Klausimas: Nors jūsų paskaitos įrašomos vaizdo ir garso formatu, knygos vis tiek leidžiamos. Kokia išleistų knygų svarba?
Atsakymas: Esmė ta, kad knyga nepradingsta. Elektroniniu pavidalu ji galbūt patogesnė. Juk jeigu kur nors skrendu, tai atsidarau kompiuterį, kur galiu rasti bet kurias kabalistines knygas, parašytas prieš kelis tūkstantmečius. Nereikia vežtis visos lentynos knygų.
Tačiau medžiagos perteikimas per raides – amžinas. Ji niekur nepasidės, nes turi savo dvasinę šaknį.
Tame informacijos pasaulyje, iš kur mums nusileidžia visi poveikiai, raidės yra tai tam tikri ženklai, tam tikros jėgos. Jų forma, jų atvaizdavimas mūsų pasaulyje grįstas sandara ir sąsaja su aukštesniuoju pasauliu, aukštesnės informacijos pasauliu. Todėl tai neišnyksta.

#278565

Iš 2019 m. spalio 22 d. pokalbio „Klausimai apie kabalistines knygas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Skaitymas – jau nebe mūsų metodas

Rašytinė ir žodinė informacija

Pažinti daiktų esmę per raides

Klausimas: Per pamokas jūsų mokiniai studijuoja skirtingas knygas. Vienos moksliškesnės, pavyzdžiui, „Mokymas apie dešimt sfirų“. Kitos, kaip „Knyga Zohar“ parašytos alegorine kalba. Kaip jos veikia žmogų?
Atsakymas: Skirtingai. Tai priklauso nuo žmogaus. Bet jeigu jis ilgą laiką užsiima kabala, tai ima matyti, kad perteikimas tiek per jausmus, tarkime „Zohar“, tiek moksliškai techniškai kaip „Mokymas apie dešimt sfirų“ yra vienas ir tas pats.
Iš principo juose tiesiog pateikiamas pasaulio aprašymas. Bet kadangi žmogus susideda iš proto ir širdies, kitaip tariant, iš analizės ir jausmų, tai šios knygos yra artimesnės arba jo jausmams, arba sąvokoms. Žmonės skirstomi į šias dvi kategorijas, kitaip tariant, yra kažkur tarp jų.
Tačiau, kai žmogus studijuoja kabalą, jam tai susilieja draugėn. Žinoma, yra būsenos, vadinamieji pakilimai ir kritimai. Tuomet jam labiau tinka arba fizikinis aprašymas, arba jausminis.

#278468

Iš 2019 m. spalio 10 d. pokalbio „Klausimai apie kabalistines knygas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Protas turi remtis jausmais

Suderinti protą ir jausmus

Klausimas: Kol sutikote savo Mokytoją, keletą metų užsiminėjote pagal įvairius šaltinius. Ar knyga gali parengti žmogų kabalos mokslui?
Atsakymas: Tai priklauso nuo paties žmogaus. Yra tie, kuriems patinka naujovės, ir jie ateina pas mus, kad gautų naujų pojūčių. Tačiau dažniausiai tokie žmonės nepasilieka ir netampa mano mokiniais. Kabala laukia labiau „fizikų“ nei „lyrikų“, nors pati kalba apie „lyriką“ – apie jausmus.
Žmogus – tai noras. Noras mėgautis. Jis turi žinoti, kaip valdyti savo norą, ir kaip jį pasitelkus atskleisti pasaulį.
Klausimas: Vadinasi, besimokydamas „fizikas“ taps „lyriku“?
Atsakymas: Žinoma. Būtina suderinti šiuos du pradus. Iš principo, svarbiausia – jausmai. Tačiau juos reikia tinkamai valdyti pagal pasaulio ir gamtos dėsnius – tai ir yra kabala.

#278335

Iš 2019 m. spalio 22 d. pokalbio „Klausimai apie kabalistines knygas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala – lyrikos ir pragmatikos junginys

Dvasinio pasaulio fizikos dėsniai

Išskaičiavimas be lyrikos

Klausimas. Kaip moksliškai, be mistikos ir religinių priemaišų paaiškinti, kad kabalistinių knygų skaitymas padeda ištaisyti ketinimą ir keičia vidinę būseną?
Atsakymas. O kaip čia susijusi mistika ir religija? Nė vienos, nė kitos kabaloje nėra.
Kabalistinių knygų skaitymas padeda jums viduje susitelkti į tikslą, nes kalba apie tai, kaip jūsų siela turi būti į jį nukreipta. Kaip reguliuojame muzikos instrumentą, taip ir skaitydami kabalistines knygas reguliuojate save.
Šis kamertonas skamba per knygas. Pamėginkite skaityti jas ir tai pajausite. Ir jokiu būdu nereikia jo apkurtinti įvairiais religiniais paliepimais, įvairiausiais, būtinai nutiksiančiais mistiniais sukrėtimais.

#246507

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistinių tekstų poveikis

Kabalistinių knygų efektas

Stebuklingas vaistas – kabalistų dovana