Pateikti įrašai su taisytis žyme.


Kodėl kartojasi įvykiai?

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kodėl mūsų gyvenime nutinka tie patys dalykai? Kodėl yra cikliškumas, kodėl kartojasi įvykiai?
Atsakymas: Kad galėtumėte pamažu save ištaisyti. Per kartą to nepavyksta atlikti, todėl praeiname daug gyvenimo ratų.
Ir kaskart siela patiria vadinamąjį užgimimą, kitaip tariant, persikūnijimą, dalinį sielos susijungimą, jų atsiskyrimą ir vėl tam tikrą derinį. Galiausiai taip visos sielos visiškai išsitaiso.
Rekomenduoju paskaityti medžiagą apie sielų gyvenimo ratus. Sakant sielos, omenyje turimi norai, kurie pamažu pasikeičia iš dėl savęs į dėl Kūrėjo.
#263894

Iš 2020 m. kovo 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Persikūnijimai – dvasinių būsenų kaita

Gyvenimo ratų kaita – sielos ratų kaita

Žmonija – uždara sielų sistema

Komentarų nėra

Kai šviečia juoduma

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманGaliu patirti sunkią, nesuprantamą, bejausmę būseną, kai neturiu kuo remtis, tačiau, jeigu teisingai ją suvokiu (t. y. per dešimtuką), viską priimu kaip siunčiamą Kūrėjo.
Ir tuomet per ryšį su dešimtuku galiu pakelti tą tamsią būseną į tokią pakopą, kad ji iš juodos Malchut virs šviečiančia Kėtėr. Išeitų, kad suvokiu tą juodą būseną, kaip priklausančią dvasiniam pasauliui, kuris dabar šviečia juoduma. Tačiau tai dvasinis pasaulis, ir esu pasirengęs prie jo prilipti.
Ir tai reiškia, kad nekeliu jokių specialių sąlygų. Mano noras mėgautis dabar nesidžiaugia ir negauna užpildymo, jis nesiekia dvasingumo dėl to, kad ten yra malonumas. Kūrėjas organizuoja man juodą būseną, kad su dvasingumu ieškočiau ryšio ne per savo egoistinius norus.
Ir todėl šią būseną priimu su džiaugsmu, o aukštesniosios pakopos juodoji Malchut virsta Kėtėr, šviečiančia žemiau esančiam, t. y. man.

* * *
Aukščiausia dvasinė pakopa reiškia, kad mano nore mėgautis nieko nėra, bet jaučiuosi maksimaliai aukštai: egoistiniame nore – nulis užpildymo, o jaučiuosi šimtaprocentu duodantis. Taip reikia ištaisyti save, kad niekas, kas vyksta nore mėgautis, nepakeistų mano susiliejimo su Kūrėjo visa širdimi ir siela.
Iš kur imti tokias jėgas? Prašyti Kūrėjo. Kaip prašyti? Per grupę, kreipiantis į Kūrėją iš bet kokios būsenos. Ir prašyti ne užpildyti, o kad nesant užpildymui galėčiau prilipti prie Jo taip, kad visko gaučiau pilnai.
#263413

Iš 2020 m. balandžio 20 d. rytinės pamokos, tema „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Komentarų nėra

Nusivilti savo jėgomis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманŽmogus turi visiškai nusivilti savo jėgomis. Bet būtent savimi, o ne keliu ar tikslu. Jei staiga jis nusivylė tikslu, tai turi daryti viską, kad sugrįžtų į pusiausvyrą, kitaip nebus teisingoje tikrovėje. Teisinga būsena – kai nelinkstu nei į kairę, nei į dešinę, o siekiu tik Kūrėjo didybės, kad susiečiau save su Juo.
O jei esu tame teisingame taške, tai pastebiu, kad ten neturiu jokių jėgų, jokio proto, jokių priemonių žengti nors žingsnį pirmyn. Tarsi kybau ore, ir tai itin svarbi būsena mums vystantis. Juk kai suprantu, kad nieko neturiu ir kad niekas nepadės, tai telieka viena – melstis.
Štai iš tokios būsenos kils tikroji malda, kuri padės, nes neturiu jokios atramos, jokių šansų pats žengti nė žingsnio. Tai šūksnis dykumoje, nusivylus savo bejėgiškumu.
Tačiau tai nėra silpnumo ženklas, kaip tai atrodo šiandien. Juk kol kas kliaujamės savo jėgomis. Bet kuo labiau priartėjame prie dvasinio pasaulio, tuo labiau džiaugiamės, atskleisdami, kad patys neturime savų jėgų, o tai reiškia, esame priklausomi nuo Kūrėjo.
Prie pat įėjimo žmogus mato, kad tik Kūrėjas gali jį išgelbėti, padėti jam ir visas klausimas – ar jis įstengs paprašyti pagalbos ar ne. Melstis įmanoma tik gaunant viso dešimtuko palaikymą – tai pirmoji sąlyga, kad kreiptumės su malda į Kūrėją.
Atlikti dvasinį veiksmą, kreiptis į Kūrėją, šlovinti Jį, prašyti, susisiekti su Juo galima tik dešimtuke. Be šito žmogus neįstengs pakilti virš savo egoizmo ir kreiptis į Kūrėją, nežinos, ko prašyti. Todėl akivaizdu, kad įeiti į dvasinį pasaulį galima tik per dešimtuką.
#260148

Iš 2020 m. vasario 12 d. rytinės pamokos

Komentarų nėra

Egoizmas ir Afrikoje egoizmas

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманAfrikos žemyne yra daugybė žmonių, kurie neturi būtiniausių dalykų: maisto, stogo virš galvos. Kasdien yra priversti kovoti dėl pačių būtiniausių reikmių. Ir kaipgi esant tokioms sąlygoms jie gali studijuoti kabalą ir siekti pakilti į aukštesniąją pakopą?
Esmė ta, kad vis tiek neturime jokios kitos galimybės išvengti bado, karų, problemų, jei nekovosime prieš žmonių susvetimėjimą. Kūrėjas neleis mums to.
Pažvelkite, kas vyksta su Amerika. Amerikiečiai pasiekė tokią gerą, sėkmingą būseną, sakytum, ko dar jiems trūksta? Ir staiga kyla nemalonumai ir problemos. Tas pats ir Rusijoje: kaskart painiojamasi naujose bėdose.
Jei nesiimsime taisyti žmogaus egoizmo, jis neleis mums gerai gyventi. Sakytum, visko yra, nieko netrūksta, tačiau niekas nenori duoti kitiems gyventi ramiai.
Vienintelis kelias – ištaisyti mūsų egoizmą ir po to viskas susitvarkys.
Mums nereikia kovoti su savo norais ir pomėgiais – tereikia siekti vienybės, per kurią ateis grąžinanti į šaltinį Šviesa ir ištaisys mums. Ir tuomet, išsitaisę, išvysime, kas gera, o kas bloga. Tačiau tai bus aukštesnis išsitaisymas, o ne dirbtinis sprendimas, kaip derėtų elgtis.
#259060

Iš 2020 m. sausio 18 d. virtualaus kongreso Afrikoje pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Globalių katastrofų rizika

Kur visų neišsitaisymų šaknis?

Koks mūsų taisymasis?

Komentarų nėra

Pakilti virš egoizmo

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Po to, kai Abraomas sukūrė „Israel“ grupę, ėmė juos mokyti dvasinės metodikos, įskaitant sūnus – Izaoką bei Jokūbą. Vėliau Jokūbas perdavė ją mokytojams-levitams. Jie gavo parengtą metodiką ar ji nuolatos vystėsi?
Atsakymas: Kabalos metodika tautoje vystėsi laipsniškai, per tą laiką, kai augantis egoizmas vertė žmones ieškoti stipresnių ryšių. Egoizmas kyla – vadinasi reikia pakilti virš jo meilėje, jis dar labiau kyla – reikia dar labiau pakilti virš jo meilėje, tarpusavio ryšyje.
Taip dėl egoizmo žmogus kyla tautos tarpusavio ryšio pakopomis į meilę kitiems, ir nuo šio tarpusavio ryšio ir meilės į Kūrėją. Išeina viena bendra sistema.
Meilė – tai tinkamas žmonių susijungimas, kai jie sąveikauja tarpusavyje, nuolatos padėdami kitas kitam. Lygiai tas pats ir su Kūrėju.
Visas dvasinis darbas vyksta būtent virš egoizmo. Didėdamas egoizmas verčia žmogų augti drauge su juo. Tai ir yra taisymosi metodika.
#259075

Iš 2019 m. birželio 24 d. TV laidos „Sisteminė Izraelio tautos raidos analizė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinio gimimo metodika

Visuomenės vienijimo metodika

Metodikos vystymasis nuo Adomo iki mūsų dienų

Komentarų nėra

Kaip greičiau pakelti MAN už draugus?

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką daryti, norint greičiau pakelti MAN už draugus?
Atsakymas. Nereikia laukti to momento. Galite nuolatos jausti, kad esate grupėje, net jeigu fiziškai nesate su mumis, ir visąlaik galvoti apie tai, kaip sustiprinti ryšį su draugais. Ir viskas.
Reikia, kad šis noras be perstojo pabustų jumyse. Jis visąlaik judins jus ir jūs jausite, kad jums reikia ką nors daryti, kol pajausite ryšių tinklą tarp savęs ir draugų kaip vieną visumą.
#262861

Iš 2020 m. kovo 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Grupė“ – šventa sąvoka

Ryšys su draugais – ryšys su tikslu

Kaip materiali grupė gali veikti dvasinį pasaulį?

Komentarų nėra

Pavydo galia

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманPavydas – pati galingiausia jėga. Negaliu pakęsti, kad kitas turi tai, ką turėčiau turėti aš. Šis jausmas toks stiprus, nes kyla iš Šviesos poveikio iš aukščiau, tai leidžia man pajausti kitą žmogų kaip save. Ir todėl pavydžiu jam, juk tai, ką jis turi, palyginus su tuo, ką matau turįs pats, atrodo man, kaip daug kartų padauginta iš atstumo tarp mūsų.

* * *
Pavydas kyla dėl to, kad kylame iš vienos Adam Rišon sielos ir todėl galime jausti vieni kitus, matyti, ką turi draugas. O egoizmas padaugina tai, ką pamačiau pas draugą daugybę kartų taip, kad net pats menkiausias daiktas svetimose rankose atrodo itin vertingas ir man jo norisi.
Man rodos, kad man trūksta būtent to, kas yra pas jį ir jeigu tai gausiu, tai visiškai užsipildysiu. Ir tai kyla iš Adam Rišon sistemos.

* * *
Jei manyje pabunda neapykanta, koks nors noras, vadinasi turiu su juo dirbti. Nesame atsakingi už savo norą ir jo pobūdį – noras atsiranda, pradingsta, vėl grįžta. Kabaloje nekovojame nė su vienu noru, o tiesiog dar labiau įsijungiame į tinkamą aplinką, kur gauname tinkamą nukreipimą ir jėgą.
Žmogus neturi jokių šansų įveikti savo noro priešpriešiais kovodamas su juo, ir nesuprantama, kodėl mėgina tai daryti. Turiu žiūrėti į savo norus kaip į duotus man tam, kad jų padedamas išaugčiau.
O jeigu sugriausiu kokį nors norą, negalėsiu augti. Turiu pakilti virš noro ir teikti pirmenybę dvasiniam tobulėjimui. O tai įmanoma susijungus su aplinka ir kreipiantis į Kūrėją, realizuojant taisymosi metodiką.
Netgi nepaisau tų atsiskleidžiančių manyje norų, nes neketinu jų realizuoti. Suvokiu juos kaip trampliną, nuo kurio turiu atsispirti, kad šoktelčiau į viršų. Tai bus teisingas santykis.
#257508

Iš 2019 m. gruodžio 13 d. rytinės pamokos

Komentarų nėra

Maca – mūsų pirmoji skurdo duona

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманTurime nuolatos dirbti su savo egoizmu, stumti save vienybės link, o jos viduje – į susiliejimą su Kūrėju. Jei negalėsime susivienyti dešimtuke, tai negalėsime susilieti ir su Kūrėju. Todėl parašyta: „Nuo meilės kūriniams prie meilės Kūrėjui“.
Kaskart stengdamiesi susivienyti tarsi minkome savo tešlą, maišydami miltus su vandeniu. Ir kol minkome šią tešlą, kuri dar nėra paruošta kepimui, ji nerūgsta. Svarbiausia – nesiliauti dėjus pastangų, tada tai netaps „chamec“. Galima dirbti nors ir visą dieną! Noras mėgautis laikomas nesugadintu, kol su juo dirbame.
Kai pasiekiama teisinga būsena, t. y., teisingas ryšys, ir jaučiu, kad esu pasirengęs visko nepaisyti dėl ryšio su draugais, tuomet jo viduje galiu susijungti ir su Kūrėju.
Taip išeinu iš faraono valdžios į Kūrėjo valdžią, matydamas dešimtuką kaip priemonę, traukiančią mane iš „Egipto vergijos“ ir atvedančią į Kūrėjo valdžią. Dešimtukas yra viduryje tarp mūsų, kaip tarpinė stotis.
Iš to aišku, kokia svarbi yra maca – pagrindinis Pesacho simbolis; ši šventė – tai išsivadavimo šventė, išėjimas iš Egipto, iš egoistiškų ketinimų į davimą, iš faraono valdžios į Kūrėjo valdžią.
Nevalia nustoti dirbti su savimi, su vienybe grupėje, spaudžiame save kaip tešlą, kol tešla taps visiškai vienalytė. Neliks nei miltų, nei vandens – viskas susilies į viena.
Taip suspaudę save, atlikę tokius pratimus ir pavertę dešimtuką į vieningą monolitinę medžiagą, pajausime, kad esame pasirengę ryšiui su Kūrėju. Kūrėjas savo išoriniu spaudimu žadina mus tokiam susijungimui. Tačiau kyla klausimas, ar mes kaip grupė įstengsime pažadinti save patys, kad dar greičiau išminkytume savo tešlą ir taptume maca.
Maca reiškia, kad žmogus yra pasirengęs įsitraukti į ginčą su savo egoizmu, kad galėtų susivienyti su grupe. Jis pasirengęs daryti spaudimą sau, kad padarytų iš savęs tešlą, kurioje atskirai nėra nei miltų, nei vandens, o tik jų junginys. Miltai, t. y. noras mėgautis, sugėrė į save vandenį, tapdami viena medžiaga.
Dešimt draugų yra taip stipriai įsijungę vienas į kitą siekdami Kūrėjo, kad jau nesvarbu, kokia buvo kiekvieno kryptis anksčiau: mes pasiekiame vieną kryptį, vieną supratimą, vieną pojūtį, kuris apibendrina viską kartu. Taip priimame macos formą, „skurdo duoną“, kitaip tariant, esame pasirengę būti kartu be jokio skirtumo tarp mūsų.
Būtent taip ruošiamasi išeiti iš Egipto. Darome iš savęs macą ir iškepame ją dar Egipte. Maca – tai naujas susivienijusios grupės bruožas.

* * *
Mūsų noras mėgautis – tai miltai, o noras duoti, Šviesa, kuri šiek tiek šviečia mums iš aukštai, – tai vanduo. Išliejame šį vandenį ant miltų ir pradedame dirbti, minkyti tešlą, kad ji būtų parengta kepimui.
Tai reiškia, kad turime gauti iš aukščiau, iš Kūrėjo šiek tiek supratimo apie davimo bei vienybės savybes (kiek pajėgiame tai suprasti) ir imti vis labiau realizuoti tai vis dar egoistiniame savo nore.
Svarbiausia ne tai, kiek kiekvienas turi asmeninio noro duoti, o mūsų bendros pastangos. Kiek stengsimės įsiskverbti į šį davimo norą, kad mūsų miltai įgautų vandens savybes, tiek panorėsime sujungti norą mėgautis su ketinimu duoti ir tiek judėsime į priekį.
Jei ryšys grupėje bus dešimtuko visų kartu atliekamų pastangų rezultatas, tuomet pritrauksime Šviesą, grąžinančią į Šaltinį, kuri mus suvienys. Kiekvienas vandens lašas, kurį gausime, kad dar vieną gramą miltų sujungtume į vieną tešlą, į vieną kūną, priklauso nuo visų mūsų bendrų pastangų grupėje.
Jei tešla tapo minkšta ir vienalytė, kitaip tariant, dingo visas mūsų egoizmas, visos kiekvieno individualios formos, tuomet esame pasirengę kepimui ir iš mūsų galima pagaminti macą.
Maca vadinama skurdžia duona, juk ją kepame iš skurdo, trūkstant jėgų, pojūčių ir supratimo mintyse ir širdyje. Bet po to, pasitelkę šią naują gautą formą, galime peržengti ribą tarp faraono valdų ir Kūrėjo valdų, išsilaisvinti iš mirties angelo, mūsų egoistinio noro.
#263078

Iš 2020 m. balandžio 12 d. rytinės pamokos

Komentarų nėra

Kūrėjas girdi visas maldas

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Pasakyta, kad Kūrėjas girdi visas maldas. Ką tai reiškia?
Atsakymas. Kūrėjas girdi visas maldas nepriklausomai nuo to, kokiame lygmenyje yra žmogus, ir kaip jis save vertina: kaip aukštesnįjį, žemesnįjį, vidutinį – nesvarbu kaip.
Jeigu jo prašymas apie tai, kaip priartėti prie Kūrėjo savybės, tai taip jis pritraukia jį taisančią Šviesą ir kyla.
Komentaras. Išeitų, kad yra tam tikras Absoliutas, aukštesnioji jėga, pirminis šaltinis, energija. Ir aš galiu tą energiją iššaukti sau tiek, kiek noriu būti panašus į ją. Bet juk nežinau, kas Jis.
Atsakymas. Tam ir turi melstis, kitaip tariant, išsiaiškinti, kas esąs, kokia tai energija, kiek esate skirtingi ir kaip gali kreiptis į ją, kaip pakelti iki jos savo norą ir prilygti jai, kad ji veiktų tave ir taisytų.
#262088

Iš 2019 m. balandžio 1 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas girdi kiekvieno maldą

Apie ką melstis

Malda, išjudinanti sistemą

Komentarų nėra

Jau nebebūsime kaip buvę

Krizė, globalizacija, Moters dvasingumas, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманŠiuo sudėtingu koronaviruso epidemijos metu moterys gali nuveikti daug daugiau nei vyrai, nes jos labiau susietos su gyvenimu, turi stipresnį gyvenimo pojūtį savo šeimos, vaikų atžvilgiu.
Po šios epidemijos žmonės nebebus tokie patys. Praeis keletas mėnesių, ir visi pripras prie šios naujos būsenos. Imsime naujai suvokti pasaulį, jausdami, kad jį kontroliuoja aukštesnioji jėga.
Dabar visiems kyla klausimas: iš kur atsirado ši problema ir kodėl, kas bus toliau? Staiga netekome jėgų vaikytis paskui įvairius šio pasaulio malonumus, svarbiausia išgyventi ir ramiai gyventi šiame pasaulyje mums ir mūsų vaikams.
Tai labai svarbus žmonijos ugdymo etapas. Virusas ugdo taip, kad nebebūsime tokiais žmonėmis, kaip anksčiau. Įsivaizduokite, kad praeis keturi–šeši mėnesiai, ir pamatysime, kaip epidemija silpsta ir koronavirusas nustoja cirkuliuoti tarp mūsų – tuomet jau būsime kitokie.
O kol kas reikia tiesiog palaikyti vieniems kitus ir paaiškinti, kad šis smūgis iš gamtos, nes pažeidžiame jos dėsnius, integralumą ir globalumą.
Naikiname gamtą ir dėl to prievarta ištraukiame visus šiuos virusus iš jos, verčiame juos atsirasti. Jei ir toliau nekeisime požiūrio į gamtą, tai atsiras vis naujų virusų, daug baisesnių už koronavirusą. Tad nėra pasirinkimo, esame įpareigoti pakeisti požiūrį į tarpusavio santykius ir į gamtą, tuomet viskas susitvarkys.
Visų pirma, turite suprasti, kad koronavirusas – žmogaus sukurto disbalanso gamtoje pasekmė. Ir šis disbalansas atsiranda dėl draugiškų ryšių trūkumo tarp žmonių.
Turėtume egzistuoti integralioje sistemoje, tačiau, atvirkščiai, vis labiau tolstame vienas nuo kito. Egoizmas visą laiką auga ir vis labiau priešina mus vienus su kitais. Jei nesustabdysime bendro susiskaldymo proceso, iššauksime dar kenksmingesnius virusus.
Visi sutinka, kad žmonėms būtina vienytis, tačiau netiki, kad tai įmanoma pasiekti, laiko tai gražia svajone. Tačiau esmė ta, kad iš mūsų nereikalaujama susivienyti, – turime tik panorėti tai pasiekti.
Siekdami vienybės, jau dedame savo pastangas į gamtą, nuo kurių gamta taisosi ir tampa geresnė. Tuomet iš jos nebeatsiras jokie kenkėjai, įskaitant virusus.
#262771

Iš 2020 m. balandžio 4 d. pamokos moterims, „Klausimai ir atsakymai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Universalūs skiepai nuo visų virusų

Kada pasibaigs koronavirusas?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai