Klausimas: Moralės principai ir moralės normos skiriasi.
Moralinė norma yra, pavyzdžiui, užleisti vietą viešajame transporte. Moraliniai principai – tai humanizmas, altruizmas, kolektyvizmas, teisingumas, gailestingumas, taika, patriotizmas, tolerancija.
Daugelis žmonių laikosi moralės normų, o moralinių principų – ne. Gal todėl, kad jie yra ne tokie konkretūs ir kiekvienas juos supranta savaip?
Atsakymas: Taip, jie ne tokie konkretūs. Turime išmokti juos realizuoti savyje, sukurti vidinę savo minčių, tarpusavio sąveikos sistemą. Ir tada galėsime pamažu juos įgyvendinti.
O visokios normos, pavyzdžiui, užleisti vietą viešajame transporte, neturi nieko bendra su žmogaus taisymusi. Jos skirtos iš žmogaus padaryti socialinį produktą ir nieko daugiau. Kabalos mokslas omenyje turi visai ką kita. Laikotės tam tikrų principų, kurių buvote išmokyti, tačiau neištaisote savęs.
Klausimas: O jeigu tai kyla iš meilės artimui?
Atsakymas: Vadinasi, tai kyla iš egoistinės meilės artimui. Turime aiškiai suprasti, kokia yra mūsų poelgių priežastis: ar tai požiūris į bendrą vienijimąsi į vieną sistemą, atskleidžiant vienintelę aukščiausią jėgą, arba tai yra padoresnės išvaizdos suteikimas žmonių bendrabučiui.

#274958

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV programos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išskaičiavimas be lyrikos

Moralinių principų pagrindas

Kas apibrėžia moralę?

Klausimas: Moralės normų nesilaikymas neužtraukia materialios bausmės, žmogus pats sprendžia, laikytis jų ar ne. Ar manote, kad reikia įvesti sistemą su bausmėmis ir paskatinimais, kad jų būtų laikomasi?
Atsakymas: Manau, kad būtina pakelti žmogų iki lygmens, kur jis mato, kad moralės normų laikymasis pats savaime atveda jį prie bausmės ar atlygio gavimo iš gamtos – betarpiškai, vietoje.
Klausimas: Bet kol to nėra, ar bausmė gali būti kaip valstybės įstatymas?
Atsakymas: Tikriausiai galima. Tačiau tai nebus teisinga. Tai skatinimas rykšte. Tarkime, viešajame transporte neužleidai vietos moteriai, vadinasi, iš tavo sąskaitos nuskaičiuos tūkstantį dolerių. O jei tai nėščioji – dešimt tūkstančių.
Klausimas: Taip galima išmokyti žmogų laikytis normų?
Atsakymas: Išmokyti galima, bet tai jo neištaisys.
Klausimas: O kas ištaisys?
Atsakymas: Tik jeigu jis sąmoningai, nebijodamas, supras, kad taip jis artėja prie bendros jėgos, prie bendros sielos.
Rykštės metodas padeda tik pradžioje, kad žmogus imtų kreipti dėmesį į tuos dėsnius, bet vėliau nebe.

#275001

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tarp griežtumo ir gailestingumo

„Už ką man ši bausmė?“

Karų arba geranoriško bendradarbiavimo kelias

Klausimas: Formuojant moralės principus didelę įtaką turi religijos, dvasiniai mokymai, kultūra, auklėjimas, asmeniniai įsitikinimai. Laikydamasis moralės normų, žmogus neleidžia sau nusileisti iki žvėries lygmens, pažabodamas savo instinktus taip, kaip priimta konkrečioje visuomenėje. Ar sutinkate su tokiu teiginiu ar visgi esant ekstremalioms situacijoms visos tos moralės normos nesuveiks?
Atsakymas: Žiūrint kokios normos, kas jų laikosi ir iš ko reikalaujama. Tačiau, iš principo, žmogus visuomet elgiasi pagal tas normas, kurias „įėmė“ ir kuriomis vadovaujasi.
Komentaras: Bet jei bus kokia nors ekstremali situacija, pavyzdžiui, ištiks krizė, tai, žinoma, žmogus elgsis visai kitaip.
Atsakymas: Ne. Tos normos vis tiek jam vadovaus. Jame niekas nepasikeis.
Jeigu ką nors iš tikrųjų myliu, vadinasi, mano meilė to žmogaus gyvenimą vertina labiau nei savo. Ir todėl kito žmogaus gyvenimas man brangesnis už manąjį. Visa tai tikslus išskaičiavimas, čia nėra jokios lyrikos.

#274898

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Moralinių principų pagrindas

Kas apibrėžia moralę?

Kabala, moralė ir etika

Klausimas: Moralinių normų šaltiniais gali būti papročiai, tradicijos, visuomenės nuomonė, tokie autoritetai, kaip Buda ar Sokratas ir, galiausiai, pats žmogus. Jis pats irgi gali apibrėžti tam tikras moralės normas, gautas iš visuomenės. Jūsų nuomone, ar svarbu iš kur kilo vienas ar kitas moralinis elgesys?
Atsakymas: Esmė ta, kad egzistuojame tam tikroje jėgų sistemoje. Neapibrėžiame egoistinių savybių kiekvieno individumo viduje, todėl negalime užsakyti ir apibrėžti santykių tarp mūsų. Bėgant laikui jie keičiasi mums vystantis.
Todėl mūsų moralė remiasi tomis sąlygomis, kuriomis esame priversti egzistuoti. Ji – mūsų istorinės raidos pasekmė.
Klausimas: O kas yra jos šaltinis? Iš kur kyla žmogaus moraliniai principai?
Atsakymas: Jie kyla iš jo egoizmo, kai žmogus supranta, kad taip nevalia, kad reikia gyventi kitaip. Geriau taip, o ne kitaip, ir pan. Egoizmas komanduoja mums, ir apibrėžia mūsų moralę.

#274189

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada atsirado moralė?

Kabala, moralė ir etika

Moralė – būdas apsisaugoti nuo egoizmo