Pateikti įrašai su taisytis žyme.


Ar reikia taisyti žemišką egoizmą?

Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar turime taisyti žemišką egoizmą?
Atsakymas. Materialiame lygmenyje turime jį taisyti įprastiniu auklėjimu. Tam nereikia aukštesnės Šviesos.
Kabala kviečia taisyti ne žemišką egoizmą, o tą, kuris trukdo mums susivienyti.
Klausimas. Bet jei žemiško egoizmo netaisysime ugdymu, tai bus neįmanoma gyventi…
Atsakymas. Negalėjimas jo ištaisyti ir stums tave dvasiškai kilti. Jei galėtum ištaisyti savo žemišką egoizmą, nepanorėtum visai išsikapstyti iš šio gyvenimo – išsitaisei ir laimingas.
Todėl Kūrėjas neleidžia mums visiškai ištaisyti materialaus egoizmo, kitaip, visai nieko nenorėsi.
Taip šis gyvenimas stumia žmogų įsisąmoninti, ieškoti gyvenimo prasmės.
#235061

Iš 2018 m. birželio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Rūpestis egoistinis ir dvasinis

Kur visų neišsitaisymų šaknis?

Ypatingas egoizmo tipas

Komentarų nėra

Kur visų neišsitaisymų šaknis?

Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kur visų neišsitaisymų šaknis?
Atsakymas. Visų gedimų šaknis – žmogaus širdyje, jo egoizme. Egoizmas – tai ne noras papramogauti, pasilsėti ir pan., egoizmas – tai, kas atsirado sudužus sielai į daugybę dalių.
Bet kaip tai apibrėžti? Jei mėginsime susirinkti į vieną sistemą, į vieną sielą, tuomet tai, kas mums trukdys bus vadinama egoizmu.
Kabaloje egoizmas nėra tai, ką kiekvienas žmogus patiria gyvendamas: pavydėti kitiems, konkuruoti, norėti asmeninių pasiekimų. Tai įprastiniai gyvūniniai instinktai, kurie yra kiekviename iš mūsų. Jie niekur nedingsta. Laikui bėgant jie keičiasi, galime juos šiek tiek suspausti, tačiau iš esmės tai ne ego.
Egoizmas – tik tai, kas trukdo mūsų taisymuisi, bendros sielos atkūrimui. Tad jei grupėje imame siekti teisingų ryšių, tuomet tam prieštaraujanti jėga ir yra egoizmas. Ji atsiranda tam, kad prašytume Kūrėją mus ištaisyti, nes patys neturime jokių galimybių ką nors daryti prieš tikrąjį ego.
Toroje taip ir pasakyta: „Sukūriau egoizmą ir daviau Torą jam ištaisyti.“ Kitaip tariant, egoizmą veikia tik viena priemonė – aukštesnioji Šviesa, kurią galima gauti, jei atrasime ego ir prašysime Kūrėjo/Šviesos jį ištaisyti.
Todėl visas mūsų darbas – grįžti į vienos bendros sielos būseną, taip tarpusavyje susijungti, kad nebūtų jokio atotrūkio.
Klausimas. Visų neišsitaisymų šaknis kyla iš kūrimo sumanymo?
Atsakymas. Žinoma. Jeigu Kūrėjas nebūtų sugadinęs viso kūrinio, negalėtume Jo atskleisti, iš tamsos pasiekti Šviesos, pajausti aukštesnįjį pasaulį. Viskas pasiekiama iš tamsos ir šviesos kontrasto.
#234623

Iš 2018 m. birželio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikrasis žmogaus laimėjimas

Ypatingas egoizmo tipas

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Komentarų nėra

Ar reikia moteriai taisytis?

Moters dvasingumas, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Matau moters esmę kaip besąlygišką meilę ir gailestingumą. Ar tai teisinga žvelgiant iš kabalos pozicijų? Jeigu taip, kodėl nėra specialių kursų ir programų moterims, padedančių atskleisti moteriškąją esmę?
Atsakymas. Moters esmė – tas pats egoizmas kaip ir vyrų, tik kitokio pavidalo. Nereikia savęs idealizuoti. Priešingai, supraskite, kad esate tokia pati egoistė kaip ir visi.
Todėl reikia tinkamai taisyti savo egoizmą pasitelkus Šviesą, o ne spaudimą, gasdinimus ar dar ką nors. Tai tiksli egoizmo taisymo programa, kurią būtina teisingai absorbuoti savyje. Bet jokiu būdu negalvokite, kad moteris – tvarkingesnė ir jai nereikia taisytis.
#233144

Iš 2018 m. balandžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vyrai ir moterys: skirtumai dvasiniame darbe

Dvasinė moterų paskirtis

Moters verta vieta

Komentarų nėra

Įgyti bendrą sielą

Dvasinis darbas, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks skirtumas tarp to, kad aš prijungiu kitas bendros sielos dalis prie savęs ir to, kad prisijungiu prie jų?
Atsakymas. Jeigu kitas dalis prijungiu sau, tai aš – aukštesnysis, ir privalau su jais elgtis kaip aukštesnysis: gauti iš jų norus ir perduoti jiems pripildymą.
O jeigu įsijungiu į juos, tai esu žemesnysis, ir tada anuliuoju save ir gaunu iš jų tai, kuo jie mane užpildo be jokios kritikos, kaip vaisius gimdos vandenyse.
Tobulas darbas ištaisytame tinkle galutinai išsitaisius – kad gaunu iš visų ir duodu visiems. Tuomet įgyju visiškai visą bendros sielos indą – nuo nulio iki begalybės.
#232497

Iš 2018 m. gegužės 23 d. pokalbio Islandijoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Lygiagretūs pasauliai – tarp mūsų

Pagal analoginės sistemos tobulumo dėsnį

Siela visiems viena

Komentarų nėra

Jom kipur būsena

Dvasinis darbas, Šventės

каббалист Михаэль ЛайтманMaterialus kalendorius ir jo šventės nevisiškai atspindi, kas vyksta dvasiniame pasaulyje. Būsena, vadinama „jom kipur“, gali būti realizuota per Chanuką, ar per Pesachą, kitaip tariant, bet kuriuo metu galima „išeiti iš Egipto“.
Mūsų pasaulyje viską lemia bendra negyvoji sistema, tačiau dvasiniame pasaulyje viskas priklauso nuo žmogaus, nuo jo individualios raidos. Todėl įmanoma, kad vienas iš mūsų patiria būseną „purimas“, kitas – „pesachą“, o trečias – įprastą dieną ar Avo mėnesio 9 d.
Dvasinės būsenos priskiriamos prie žmonių vienybės, kol bus visiškai atkurta bendra pirmojo žmogaus (Adam) sistema. Ši sistema sudužo, ir mums reikia ją surinkti draugėn. Pamažu atsiskleidžia visi jos sudužę ryšiai, visas sudužimo sunkumas, prasiskverbęs iki pačių gamtos gelmių.
„Jom kipur“ – itin sunki būsena, bet itin svarbi taisymuisi, juk tądien mums atsiskleidžia, kad trūksta mūsų tarpusavio ryšio, tikėjimo, Kūrėjo jautimo. O šios dienos taisymas: „Grįžkite, Izraelio sūnūs, pas Kūrėją“, kitaip tariant, pajauskite aukštesniąją jėgą kaip save patį. Jungdamiesi tarpusavyje leidžiame Kūrėjui atsiskleisti tarp mūsų ir susiliejame su Juo.
„Jom kipur“ – tai viso noro, kuriam reikia taisytis, atskleidimas. Svarbiausia atskleisti savo blogį, o Šviesa juk ištaisys. Mūsų užduotis – įsisąmoninti savo blogį, neapkęsti jo ir panorėti iš jo išeiti. O Kūrėjas šį darbą atliks už mus.

* * *
Galima sakyti, kas visi prasižengimai vyksta dėl vienos priežasties – Kūrėjo nejautimo. Galima net sakyti, kad Kūrėjo nejautimas ir yra pagrindis prasižengimas.

* * *
Jom kipur pasninkas simbolizuoja tai, kad apribojame savo sudaužytus norus ir esame pasirengę juos išnaudoti tik dėl davimo. Jeigu norai sugadinti, tai jų taisymas prasideda nuo apribojimo, nuo sąlygos, kad nepriimame jokios Šviesos neturėdami ketinimo duoti artimui.
Galėsiu naudoti savo norą kitų labui, jei liausiuos gavęs „visą dieną“, o paskui vėl galėsiu gauti Šviesą. Tai reiškia, kad perėjau visą pakopą būdamas atsiplėšęs nuo gavimo, atlikęs apribojimą, ir dabar vėl galiu gauti Šviesą, bet jau dėl davimo. Dvasiniame pasaulyje toks veiksmas vyksta ant kiekvienos naujos pakopos.

* * *
Egzistuojame pilnoje AVAJA, penkiose sfirose: Keter, Chochma, Bina, Zeir Anpin ir Malchut. Jei nuo jų pašalinsime visas Malchut sfiras, tai likusius kelim galima naudoti. Todėl Teismo dieną (per Jom kipur) yra penki apribojimai Keter, Chohma, Bina, Zeir Anpin ir Malchut atžvilgiu: draudimas valgyti ir gerti, turėti intymių ryšių, maudytis ir avėti odinę avalynę.
Visa kita – tai mūsų vidinės mintys ir norai, ten jau atlik išskaičiavimą, kad jie nebūtų dėl savęs.
Tai reiškia, kad atlieki apribojimą ir taip pervedi save per „teismą“. Jom kipur – tai teismo diena.
#233534

Iš 2018 m. rugsėjo 18 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Savęs teisimo diena

Šventės iš kabalistinio požiūrio taško

Kabalistinės šventės

Komentarų nėra

Metai

Dvasinis darbas, Šventės

каббалист Михаэль Лайтман„Metai“ – tai laikotarpis nuo kūrinijos pradžios iki jos galo. Parašyta, kad Adam buvo sukurtas naujųjų metų išvakarėse, per Roš ha Šana, o iki to buvo sukurtas visas pasaulis. Todėl per metus reikia pabaigti visus taisymus. Ir jeigu nepavyko per šiuos metus, tai ateina kiti.
Metai – tai visas būsenų ciklas, būtinas visoms mūsų savybėms ištaisyti. Todėl mūsų programa kitiems metams – pasiekti galutinio išsitaisymo būseną, o tam reikia visąlaik žadinti Kūrėją, kad duotų mums jėgų taisytis. Nepalikti Jo ramybėje.

Iš 2018 m. rugsėjo 11 d. rytinės pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistinės šventės

Šventės iš kabalistinio požiūrio taško

Kiek metų liko žmonijai?

Komentarų nėra

Mokyti Kūrėjo profesijos

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKelias, vedantis į tiesą, į aukštesniosios, mus valdančios jėgos atskleidimą, vingiuoja per pakilimus ir nuopuolius, per malonius ir nemalonius išgyvenimus, geras ir blogas mintis, nuotaikų pakilimus ir nuosmukius, kurie seka vienas paskui kitą neaiškiai keisdamiesi.
Kodėl po gerų darbų staiga vyksta nemalonus nuopuolis, o paskui blogis staiga išsisklaido ir yra pakeičiamas gėriu?
Reikia mokytis, kaip valdyti šias būsenas, nesijaudinti dėl pakilimų ir kritimų, netgi numatyti juos iš anksto, o gal net tikslingai sukelti ir pakilimą laikyti nuopuoliu, o kritimą pakilimu. Viskas priklauso nuo to kaip juos tikrinu ir pasveriu prote ir širdyje. Tai ir yra visas mokslas.
Kabalos moksle tiriame mūsų ryšio su Kūrėju sistemą, suvokiamą kaip daugybe formų. Juk kai ji išjudins mūsų jausmus, protas jau nelabai dirbs, ir atvirkščiai, kartais tarsi viską supranti, o jausmai nepabunda.
Ir kaip pasiekti būseną, kai galėsi visiškai pajungti ir jausmus, ir protą: drauge tikrinti, jausti, matuoti savo būseną, išlaikant proto ir jausmų pusiausvyrą, kad suprastume, ką su mumis daro Kūrėjas ir kodėl? Kaip tai, kas vyksta, susieti su praeitimi, dabartimi ir ateitimi, kitaip tariant, rasti tam tikrą tvarką, nuoseklumą?
Ateidami studijuoti kabalą žmonės natūraliai, iš įpratimo, nori pajausti, pasiekti, suprasti, tirti viską savo egoistiniame nore.
Iš pradžių jie būna labai pakylėti, mano, kad viskas greitai vyks. Jie nesupranta, kad norint suprasti, įsisąmoninti, tirti, būtina pasikeisti iš vidaus, suorganizuoti sau aplinką ir tirti skirtingas darbo su ja formas.
Iš esmės tiriame savo pačių pokyčius, ko niekad anksčiau nesame darę. O čia iš mūsų reikalaujama pasikeisti, palenkti, padaryti iš savęs kažką naujo. Žmogus turi suvokti save kaip molio gabalą, iš kurio lipdo indą. O tai ne itin malonu ir įprasta, prieštarauja mūsų savimeilei ir visiems įpročiams.
Įpratome jaustis laisvais, savo likimo šeimininkais. O čia staiga mus keičia, atskleidžia mumyse naujus charakterio bruožus. Žmogus ima protestuoti ir kritikuoja metodiką.
Bet jeigu jis tęsia, tai pamažu laikas daro savo ir jis galiausiai supranta, kad tai dvasinis procesas. Materialiame procese mums keičia norus iš viršaus ir taip nukreipia į reikiamą pusę.
Bet dvasiniuose procesuose mums nekeičia noro ir todėl kaskart jaučiame savyje pasipriešinimą keliui bei viskam, kas vyksta. Iš mūsų norima, kad patys paprašytume pakeisti mums norą. Kaip parašyta: „Paversk savo norą panašiu į Jo norą“.
Materialiame pasaulyje Kūrėjas keičia mūsų norus, neklausdamas mūsų. Dvasiniame pasaulyje Jis keičia tik būseną, tačiau pakeisti norą turime paprašyti patys. Prašome, kad ištaisytų ir taip įgyjame Kūrėjo profesiją. Juk Jo funkcija – pakeisti mūsų norą. Patys prašome, kaip būtent pakeisti norą, į kurią pusę, ir taip tiriame Kūrėjo darbą.

Iš 2018 m. rugpjūčio 7 d. pamokos „Nuo beviltiškumo iki šauksmo Kūrėjui“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gimsta dvasinis gyvenimas?

Pasaulio valdymo dėsnis, I dalis

Ateitis kuriama dabartyje, I dalis

Komentarų nėra