo.
Net jeigu stoviu dykumos viduryje, nežinodamas, kur pasukti ir ką daryti, nesuprasdamas, kam atėjau į pamoką – tai yra gerai, kad pradedu nuo nulio. Tai reiškia, kad tinkamai imu dirbti, kaip iš naujo.
Būtent taip reikia mokytis „Šamati“ straipsnius, suprantant, kad neįmanoma pradėti darbo tyrai ir tinkamai, jei tempi praeities naštą. Pradėk nuo nulio, tarsi ką tik gimęs kūdikis!

#289654

Iš 2021 m. lapkričio 9 d. rytinės pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį Nr. 54

Daugiau šia tema skaitykite:

Gimti kiekvieną dieną iš naujo

Nebijok klysti ir viską pradėti iš naujo

Naujos būsenos pradžia

Klausimas: Kas yra „kelim sudužimas“?
Atsakymas: Kelim, arba indo sudužimas reiškia, kad vienas noras suskaidomas į daugybę atskirų norų.
Klausimas: Ar yra toks dalykas mūsų pasaulyje? Ar galite pateikti pavyzdį?
Atsakymas: Vargiai, nes noras mūsų pasaulyje taip pat nėra labai matomas žmonėms. Tai galima paaiškinti technologijos pavyzdžiu. Tarkime, kad mano automobilio variklis daugelį metų veikė tinkamai. Staiga kažkas nutiko, ir jis subyrėjo į daugybę dalių, kurias reikia taisyti, sureguliuoti ir vėl sujungti.
Klausimas: Kabalistai įdomiai vartoja kalbą: galima sakyti ir „kelim sudužimas“, ir „Adomo nuodėmingas nuopuolis“. Ar tai – dvi skirtingos kalbos?
Atsakymas: Taip. „Adomo nuodėmingas nuopuolis“ yra jausmų kalba, o „kelim sudužimas“ – kabalistinė, arba mechaninių savybių kalba.
Komentaras: Kabalistinė kalba gera tuo, kad ji mums nekelia asociacijų, tuo tarpu „nuodėmingą nuopuolį“ dažnas sieja su krikščionškosiomis nuodėmėmis, nors, iš esmės, tai neturi nieko bendra.
Atsakymas: Taip. Bet vėliau, kai jūs įsigilinate į kabalos mokslą ir suprantate, kaip ji apibūdina kiekvieną būseną, nebesvarbu, kaip tai išreiškiate.
Klausimas: Kodėl ankstyvieji kabalistai to nepaaiškino, tik vėlesnieji – Baal Sulamas ir Rabašas – pradėjo aiškinti kabalistinius terminus?
Atsakymas: Esmė ta, kad ankstesnės kartos buvo paprastesnės. Jie nebuvo tokie susipainioję, apkrauti egoizmo, jie negyveno tokiame sudėtingame pasaulyje kaip mes, todėl jiems viskas buvo ir taip aišku.
#264699

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Klausimas. Ar visa žmonija turi susivienyti į vieną bendrą indą?
Atsakymas. Žinoma! Kiekvienas iš mūsų neša savyje didžiulio sudužusio indo dalelę. Todėl turime surinkti tarpusavyje visas daleles ir taip visuotinai susijungti, kas pasiektume meilę.
Pirmiausia tai atlieka tie, kurie turi tašką širdyje. Tarkime, jis jumyse pabudo, vadinasi, galite pradėti suartėti vieni su kitais. Ir pamatysite, kaip tarpusavio ryšyje imsite atskleisti, kaip atsiranda bendras indas.
Kiek atskleisite šį indą, tiek jausite jo pripildymą Šviesa, kitaip tariant, įsisąmoninimu, amžinybės pojūčiu, nemirtingumu, įeisite į visiškai naują matavimą. Tai mūsų jėgoms. Visa tai galite atlikti dabar, būdami šiame pasaulyje. Tik nesustokite.
Visi žmonės pasaulyje, užsiimdami tuo kiekvienas šiek tiek savaip, padeda vieni kitiems, nes mes visi, žemiečiai, esame vieno sudužusio indo dalys.
#261097

Iš 2020 m. vasario 2 d. pamokos rusų k.

Nereikia stebėtis kritimais, nes jie visi susirenka ir pamažu veda žmogų pirmyn. Ir tai – kaip mokėmės, kad nėra tuštumos dvasiniame pasaulyje. Žmogus krenta tik tam, kad įimtų papildomas kibirkštis, sudužusias bendro indo dalis.
Žmogui galima patarti tik viena: nelaukti kol jį nuleis per pakopą, o jaučiant savo niekingumą – vėl pakilti kaip senukas, kuris eina ir ieško, ar nieko nepametęs. (Rabašas, Laiškas Nr. 77)
Turime mėginti pakilti iš bet kokios būsenos. Nepasitenkinti tuo, kad tai kilimas ar kokia nors vidurinė būsena, o visuomet bet kokia būseną traktuoti kaip kvietimą kitam kilimui, kad visąlaik būtų vien kilimai. Tai įmanoma, jeigu iš anksto savo būseną vertiname kaip dar netobulą.
O kaip galiu jį įvertinti kaip netobulą? Tik jeigu esu grupėje ir galiu iš jos gauti supančią Šviesą (or makif). Matau, kad dar ne iki galo joje, ne visiškai susilieju su draugais, ir tuomet turiu galimybę prašyti.
Grupė – tai mano būsimas kli/indas, mano kita pakopa. Todėl negali žmogus sakyti: „Gavau tokį pakilimą, kad toliau nėra kur eiti.“ Taip nebūna. Iki pat taisymosi pabaigos taip negali būti.
Nežinau, kas vyksta ten, pačiame gale. Tačiau visada, kol esu aplinkoje, turiu galimybę sustiprinti vienybę su draugais ir dėti dar kokias nors pastangas.
Tai ir yra „aušros žadinimas“, „apyaušrio žadinimas“. Kai būdamas bet kurios būsenos koncentruojuosi ne į save, o į grupę ir mėginu daugiau į ją įsijungti, tada matau, kad visuomet turiu galimybę dar ką nors pridėti prie to kli, ir galiu nuolatos eiti pirmyn.
Tokiu atveju „žadinu aušrą“. Juk niekuomet iš aukščiau negausiu atstūmimo, atitolinimo, apsunkinimo, visuomet pats sieksiu grupės, vienybės, ir pats komanduosiu visoms savo būsenoms. Tai pats optimaliausias judėjimas pirmyn.
#255069

Iš 2019 m. rugsėjo 8 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 7

Daugiau šia tema skaitykite:

Sveikinti tamsą kaip šviesą

Prieš aušrą

Naujos būsenos pradžia

Klausimas. Ar turime mėginti padėti tiems, kurie kenčia? Ar leisti jiems visiškai patirti tai, kas jiems skirta?
Atsakymas. Ar turime padėti kitiems dvasiškai suvokti Kūrėją? Ar palikti juos taip, kad jie vystytųsi kaip vystęsi?
Būtina padėti. Mat esame viename kli, vienoje sistemoje. Kiek jiems padedame, tiek padedame sau. Ir taip tarpusavyje padėdami vieni kitiems, ištaisysime mūsų bendrą kli/indą, kuriame visiškai atskleisime Kūrėją.
#254287

Iš 2019 m. rugsėjo 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pritraukti Šviesą?

Padėti žmonijai pakilti

Perduoti Kūrėjo Šviesą

Klausimas. Kaip nuo „Įvado į kabalos mokslą“ („Pticha“) technikos pereiti prie jausmų? Galvoje nuolat iškyla brėžiniai, o kaip juos pervesti į jausmus, aš nesuprantu.
Atsakymas. Tai pavyks palaipsniui. Toliau bandyk pajausti juos. Tu turi pereiti nuo brėžinio prie jausmų.
Paimk bet kurį brėžinį ir pradėk žiūrėti, ką tavyje reiškia ši linija, kuri eina į viršų ar apačią. Į viršų – davimas, į apačią – gavimas, į viršų – džiaugsmas, į apačią – liūdesys, į viršų – didelis ryšys su draugais, į apačią – mažesnis ryšys su draugais. Pradėk jausti tai savyje.
Platink savo indą (kli). Kol kas jis tavyje tik taškas. Pradėk jį pūsti, kad jis įgytų tam tikros apimties. Ir ten pradėsi jausti skirtingas apraiškas. Nieko kito aš patarti negaliu.
Klausimas. O kur čia dešimtukas?
Atsakymas. Pradžioje pradėk tai daryti savyje, o paskui jau su dešimtuku. Visų pirma turi suprasti, ką reiškia visi kabalistiniai apibrėžimai: apribojimas (cimcum), ekranas (masach), atspindėtoji šviesa (or chozer), aš su draugais, aš be draugų, aš atsiskiriu nuo savęs ir įeinu į draugus, visi draugai atsiskiria nuo savęs ir mes kartu sudarom kažką bendrai naujo, kas tampa vienu dvasiniu vienetu ir t. t. Bandyk tai pajausti.
Klausimas. Kai mes skaitome, arba jūs kažką aiškinate, aš iškarto piešiu savo sąsiuvinyje brėžinį. Ar reikia taip tęsti?
Atsakymas. Tęsk. Tai netrukdo. Bet paskui stenkis, žiūrėdamas į tą brėžinį, išsiaiškinti jį jausmuose. Kaip muzikantas, kuris žiūrėdamas į natas gali dainuoti. Mums būtinas dvasinis raštingumas, kuris sudės kabalistų žodžius į adekvačias būsenas mūsų jausmuose.
#246175

Iš 2019 m. balandžio 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Versti žodžius į jausmus

Tu gi pats šito norėjai

Protingiausia yra…pajausti

Klausimas. Ar gali užsiėmimai kabalos mokslu sumažinti atgimimų skaičių, ar sielos vystymosi programa nekintama ir nieko pakeisti neįmanoma?
Atsakymas. Atgimimų niekas neužsako, jų nei daugiau, nei mažiau. Kiek vystotės dvasiškai, kokia jūsų asmeninė būsena ir vieta bendroje sieloje, lemia jūsų judėjimą iš viršaus žemyn, įėjimą į mūsų pasaulį, kilimą ir t. t.
Ką reiškia „įėjimas į mūsų pasaulį“? – Pasinėrimą į mūsų pasaulio egoizmą ir kilimą į Aukštesniojo pasaulio egoizmą.
Turite judėti tik viena kryptimi – kiekvienu momentu siekti maksimalaus susijungimo su bendru sielos indu (kli) ir atskleisti Kūrėją jame.
Klausimas. Ar kiekvienam žmogui yra numatytas metų kiekis jo dvasinei programai įgyvendinti?
Atsakymas. Ir taip, ir ne. Iš viršaus numatoma programa, bet ji neverčia žmogaus. Jei jis atlieka savo funkciją, realizuoja savo galimybes, tai viskas vyksta normaliai. Jei ne, pasilieka „kartoti kursą“.
Klausimas. Mes atgimstame kaip individualios sielos ar kaip dešimtukas, grupė?
Atsakymas. Šito aš jums negaliu paaiškinti, nes dingsta dešimtuko, „aš“, draugų pojūtis. Visa tai įgauna kitą formą. Dingsta jūsų individualumas, kurį jūs dabar jaučiate, kaip savo egoistinį „aš“.
#246184

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Negrįžti į šį pasaulį

Persikūnijimai – dvasinių būsenų kaita

Apie sielų persikūnijimą

Klausimas. Kada atskleidžiu Kūrėjo vardą: kritimo ar kilimo metu?
Atsakymas. Bet kokia mano būsena sudaryta iš noro gauti ir Šviesos, kuri jį užpildo.

Bendras jų derinys, t.y. kli/indas, užpildytas Šviesa, vadinasi „Kūrėjo vardas“.
Kūrėjo vardas – tai ta būsena, kurią pasiekiau, ir pagal savo būseną vienaip ar kitaip įvardiju Kūrėją. Iš esmės Jis visuomet lieka Acmuto – Pats Savaime.
#248131

Iš 2019 m. vasario 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar Kūrėjas turi pavidalą?

Dvi kūrimo sumanymo pusės

„Jūs Mane sukūrėte“

Svarbiausia – surinkti ir atkurti bendrą sielą, sudužusią po Pažinimo Medžio nusidėjimo. Mes jau gavome šį indą sudužusį, paruoštą mūsų darbui. Iš mūsų reikalauja veiksmo, apie tai pasakyta: „Ir pastatykite Man Šventyklą ir įsiviešpatausiu joje“.
Šventykla – tai šventas indas, kuris visiškai nukreiptas į davimą. Mes statome ją iš savo plytų, dėdami akmenį ant akmens, iš akmeninių širdžių, galinčių susijungti su kitomis plytomis. Taip statome Šventyklą iš savo egoizmo, iš savo sudaužytų norų, suklijuojame juos vienus su kitais ir sukuriame vietą, kur mumyse gali įsiviešpatauti aukštesnioji jėga, Kūrėjas.
Tai mūsų vienintelis darbas ir tikslas, todėl kiekvieną veiksmą, mintį, norą visuomet reikia tikrinti: kiek tai padeda kurti tą šventą bokštą, Šventyklą.
#245372

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos ruošiantis kongresui

Daugiau šia tema skaitykite:

Šventovės – dvasinio atskleidimo pakopos

Uždraustasis vaisius: antrojo bandymo nesėkmė

Gyvenimo medis ir Pažinimo medis