Klausimas. „Aš vienišius“ – tai nauja, besiplečianti visuomenės tendencija. Šiais laikais daugiau nei 50 proc. amerikiečių yra vieniši. Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje tokių skaičiuojama apie 40 proc.
Rusijoje maždaug 40 proc. žmonių yra vieniši, t. y. nesusituokę. Visgi 79 proc. iš jų visiškai nejaučia vienatvės, o 54 proc. negąsdina partnerio neturėjimas. Jie teigia: „Nesijaučiu vienišas ir nesuprantu žmonių, kurie visomis išgalėmis stengiasi tai pakeisti“.
Kokia nauda iš vienatvės?
Atsakymas. Manau, kad vienišas žmogus save labai gerai realizuoja. Jis neskiria dėmesio visokioms pašalinėms pareigoms, niekam nėra skolingas. Jis save ir savo buitį sukuria taip, kad būtų maksimaliai patogu, kad jo laisvalaikis būtų teisingai, efektyviai išnaudotas.
Bet tai tinka ne kiekvienam. Ne visi turi būti tokie. Yra žmonių, norinčių šeimos, mažų vaikų „ant savo galvos“.
Labai svarbu, kaip žmogus augo. Jei šeima buvo pasiturinti, tėvai kultūringi – gydytojai, namai buvo pilni knygų, visko, kas gera ir teisinga, o aš save laikiau vienturčiu vaiku (nors turiu gerokai jaunesnį brolį), tai nejaučiu didžiulės šeimos poreikio. O yra žmonių, kuriems – atvirkščiai.
Komentaras. Gyvendami santuokoje žmonės dažnai jaučiasi svetimi. Ir kuo toliau, tuo susvetimėjimo daugiau.
Atsakymas. Todėl, kad mūsų egoizmas visą laiką auga. Todėl kasmet mums vis sunkiau sugyventi su kitais. Natūralu! Juk mūsų egoizmas paskutiniaisiais metais auga eksponentiškai, tai pastebima net mažuose vaikuose.
Manau, kad nereikia nieko smerkti. Reikia konstatuoti faktą, kad taip žmonija vystosi.
O jeigu norite ką nors ištaisyti, tai ne tą, kas jums konkrečiai nepatinka. Reikia gerinti bendrą žmonijos foną, t. y. pakelti ją į aukštesnę pakopą, šiek tiek atplėšti nuo egoizmo. Tuomet tarp žmonių užsimegs nuostabūs santykiai.
Nebūtinai jie vienas su kitu susieis ir ims skubiai kurti šeimas bei gimdyti vaikus. Ne. Tiesiog jų tarpusavio santykiai taps geresni. Žmogus jausis patogiau. Galbūt tai privers jį išeiti iš savo kokono ir daugiau bendrauti.
Bet iš esmės šiais laikais matome, kad net visa technika jau paruošta: galiu užsisakyti į namus maisto, skalbimo paslaugas. Visa tai atlieku internetu. Daugiau man nebereikia nieko to daryti pačiam.
Klausimas. Kokia žmonių tarpusavio ryšių prasmė?
Atsakymas. Pakilti virš savo egoizmo ir atskleisti Aukštesnįjį pasaulį. O jei to nėra, tai nė kiek nesigailiu, kad yra daug vienišių.
#248272

Iš 2019 m. kovo 31 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie gyvenimą su lėlėmis, totalią vienatvę ir darboholizmą

Vienišiaus būtis

Kam duodama vienatvė?

Klausimas iš Facebook. Kam ar dėl ko duodama vienatvė ir kaip viską ištaisyti?
Atsakymas. Vienatvė duodama jums, kad pajaustumėte, kad viskas jūsų rankose, kad niekas jūsų nespaudžia, kad esate savo būsenos šeimininkas ir galite viską atlikti.
Imkite tinkamai išnaudoti savo vienatvę, ir pamatysite, kiek ji gera. Juk iš tikrųjų šią būseną jums duoda Kūrėjas, kad kreiptumėtės į Jį.
#249798

Iš 2019 m. kovo 10 d. TV laidos „Atsakymai į klausimus iš Facebook“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie gyvenimą su lėlėmis, totalią vienatvę ir darboholizmą

Išsitaisymas – tai suartėjimas

Vienišiai – pas mus!

Komentaras. Japonijoje žmonės darbui skiria labai daug laiko. Ir vyksta tam tikras pasikeitimas: žmonės įsigyja partnerius-lėles.
Vienas po žmonos mirties pradėjo kolekcionuoti lėles, kurios imituoja žmogų. Kitas atšalo nuo savo žmonos ir dabar turi lėlę. Kitaip tariant, vyksta žmonių pakeitimas lėlėmis. Jie lėlėmis rūpinasi, prausia ir taip toliau.
Be to, šis polinkis būdingas ir vyrams, ir moterims. Moterys taip pat įsigyja sau lėlių, gyvena su jomis, bendrauja. Kai kurios užsideda lėlių kaukes, kad būtų idealios gražuolės. Visiškas absurdas!
Atsakymas. Žmogus nekenčia savo išvaizdos, nori jos atsikratyti, pereiti į jausmų pasaulį, vidinį, o ne į išorinį bendravimą – ne tarp kūnų, o į aukštesnį lygmenį. Jis jaučia, kad pasaulyje jis yra nereikalingas ir nežino, ko reikalauti iš kitų. Todėl ir vyksta dirbtinis pakeitimas.
Ką galima pasakyti apie tai?
Mes esame pereinamajame laikotarpyje – ir ne tik „nelaimingi“ japonai, bet ir visi kiti. Aš nemanau, kad ateis lėlių era ir jos pakeis vyrus, žmonas, vaikus ar naminius gyvūnus. Visa tai – ne daugiau nei žaidimai. Iš tikrųjų, negali būti jokio pakaitalo.
Aš tikiuosi, kad dabartinė didžioji krizė kaip cunamis nušluos visą supuvusią industriją, įskaitant visa, kas nereikalinga, ką žmogus išranda ir gamina. Liks tai, kas būtiniausia.
O visa kita – dvasiniam pakilimui! O tai įmanoma tik per teisingą bendravimą tarp žmonių, kai tarp jų kyla ta būsena, kuri vadinama „dvasia“. Ir tada žmonės pakyla kartu šioje dvasioje: aš negaliu be tavęs, tu negali be manęs.
Kalbame ne apie vyrus ir moteris, o apskritai – apie visus! Toks savanoriškas vienas kito papildymas palaipsniui kelia mus vis aukščiau. Tai yra dvasinis liftas. Tą mes turime pasiekti.
Kabala mus to moko. Tikiu, kad tai išspręs visas problemas. Taip ir bus.
O plastikiniai pakaitalai tėra laikini žaislai. Būtent todėl, kad mes nerandame, kaip teisingai tarpusavyje susiderinti, susijungti.
Klausimas. Tyrinėtojai sako, kad žmones valdo baimė, noras būti saugiems. Kaip įveikti šią baimę?
Atsakymas. Jie taip pat to neras ir vienas kitame.
O suras, jei teisingai susijungs tarpusavyje ir šiame junginyje staiga atskleis Aukštesniąją jėgą, kuri juos sukūrė, laiko ir nuo kurios jie visiškai priklauso. Ir tada baimė praeis.
Kokia gali būti baimė, jei esi susijęs su Aukštesniąja jėga, kuri lemia viską: kokiu būdu tu gimei, egzistuoji ir numirsi, kokiose būsenose būsi apskritai? Kai turi kontaktą su Aukštesniąja jėga, jokios baimės nėra.
#231728

Iš 2018 m. liepos 31 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Laikraštis „Globes“ publikavo išsamų straipsnį apie „laimės pramonę“, kuri paverčia mus vis nelaimingesniais. Depresijos mastai vakaruose nepaliaujamai plečiasi, o vidutinis jos aukų amžius jaunėja.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 2020 metais visame pasaulyje depresija taps antrąja invalidumo ir mirties priežastimi po širdies ir kraujagyslių ligų.
Šiuolaikinis žmogus pasineria į vienatvę, o visuomenė nenumeta jam gelbėjimosi rato. Religija, išskyrus islamą, nesuteikia palaikymo. Bendruomenės skirstosi, didelė draugiška šeima vakarų šalyse tampa beprasmybe.
Keldamiesi į virtualaus bendravimo erdvę, daugelis klaidingai mano, kad nuo šiol jie galės išsiversti be realios, rūpestingos aplinkos. Galiausiai žmogus ieško visų problemų sprendimo vienas pats, savo kriauklėje, įsitaisęs prie kompiuterio ekrano.
Visuomenės, kenčiančios nuo dėmesio trūkumo, gyvenimas teka žaibišku greičiu: žmonės šneka trumpomis frazėmis tikėdamiesi spėti išsakyti tai, ko po minutės niekas nebegirdės. Atmetama viskas, kam reikia vidinių pastangų, užsispyrimo ir laiko. Kai žmogus tuščias, kai jis neturi tikro tikslo, jame apsigyvena nerimas ir depresija. Kaip gauti tą tikslą? Kaip surasti prasmę?
Šiandien visi rimti tyrėjai sako, kad laimė slepiasi ryšyje su kitais, davime, ir kad realų tikslą galima rasti tik mūsų tarpusavio santykiuose. Viktoras Franklis, žinomas austrų psichologas, teigia, kad žmogus, sėdintis namie ir besistengiantis vienas pats surasti tikslą, tarsi laužiasi pro atviras duris, nesuprasdamas, kad jos atsidaro ne į vidų, o į išorę.
Kriauklėje laimės nesurasi, sako vienas iš apklaustų specialistų duodamas interviu „Globes“ autoriui. Rūpindamasis pats savimi, užuot ištiesęs ranką kitiems, žmogus tik sustiprina savyje savimeilę ir depresiją.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala apie depresiją

O aš į vandenį nersiu

Esminis šių dienų realybės požymis