Pateikti įrašai su Platinimas žyme.


Žydų tauta – kaip riešutai maiše

Izraelis ir pasaulio tautos, Senovės Babilonas

каббалист Михаэль ЛайтманKiekviena tauta turi natūralų, „biologinį“ pagrindą, paveldėtą iš bendrų protėvių, iš tos mažos grupės, kuri davė jai pradžią. Tačiau Izraelio tauta, skirtingai nei kitos, kilo ne iš etninių protėvių. Jis buvo surinktas iš Senovės Babilone gyvenusių pačių įvairiausių genčių ir tautų atstovų.
Žmonės atsiliepė į Abraomo kvietimą ir jų susijungimas nebuvo grįstas bendru etnosu, kiekvienai kitai tautai suteikiančiam savitą charakterį ir požiūrį į gyvenimą – skiriamuosius bruožus, kuriuos galime matyti ir šiandien.
Žydus jungia tik viena – dvasinis ryšys, kylantis ne iš šio pasaulio. Kitaip tariant, meilės artimui kaip sau principas, kurio Abraomas mokė savo sekėjus ir iš jų subūrė tautą. Ją jis pavadino „Israel“ tauta, tai reiškia, „tiesiai pas aukščiausiąjį“, pas Kūrėją (jašar kėl). Tik Aukščiausiojo pagalba leidžia tautai susivienyti.
Jeigu šioje tautoje nėra aukštesniosios jėgos, tai ji jau ne „Israel“, ir apskritai, ne tauta, o tiesiog žmonių susibūrimas. Juk jie nesiekia Kūrėjo, jų ir grupe nepavadinsi.
Nepaisant ilgos istorijos, ši situacija išlieka ir šiandien: neturėdama pagrindo žydų tauta primena „riešutus maiše“. Kol yra „maišas“ (t. y. priešai, nekenčiantys), išorinis spaudimas suspaudžia „riešutus“ vieną prie kito, ir jie, kad išsigelbėtų, kažkaip laikosi draugėj. Bet jeigu išorinis spaudimas susilpnėja, „riešutai“ pabyra į visas puses pro skyles maiše.
Per tūkstantmečius žydai įėmė į save visų tautų dalis, savybes – ir kaip kad anksčiau turi susivienyti, kad taip parodytų visam pasauliui geros, teisingos vienybės pavyzdį. Kitos tautos yra senovės babiloniečių palikuoniai, nėję paskui Abraomą.
O Abraomo sekėjai gavo vienybės metodiką ir turi ją realizuoti, o paskui visus to išmokyti. Prie to mus veda evoliucija, žmonijos raida.
Jei jau mumyse slypi Kūrėjo siekis, tai ir esame Israel tauta, nepriklausomai nuo to, kas parašyta gimimo liudijime. Būtent mes turime parodyti visoms tautos šią metodiką ir išmokyti juos – dėl to pasaulis išsitaisys.
O kol kas, kol neatliekame savo paskirties, įvairiausios problemos, neaplenkiant augančio antisemitizmo, spaus mus ir stums to link.

* * *
Izraelio tauta Toroje vadinama „žiauriausia“, „užsispyrusia“. Esmė ta, kad iš aukščiau esame pašaukti taisytis, o iš apačios tam priešinamės. Taip ir turi būti. Tai visai ne vaikiškas beprasmis užsispyrimas – tai lemia Gamtos jėgų balansas. Priešais mus kylančios kliūtys visuomet atitinka mūsų gebėjimus.
Štai kodėl mūsų „nepalaužia“ sunkiausi išbandymai. Kas mums kokia nors intifada, jei praėjusiame amžiuje Holokausto aukos net prieš sulipdamos į vagonus, tikėjo, kad juos veža į „poilsio namus“. Jie jau matė valdžios ir apsaugos santykį, bet iki galo stvėrėsi už iliuzijos. Štai tokia užsklanda, per kurią žmogus neįstengia įsisąmoninti, paaiškinti sau to, kas vyksta.
Tad tas „užsispyrimas“ – paslėptis iš aukščiau. Ir pakeisti jį gali tik mūsų žinia, kabalos mokslo platinimas. Juk tai ne šiaip žinios, tai vidinė, dvasinė jėga, kuri iš aukščiau per mus gali sklisti po pasaulį. Žmonėms nešame ne žodžius, o dvasines kibirkštis, ir tik jos veiks.
#237330

Iš 2018 m. lapkričio 29 d. rytinės pamokos, pagal Baal Sulam laikraštį „Tauta“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Israel“ – kibirkštis širdyje

Abraomo atradimas

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Komentarų nėra

Realizuoti Kūrėjo sumanymą

Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Platinimu masėms užsiimate dėl to, kad pasiekėme paskutiniąją kartą?
Atsakymas. Mano mokytojų žodžiai, kad esame paskutinėje kartoje, man yra atskaitos taškas, faktas, kuriuo remdamasis privalau veikti. Tad ir veikiu. O kas iš to išeis – tai jau ne mano, o Kūrėjo. Kaip eisis irgi nežinau, bet manęs tai ne itin domina, turiu atlikti, ką sugebu.
Čia nėra jokių Toros paslapčių, jokių pasaulėdaros paslapčių, jokių paslaptingųjų jėgų, prakeikimų ir pan. Yra visų žmonių pasaulyje vienijimosi sistema į tą Adam sistemą, kurioje kadaise buvome. Tad nematau tame nieko peiktino. Neturiu dėl ko gėdytis ir ko bijoti.
Klausimas. Tačiau čia slypi viena paslaptis, prie kurios visąlaik sugrįžtame: negalime susijungti patys, tegalime dėti pastangas, o viską atliks grąžinanti į Šaltinį Šviesa.
Atsakymas. Tai jau metodika! Tačiau mūsų pareiga – kviestis visas tautas, kad realizuotų Kūrėjo sumanymą. Pasiekėme tokią būseną ir negalime jos ignoruoti, jei norime būti kaip nors susiję su Kūrėju. Todėl iš savo gyvenimo būtent ir norėčiau patiesti tam pagrindus.
#237207

Iš 2018 m. gegužės 9 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skatykite:

Tegul Šviesa tęsia savo darbą

Kabalisto motyvacija

Platinimas daro mus panašius į Kūrėją

Komentarų nėra

Visas pasaulis – vienas dešimtukas

Dvasinis darbas, Platinimas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманIšeiname iš Begalybės pasaulio (Būsena Nr. 1) ir per penkis pasaulis, per darbą dešimtuke (Būsena Nr. 2) vėl ateiname į Begalybės pasaulį, bet jau ištaisytą (Būsena Nr. 3).
Visas pasaulis – tai vienas dešimtukas, be Begalybės pasaulio daugiau nieko nėra. Visos mūsų maldos kyla iki Begalybės pasaulio Malchut ir visa informacija apie būsenas, kurias praeisime, nusileidžia iš ten.
Iš esmės, dešimtukas apima visą žmoniją, visas sielas, visų kartų kabalistus, viską, kas buvo ir bus. Visa tai vienas dešimtukas, tačiau mes būdami būsenos Nr. 2, galime pamatyti tik jo ribotą dalį. Būnant šios būsenos turime maksimaliai atlikti savo darbą ir paraginti visus taisytis.
Gavome ypatingą misiją – būti atsakingiems už būseną Nr. 2, stovėti visos žmonijos priešakyje ir vesti ją į taisymąsi. Netgi didžių kabalistų ir teisuolių sielos irgi yra po mumis, nes jų darbas priklauso nuo mūsų maldos, nuo mūsų darbo. Suprantama, kad jie žadina mus, padeda, tačiau tai paslėpta.
Šiandien mums reikia surinkti visą tą sudužusią, išskaidytą tikrovę su penkiais pasauliais, parcufais ir sfiromis, visas išmėtytas dalis ir sujungti atgal į vieną ratą.
„Apskritimas“ – tai galva, o kūnas visada „kvadratinis“. Galvoje nėra apribojimų, jie tik kūne. Mums reikia kūną priartinti prie galvos formos, prie jos mokymo. Taip iš parcufo virstame apskritimu.
Kai žmogus supranta šią sistemą ir savo paskirtį joje, jis ima rūpintis visa žmonija, iš visų jėgų stengdamasis negalvoti apie save ir platinti kabalos mokslą pasaulyje. Jis supranta, kad jo sėkmė priklauso nuo viso pasaulio, kuris išgyvena gilią krizę.
#233319

Iš 2018 m. rugsėjo 12 d. rytinės pamokos, tema „Kabalos mokslo platinimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis gimsta tarp mūsų

Kiekvienas turi išsitaisyti pats!

Gyvenimo tikslas – visa ko šerdis

Komentarų nėra

Kodėl nejaučiame Šviesos?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra mano jaučiamos kančios?
Atsakymas. Žiūrint kokios kančios – meilės ar neapykantos.
Kančios – tai ko, nori, nebuvimas. Jei noriu kam nors duoti, suteikti malonumą ir negaliu – tai vieno tipo kančios. Jeigu, priešingai, noriu gauti ir negaunu – tai kito tipo kančios.
Klausimas. Sakoma, kad jeigu gyvenimo Šviesa neįvilkta į gailestingumo Šviesą, tuomet tai kaip aštrus peilis. Ką tai reiškia?
Atsakymas. Bet kuri mums ateinanti Šviesa turi įsivilkti į davimo savybę, ir turi būti perduota kitiems, tuomet ji bus mūsų labui. Tam reikia pasirengti, kitaip Šviesa neateis.
Nejaučiame Šviesos, nes neturime noro jos perduoti kitiems. Vos tik paverčiu save Šviesos laidininku, iškart Šviesa atsiskleidžia manyje tiek, kiek esu atviras kitiems.
Klausimas. Tuomet galima sakyti, kad kai jaučiu skausmą ir kančias gyvenimo Šviesa (chochma) neįsivelka į gailestingumo Šviesą (chasadim), į mano davimą?
Atsakymas. Taip, uždarau ją savyje, o ji mane spaudžia norėdama įeiti.
#232571

Iš 2018 m. balandžio 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Veržtis pirmyn net nuo lengvo pliaukštelėjimo

Plytelės iš šviesos ir tamsos

Kaip gi gauti Begalybės šviesą?

Komentarų nėra

Gyvenimo Šviesa

Dvasinis darbas, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar gali teksto vertimas ar kitas platinimo darbas padėti įveikti dvasinį kritimą?
Atsakymas. Darbas su tekstais – tai mūsų veiklos pagrindas. Knyga niekur nedingsta. Ji turi aukščiausią dvasinę šaknį. Net jeigu knyga įdėta į kompiuterį, tai vis tiek knyga, tekstas. Dvidešimt dvi ivrito raidės sudaro dvasinį kli (indą).
Skaitydamas ir tuo pačiu metu ruošdamas tekstą kitiems, tampi kanalu tarp Kūrėjo ir to, kuris skaitys. Tuomet aukštesnioji Šviesa pereina per tave. Antraip užkemši kanalą ir nieko negauni iš viršaus.
Viskas sukurta tokiu būdu, kad yra aukštesnysis – Kūrėjas, tu ir kažkas trečias. Turi praleisti Šviesą iš Kūrėjo per save žemesniajam.

Baal Sulamas knygos ,,Gyvenimo medis“ Pratarmėje rašo: ,,Žmogus gyvena ne dėl savo asmeninių poreikių, o dėl visos grandinės poreikių taip, kad kiekviena grandinės dalis negauna gyvenimo Šviesos savo vidun, o perleidžia Šviesą visai grandinei“.
Kai žmogus perleidžia gyvenimo Šviesą per save kitiems, jo niekas neberiboja. Tai yra nuostabus dalykas, nes tuomet žmoguje telpa visa begalinė Šviesa. Jis neužkerta Jai kelio, o perleidžia per save, ir todėl visa Šviesa tampa jo.
Sykiu jis mėgaujasi tuo, kad pats susilieja su Kūrėju, sujungia Jį su visais kitais ir pripildo kitus panašumo į Kūrėją. Ar gali būti kas nors stipresnio už tokią būseną? Negali.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinių pakopų pajutimas

Kur yra dvasinis pasaulis?

Kada baigsis tavo kilimai ir kritimai?

Komentarų nėra

Pasaulio valdymo dėsnis, V d.

Kabala, Krizė, globalizacija, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманEuropos kongresas „Ateitis prasideda čia“. 1 pamoka
Straipsnyje ,,Kabalos mokslo esmė“ Baal Sulamas rašo: „Kabalos mokslas – tai tvarka šaknų, nusileidžiančių priežasčių ir pasekmių keliu pagal nekintamus ir absoliučius dėsnius, kurių tikslas – atskleisti Aukštesniąją jėgą žmonėms.“
Todėl išeina, kad kabalos mokslas svarbesnis už kitus, nes apima juos visus. Bet kuris kitas mokslas kalba apie kokį nors atskirą gamtos aspektą. Kaip elgiasi gamta negyvajame lygmenyje tyrinėja fizika, augaliniame lygmenyje – biologija, gyvūniniame – zoologija, žmonių elgesiu užsiima psichologija ir t. t.
Tačiau kabala svarbiausia iš visų mokslų ir vadinama „išmintimi“ („chohma“), nes pagrįsta aukštesniojo pasaulio tyrimais, tai yra aukštesniosios sistemos, kuriai priklauso visa tikrovė. Taigi, kabala kalba apie tai, kaip veikia visa tikrovė.
Šiuolaikinė visuomenė jaučia būseną, kai visi yra tarpusavyje susiję ir visas pasaulis tampa integralus, persipynęs tarpusavyje tarsi mažas kaimas. Prasideda ekologinės problemos, keičiasi klimatas. Keičiasi žmonių bendruomenė visose pasaulio dalyse ir atsiskleidžia kiekvieno iš mūsų tarpusavio priklausomybė.
Štai todėl esamu laikotarpiu ypatingai svarbu atskleisti kabalos mokslą žmonijai, ir dėl to jis nustoja būti slaptas. Be kabalos negalėsime teisingai gyventi šiame pasaulyje.
Matome, kad pasaulis nebežino, kuria kryptimi vystytis. Niekas nesugeba sėkmingai veikti: nei vyriausybės, nei tėvai vaikų atžvilgiu, nei mokytojai mokinių, tarsi visi būtų likę be orientacijos.
Kabalos mokslas privalo atsiskleisti, kad padėtų žmonijai rasti teisingą kelią. Nors žmonija visai to nenori, kaip egoistiškas vaikas, kuris kenčia nuo savo elgesio, bet nepageidauja taisytis. Jeigu egoizmui augant jis įgautų proto ir kaip nors sugebėtų subalansuoti savo ego, būtų galima su juo kalbėtis. Tačiau iš patirties su savo vaikais ir savimi pačiais žinome, kad visi įtikinėjimai ir prašymai taisytis nieko nekeičia. Tuomet belieka du keliai: arba gamtai teks mus dar skaudžiau bausti už dėsnių nesilaikymą, arba mes visuotinai išplatinsime kabalos mokslą.
Atsižvelgiant į žmonijos išsivystymo lygį, jau subrendome, kad suprastume integralius gamtos dėsnius. Jeigu ir toliau nenorėsime jų pripažinti, būsime dar skaudžiau baudžiami.
Dėl to mūsų laikas yra tinkamiausias atskleisti kabalą, nors verta nusiteikti stipriam pasipriešinimui, koks kyla iš mažo užsispyrėlio, nenorinčio klausyti teisingų pamokymų. Nepaisant sunkumų, reikia platinti kabalą, kaip kantriems tėvams, nes tai vienintelis būdas žmonijai rasti teisingą vystymosi kelią ir išvengti smūgių.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio valdymo dėsnis, II d.

Pasaulio valdymo dėsnis, III d.

Pasaulio valdymo dėsnis, IV d.

Komentarų nėra

Faraono sutikimas

Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманKad Izraelio tauta galėtų išeiti iš Egipto, reikalingas Faraono sutikimas. Jis turi žinoti ir suprasti, kodėl tai būtina. Ir tuomet Faraonas jiems atveria duris ir užtrenkia išėjus.
Tai reiškia, kad neplatindama kabalos mokslo pasaulio tautoms, Izraelio tauta negalės net pati išsitaisyti. Ne tik negalėsime realizuoti pasaulio tautų ištaisymo proceso, bet ir negausime metodikos tinkama, pilna forma, jeigu iš pradžių nesikreipsime į visas tautas, nesugersime jų norų ir nepakelsime jų Kūrėjui.
Mums būtina veikti tarp pasaulio tautų ir tai padės mums patiems stipriau susivienyti, įsijungti į Kūrėją ir perduoti Šviesą. Tai uždara sistema. Savaime suprantama, šitai vyksta laipsniškai, tačiau manau, kad jau priėjome tokį etapą, kai pasaulio tautos turi priimti šį visa savo jėga atsiskleidusį metodą.
antisemitizmo augimo matome, kad pasaulio tautoms reikia taisymosi metodikos. Jeigu jau Kūrėjas žadina šias bangas, vadinasi Jis taip per pasaulio tautas kreipiasi į Izraelio tautą ir nori pažadinti juos veikti. O jei nereaguojame į Jo kvietimus, kaip kad nereagavome nacių Vokietijoje prieš aštuoniasdešimt metų, tai vyksta Katastrofa. Juk nenorime pastebėti, kad Kūrėjas kreipiasi į mus!

Iš 2018 m. vasario 7 d. pamokos „Izraelio tautos misija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Esu, nes esu!

Sekundė iki išsitaisymo

Egoizmas nebesislepia

Komentarų nėra

Altruistinė ląstelė egoistiniame organizme

Platinimas

Klausimas. Jei įsivaizduosime, kad žmonija – didžiulis ir galingas egoistinis organizmas, ar, staiga pajutęs ląstelę, tapusią jam priešinga – altruistine, nenukreips jis visos savo jėgos, kad ją sunaikintų?
Atsakymas. Mes, kabalistai, būtent tai ir jaučiame. Per visą žmonijos istoriją kabalistus menkindavo, be to, visi, kas tik norėjo, įskaitant pačius artimiausius žmones.
Toks požiūris į tuos, kurie studijuoja kabalą, vyrauja iki šiol. Sunku pasakyti, kad šį užsiėmimą palaiko, skatina ir gerbia kiti. Didžiulis egoistinis mechanizmas iš tiesų veikia, kad nuslopintų altruistinę ląstelę.
Deja, pasaulio požiūris į kabalą negali būti teigiamas. Jis ypač negatyvus, nepagarbus, niekinantis, grindžiamas baime ir dogmomis. Mūsų egoizmas išradinėja viską, kas įmanoma: įvairiausią mistiką, tikėjimus, praktikas, kad atitolintų žmones nuo kabalos.
Klausimas. Ir tai niekada nepasikeis?
Atsakymas. Turi pasikeisti. Manau, kad jau mūsų kartoje. Galbūt išgyvensime dar keletą nemalonių akimirkų, bet, galiausiai, viskas pasikeis.
Klausimas. Bet jei sakote, kad tokia žmogaus prigimtis, vadinasi, nekaltinate savo priešininkų?
Atsakymas. Aš jų nekaltinu. O kuo juos kaltinti? Jie neturi jokios valios laisvės, juos valdo Kūrėjas. Žinoma, aš nemyliu lazdos, kuri mane muša, bet ir suteikti jai kažkokią reikšmę, priskirti laisvę priimti asmeninius sprendimus negaliu, – taip yra valdoma iš aukščiau.
Todėl, kai girdžiu apie išpuolius prieš mane ir mūsų pasaulinę organizaciją, matau juos kaip stimulą mūsų darbui ir dar vieną patvirtinimą, kad Kūrėjas mūsų nepamiršta.
Klausimas. Jums nebaisu, kad šios jėgos gali sustabdyti platinimą?
Atsakymas. Aš turiu atlikti savo darbą tame fone, koks yra.

Iš 2016 m. kovo 13 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo ypatinga mūsų organizacija?

Kodėl mus kritikuoja

Ar ne per anksti kabalos mokslas atsiskleidė pasauliui?

Komentarų nėra

Finišas čia pat

Dvasinis darbas, Grupė, Laidavimas, Platinimas

Komentaras. Viena vertus, iš mūsų reikalaujama laiduoti vienam už kitą, o kita vertus, žmogaus širdis bloga linkinti ir laikui bėgant tik žiaurėja…
Atsakymas. Turėtų būti sistema, ištaisanti blogio pradą ir paverčianti jį į gėrį. Bet vietoje jos egzistuoja kita sistema, kuri dar labiau išpučia šį egoistinį pradą ir suteikia jam įvairių formų. Ši sistema vertina žmones, mokančius išradingiau vogti ir išnaudoti artimąjį.
Be blogio prado, stumiančio tave iš nugaros, dar yra reklamos sistema, viliojanti tave iš priekio kenksmingais malonumais.
Klausimas. Neabejoju, kad laidavimo idėja teisinga, ir labai norėčiau, jog ji prigytų visuomenėje, kur gyvenu ir auklėju savo vaikus. Abejoju tik, ar prigis ji sėkmingai, nes yra priešinga esamai vystymosi tendencijai.
Atsakymas. Laidavimo idėja prigis: arba dėl to, kad pasaulį užgrius labai didelės problemos, kurios nepaliks kito pasirinkimo (mes matome, kad tai įmanoma, jeigu pasaulis toliau vystysis natūraliai), arba mums pavyks nukreipti pasaulį į gerąjį, Šviesos, kelią.
Kaip bebūtų, mūsų būsena būtinai atneš kokį nors galutinį rezultatą. Visiems aišku, kad finišas jau arti, pasaulis tuoj tuoj sprogs. Kasdien įvykiai krypsta į bloga. Niekas nė nebesitiki kažko gero. Kai įjungiame radiją ar televizorių, nebelaukiame gerų naujienų.
Yra tik dvi galimybės: Šviesos kelias arba kančių kelias. Galima nuleisti rankas ir kvailai graužtis. Bet žmonės, siekiantys tikslo ir besivadinantys Israel („Jašar-kel“ – „tiesiai pas Kūrėją“), nori atskleisti sau Šviesą, o tai įpareigoja juos atskleisti Šviesą ir visiems likusiems (tai – svarbiausia).
Todėl jie atskleidžia žmonėms visuomenės ištaisymo per susijungimą metodiką, o susijungime yra Aukštesnioji jėga, arba kitaip grąžinanti į šaltinį Šviesa. Žmonės priims net ir aiškinimą apie Šviesą, tik duokite jiems pajausti, kad tai įmanoma, kad tai daryti verta.
Nėra pasirinkimo, tai jau visuotinė tendencija, kurią pasaulis nesąmoningai suvokia ir yra pasirengęs priimti. Jis mato, kad kitaip mes tiesiog surysime vieni kitus. Pakanka pažiūrėti, kas vyksta Ukrainoje, Sibire. Taip bus visur.
Klausimas. Ir tokios katastrofos akivaizdoje mes galėsime pasakoti apie žaidimus ir susijungimo mokslą?
Atsakymas. Taip, būtent tokioje situacijoje. Juk jeigu nepasinaudosime šia metodika šiandien, tai rytoj žūsime. Katastrofos jau laukia, kad viena po kitos leistųsi ant mūsų galvų tarsi parašiutininkai.

Iš 2014 m. gegužės 28 d. pamokos pagal straipsnį „Laidavimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Patikimos ateities raktas

Ką pliekia Kūrėjo smūgiai?

Priešybių darna gamtoje

Komentarų nėra

Pakilimo į Aukštesnįjį pasaulį svertas

Kongresai, įvykiai, Platinimas

Klausimas: Liko tik keletas dienų iki Berlyno kongreso. Mes norime jį pajusti jau dabar. Pajusti, kad visas pasaulinis kli yra tos pačios būsenos. Kaip tai padaryti?
Atsakymas: Visų pirma mums reikia suvokti, kaip smarkiai mes galime kas kartą sustiprinti savo tarpusavio ryšį ir vis intensyviau organizuoti kabalos platinimą pasaulyje. Būtent nuo to priklauso mūsų dvasinė būsena. Kita mūsų dvasinė pakopa priklauso nuo to, kaip stipriai mes išplisime pasaulyje, – tokiu lygiu mus ištaisys / pakels Šviesa. Nes mes egzistuojame ne dėl savęs, ne dėl savo pakilimo, o dėl to, kad išplistų kabala.
Baal Sulamas straipsnyje „Mozės ragas“ rašo, kad kabalos platinimas pasaulyje vadinamas ragu, kas reiškia Mozės kvietimą. Mozė – tai savybė, ištraukianti žmogų iš egoizmo (nuo žodžio „mošech“ – „ištraukti“). Štai tai mums reikia padaryti. Jeigu mes dar truputį padėsime pasauliui priartėti prie savojo egoizmo ištaisymo, tai ir mus pakels tiek, kiek pasaulis šito pareikalaus. O jei jis nepareikalaus, tai ir mūsų nepakels.
Kaip mirdamas sakė Ari? Taip atsitiko, kad tuo metu šalia jo nebuvo Chaim Vitalio, jo pirmojo mokinio, kuriam Ari perdavė šios išminties kelius. Baal Sulamas apie tai savo laiške rašo: „Icchakas Koenas, vienas iš Ari mokinių… įėjo pas šį jam mirštant ir verkė, kad dingsta viltis, kurią jie puoselėjo mokytojui gyvenant, pamatyti pasaulį, pilną gėrio, išminties ir Kūrėjo Šviesos. Ir atsakė jam Ari: „Jeigu atsirastų tarp jūsų bent vienas visiškai teisus – nepaimtų manęs iš šito pasaulio anksčiau laiko“…Ir sušuko mokinys: „Tai mes neturime jokios vilties?!“ Ir atsakė Ari: „Jei užsitarnausite, tai ateisiu pas jus ir mokysiu jus.“ Mokinys paprieštaravo: „Kaip gi tu ateisi mokyti mūsų, jeigu jau palieki šį pasaulį?“ Ir atsakė Ari: „Ką tu supranti giliose paslaptyse ir mano grįžimo pas jus keliuose!“ Pasakė ir iš karto numirė, kad gyventų kitame pasaulyje…“.
Tą patį sakė Baal Sulamas. Kadangi jo mokiniai buvo nepakankamo lygio tam, kad jis toliau su jais mokytųsi, jis mirė. Čia nėra jokių kitų išskaičiavimų. Jeigu žmogus reikalingas, tai jį laiko, duoda jam šią misiją, o jei ne, tai paima jį, – yra kito darbo. Todėl mums reikia suprasti, jog turime iš visų jėgų siekti išplatinti kabalos mokslą, ir tada mus pakels. Viena nuo kito visiškai priklauso! Ne tik nė vienas iš mūsų negalės pakilti (apie tai net nėra kalbos!), bet ir visa grupė stipriau nesusivienys, jei teisingai nedalyvaus kabalos platinime pasauliui.
Tikėsimės, kad šiais metais padarysime viską, kas nuo mūsų priklauso, ir tada iš tikro užsitarnausime išėjimą į Aukštesnįjį pasaulį.

Iš 2011 m. sausio 14 d. pamokos pagal straipsnį „Pratarmė knygai Zohar

Daugiau šia tema skaitykite:

Europa – bendri namai, bendra problema

Susitiksime Berlyne!

Kabalos mokslo platinimo svarba

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai