Jei nejaučiame malonumo, išsivalydami nuo praeities bagažo, vadinasi nelabai norime išsivalyti. Juk kol kas siekiame malonumų, kurie nesusiję su Kūrėju, su davimu, ir norime užsipildyti egoistiškai.
Išsilaisvinti iš egoistinio ketinimo, nuo gavimo dėl savęs, vadinasi tyrinimosi darbu. Tam turiu įšokti į aukštesniąją Šviesą it į vandenį, visiškai į ją panirti, kad Šviesa paveiktų mane ir ištyrintų.
Taip vyksta kiekvienoje naujoje pakopoje. Kylant Kūrėjo suvokimo pakopomis, suartėjant su Juo, kiekviena pakopa prasideda nuo išsivalymo. Tai pirmas etapas.
O antrasis etapas – „šventumas“, kai turime ryšį su Šviesa.
Bet pirmiausia reikia išsilaisvinti iš savo egoizmo, išsivalyti pasitelkus Šviesą, tarsi panirtum į vandenį, į jūrą. O jau po to, išsivalius, galima rengtis švarius drabužius, kitaip tariant, „susitraukimą, ekraną ir atspindėtąją Šviesą“.
#289658
Iš 2021 m. lapkričio 9 d. rytinės pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį Nr. 54
Daugiau šia tema skaitykite: