Meilės metamorfozės

2021-03-10

Klausimas: Altruistinė meilė – svarbiausia gamtos jėga, nes būtent joje slypi toks meniškas kuriantis pradas – kūrimo energija, kuri formuoja, emanuoja, kuria sistemas. Kodėl būtent ją pavadino meilės jėga?
Atsakymas: Mūsų pasaulyje meilė yra žmogaus potraukis tam, nuo ko jis jaučia prisipildymą, pasisotinimą, ką nors malonaus. Jį gali traukti spalva, garsas, forma – kas tik nori, išskyrus žmones. Ir viskas tas pats žmonių atžvilgiu.
Klausimas: Itin dažnai girdime ir iš jūsų, ir iš daugelio filosofų, kad gamta mus myli. Jau nekalbu apie sąvoką „Kūrėjas“, kuri, kabalos požiūriu, yra identiška „gamtos“ sąvokai. Ką reiškia, kad gamta myli mus, o mes turime mylėti ją?
Atsakymas: Meilė – tai gamtos dėsnis. Abipusė trauka siekiant atlikti kokį nors bendrą veiksmą suteikia galimybę pratęsti save ir t. t. Iš dalies palikuonis, dauginimąsi laikome meilės rezultatu.
Klausimas: Žmonių meilė nėra grindžiama kito gerove, ji remiasi savo gerove kito sąskaita. Akivaizdu, kad nėra altruistinės meilės. Yra didžiulis skirtumas tarp altruistinės meilės, kai galvoji tik apie kitą ir užpildai jį, ir žmonių meilės. Žmonės negali mylėti tiesiog taip, be kokios nors naudos sau.
Dažnai meilė virsta neapykanta. Jeigu ką nors myliu ir tas žmogus man tampa neištikimas, meilė virsta neapykanta. Kodėl tarp šių jausmų toks mažas atstumas?
Atsakymas: Mat norėjai užsipildyti tuo objektu, o galų gale vietoje malonaus užsipildymo iš kito žmogaus sulauki ko nors visiškai priešingo . Todėl tavyje vietoje meilės kyla neapykanta.
Klausimas: Kas turi nutikti žmogui, kad jame pasireikštų absoliučios meilės jausmas?
Atsakymas: Absoliuti meilė gali būti, jei pakyli virš savęs taip, kad, nepaisydamas kitų požiūrio į save, su visais elgiesi vienodai gerai.