Pateikti įrašai su mokslas žyme.


Tyrimo objektas – žmogus

Dvasinis darbas, Kabala, Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманŠiuolaikinių mokslų problema ta, kad pasiekėme slenkstį, kai savo jutimo organuose galime jausti, papildyti, ko nors imtis. Todėl visi mokslininkai kalba, kad mokslas pasiekė savo galą.
Kabala sako, kad savo penkiomis juslėmis praktiškai pasiekėme maksimalias ribas, už jų jau negalime nieko matyti. Mums nereikia išrasti naujų prietaisų, kurie vos šiek tiek išplečia mūsų organų suvokimo ribas, o plėsti reikia pačius jutimo organus.
Mokslas negali to atlikti, nes užsiima tik tuo, ką mechaniškai gali pridėti žmogui. Mums reikia keisti patį žmogų, šiek tiek išvystyti jį iš vidaus. Tuo ir užsiima kabala.
Todėl prieiname prie išvados, kad kaip mokslų pakaitalas ir jų pratęsimas ateis kabala ir duos atsakymą, kaip išplėsti mūsų suvokimo ribas ir pasiekti būseną, kai galėsime vystyti žmogų, ir iš žmogaus suvokti vis didesnes gamtos gelmes.
Kabalos tyrimo objektas – pats žmogus. Jis gali išmanuoti savo pokyčius savo instrumentuose, kurie yra jame, o ne jo išorėje.

#289467

Iš pokalbio apie mokslą

Daugiau šia tema skaitykite:

Moksliniai tyrimai kabaloje

Grupė – Kūrėjo tyrimo laboratorija

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Komentarų nėra

Žvelgti gilyn į gamtą

Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Dauguma mokslininkų, su kuriais susitikote, karštai palaiko kabalą. Ar jie galės padėti platinti kabalos mokslą, jos suvokimą, priėmimą?
Atsakymas: Iš dalies. Esmė ta, kad norint platinti kabalą mums nereikia mokslininkų. Mums reikia žmonių, kurie siekia atskleisti pasaulį naujuose jutimo organuose, kai nenaudojami jokie prietaisai.
Mokslininkai čia konservatyvūs, jie negali kitaip dirbti. Jie atidavė visą gyvenimą, kad pasitelkę visokius greitintuvus, mikroskopus, teleskopus ir t. t. tirtų gamtą.
O kabala sako, kad galime ir turime tirti gamtą per pokyčius savyje: „Padaryk iš savęs mikroskopą, teleskopą. Imk žvelgti į gamtos gelmes, keisdamas savo savybes, ir tuomet galėsi to pasiekti“.

#289570

Iš pokalbio apie mokslą

Daugiau šia tema skaitykite:

Jokios mistikos!

Ką tyrinėja kabalos mokslas?

Tirti patį save

Komentarų nėra

Jokios mistikos!

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Nūnai dauguma kalba, kad mokslininkai, išeinantys iš mokslo rėmų, pereina ribą nuo vien mokslinių tyrimų prie kažko mistiško. Jiems iš tikrųjų turi atsiskleisti naujas vidinis pažinimas.
Atsakymas: Tam jie turi tapti kabalistais. Ir nieko nebijoti. Čia nėra jokios mistikos.
Kalbama apie penkias mūsų jusles, kuriomis suvokiame supantį pasaulį ir jomis remdamiesi kuriame žemiškus mokslus. O keisdami save – išplečiame savo jusles, kad per jas kurtume dar vieną mokslą – kabalą.
Šis mokslas priklauso nuo besikeičiančių mūsų jutimo organų, o ne nuo prietaisų, kuriuos sukuriame, siekdami papildyti penkias materialias jusles.

#289539

Iš pokalbio apie mokslą

Komentarų nėra

Kabala – ne religija, o mokslas

Kabala ir religija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Dauguma žmonių traktuoja kabalą kaip religiją. Kiti mano, jog tai sekta.
Atsakymas: Tai reiškia, kad jie tiesiog nieko nežino apie kabalą.
Kabala – tai mokslas, o ne religija. Pirmiausia, ja užsiimti gali kiekvienas, nepriklausomai nuo savo kilmės. Mano mokiniai – skirtingų tautų atstovai, gyvenantys visuose žemynuose. Jei pažiūrėsite mūsų rytines pamokas, išvysite, kad jose dalyvauja visų tautybių žmonės.
Be to, kabala neverčia žmogaus atlikti jokių religinių veiksmų. Kabalistai neturi jokių fetišų, šventų daiktų, papročių. Tai tiesiog aukštesnės už mūsų pasaulį sferos suvokimas ir nieko daugiau. Nieko daugiau!
Kai ją suvoksite, pajausite amžinybę, tobulybę, kaip visi įsijungę į visus. Imsite keisti savo pasaulėžiūrą, savo santykį su pasauliu. Šis mokymas jus formuoja, verčia jus kitokiu žmogumi.
#264458

Iš 2020 m. kovo 29 d. laidos „Susitikimas su kabala. Viktoria Bonya“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala ir religija – visiškos priešingybės

Kabala ir religija

Nuo aklo tikėjimo iki suvokimo

Komentarų nėra

Palaikau kritiką

Kabala, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip žiūrite į tai, kad kabala kritikuojama?
Atsakymas. Kabala – tai mokslas. Ir todėl bet kokia kritika jos atžvilgiu yra teigiama, nes ji vis dėlto parodo mums galimybę pažiūrėti į dalykus iš skirtingų pusių, atsidurti kritikuojančiojo pozicijoje, suprasti jo požiūrio tašką ir taip plačiau pateikti savo.
Klausimas. Kitaip tariant, jūs nesibijote kritikos?
Atsakymas. Aš ją palaikau. Myliu kritikus, bet ne kvailus, kurie sako: „Pats tu kvailys“ – o tokius, kurie iš tikrųjų prieštarauja, beje, teisingai, klausosi atsakymų ir užduoda iš to kylančius klausimus.
#256034

Iš 2019 m. sausio 29 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Komentarų nėra

Einšteino citatos, I dalis

Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Prašau pakomentuoti kai kurias Alberto Einšteino citatas.
Pirmoji: „Tik kvailiui reikia tvarkos. Genijus viešpatauja virš chaoso“.
Atsakymas. Taip. Paprastai žmogus siekia tvarkos, nes neaprėpia visko, kas yra priešais jį.
O genijus priešingai, jaučia, kad turi ištirpti chaose, tada pamatys jame vidinę tvarką. Ne tą, kurią projektuoja tikrajame pasaulyje, o tą, kuri iš anksto egzistuoja šio pasaulio viduje.

Citata. „Yra tik du būdai gyventi: pirmas – tikint, kad stebuklų nebūna, antras – kad viskas aplinkui stebuklas“.
Atsakymas. Jeigu stebuklų nebūna, tada viskas labai paprasta ir aišku. Man taip pat visi nori paaiškinti: „Ko tu kankiniesi? Žiūrėk, kaip paprastai, gerai viskas parašyta. O tu kažko ten vis ieškai, nežinia dėl ko stengiesi“.
Vienas gyvenimas, kai savo protu stengiamės aprėpti tai, kas neaprėpiama. Tačiau iš anksto sakome: „Na ir kas ten? Viskas paprasta, gerai“. Visa tai apglėbiame savo protu.
Kitas gyvenimas – kai ištirpstame dvasiniame pasaulyje, kosmose, kai suvokiame, kad negalime to „praryti“ ir manome, kad galime tik įeiti į tai ir ištirpti.
Šitaip įeidami į pasaulį, priimame jį. Kartu nusilenkiame, sumažiname savo protą, galimybes, matome gamtą, esančią virš mūsų, o ne save, ją valdantį. Einšteinas sakė: „Aš kaip mažas berniukas, renkantis akmenėlius ant jūros kranto“. Tik taip galime įeiti į gamtą ir iš tikrųjų ją suprasti.

Komentaras. Tai mes tarsi sakome: „Aplinkui vien stebuklai!“
Atsakymas. Taip. Tai – teisingas požiūris. Iš tiesų – vien stebuklai.
Kodėl „stebuklai“? Todėl, kad savo protu jų negaliu aprėpti. Bet kai sakau, kad tai stebuklai ir noriu būti juose, tada pradedu juos suprasti, būtent dėl to, kad anuliuoju save jų atžvilgiu.

Citata. „Išsilavinimas – tai, kas lieka, pamiršus viską, ko išmokai mokykloje“.
Atsakymas. Kas yra išsilavinimas? Mes formuojame, arba, galima sakyti, formatuojame savo protą. Kaip kompiuteriuose įjungiame tam tikras programas, o vėliau jų padedami apdorojame medžiagą, dirbame su ja, taip ir išsilavinimas – turėtų būti toks pat. Taigi, pats savaime jis neturi jokios reikšmės. Tik po to, kai jo padedamas susidarau teisingą požiūrį į pasaulį, pradedu jį vertinti.

Klausimas. O ką reiškia iš viso pamiršti išsilavinimą?
Atsakymas. Ko mes mokėmės mokykloje? Istorijos, geografijos, netgi matematikos ir visų tų lygčių nemoku. Galiu, žinoma, išprotauti, kai reikia, bet iš esmės… O universitete? Kiek, rodos, nereikalingo… Bet viso to reikia tam, kad vystytųsi smegenys. Vystytųsi, miklintųsi. Kitaip, kas bus? Mokėsiu tik skaičiuoti savo ožkas ar karves bandose? Ar vis dėlto turėčiau mokėti operuoti sąvokomis?
#243220

Iš 2019 m. vasario 26 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nemarios Einšteino frazės, I dalis

Nemarios Einšteino frazės, II dalis

Ar Einšteinas buvo kabalistas?

Komentarų nėra

Suvokti informaciją

Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kai žmogus kažką studijuoja, jis iš pradžių suvokia bendrą vaizdą, paskui analizuoja įvairias detales, o tada jau sujungia šias žinias. Taip yra ir kabaloje? Ar neturi reikšmės, ką mokytis ir po ko?
Atsakymas. Kabalos mokomasi pagal tokią sistemą, kurią paliko mūsų mokytojai, parašę pagrindinius šaltinius. Žmonės, kurie ateina mokytis, turi įsisavinti knygą „Įvadas į kabalos mokslą“, kitaip tariant, kūrinijos sistemos struktūrą ir lygiagrečiai studijuoti, kaip suvokiama ši kūrinija.
Savo ruožtu ši mokymosi dalis taip pat sudaryta iš dviejų dalių: iš straipsnių apie žmogų, apie valios laisvę, žmonių visuomenę, žmonijos vystymąsi ir t. t., taip pat – apie asmeninį žmogaus suvokimą.
Tačiau du pagrindiniai srautai – fizika ir pojūtis / suvokimas, kurie savo ruožtu sudaryti iš smulkesnių dalių.
Kabalos mokymasis, kaip rašo patys kabalistai, nėra žinių kaupimas, nes tai nieko neduoda, netgi priešingai. Per daugelį kartų vystymosi metų tikri kabalistai ne tik nebandė kažko atsiminti – jie stengėsi pamiršti, kad kiekvieną dieną įgytų naujų žinių, naujai jas suvoktų, pajaustų naujuose jausmuose, mintyse.
Todėl žmogus neturi siekti, kad patirtos žinios ir jausmai išliktų. Tai tik stabdys, ribos žmogų. Tikri kabalistai siekė viską pamiršti ir to meldė.
Komentaras. Bet kita vertus, kabala – tai iš tikrųjų mokslinis požiūris, kaip Baal Sulamo. Jis sako, kad svarbu mokytis atmintinai visus apibrėžimus.
Atsakymas. Kiekvieną dieną iš naujo išmokti, ir suprasti juos vis kitaip. Ir tik tam, kad ne kauptume savyje informaciją, o suvoktume. Mes turime save paruošti suvokti kaip įmanoma aukštesnę mūsų pojūčiams medžiagą.
Klausimas. Vadinasi, mokinys suvokia save kaip laboratoriją, kaip tyrimo objektą?
Atsakymas. Taip, kaip sensorių, kuris turi pajausti dvasinę erdvę ir Kūrėją. Žmogus tyrinėja, kiek jis juda pirmyn, keičiasi, kiek tinka tam, kad atskleistų šį suvokimą.
#244928

Iš 2018 m. lapkričio 20 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Rašytinė ir žodinė informacija

Kas yra suvokimas kabaloje?

Atsiveria žmogus, o ne knygos tekstas

Komentarų nėra

Embriono vystymasis ir sielos raida

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip devyni vaisiaus vystymosi mėnesiai susiję su žmogaus sielos raida?
Atsakymas. Absoliučiai tiksliai. Jei paimsite „Mokymą apie dešimt sfirų“, tai jo dešimtoji dalis vadinasi „Embrionas,“ o vienuoliktoji dalis – „Maitinimas.“ Ten kalbama ne apie kūdikį, o apie sielą, kuri gimsta dvasinėje sistemoje, vadinamoje „Tėvas ir Motina.“ O tai, kas vyksta mūsų pasaulyje, – tai dvasinio gimimo kopija.
Apie tai labai įdomu skaityti, nes ten tiksliai ir daug detaliau aprašoma tai, ką žinome mūsų gyvenime. Kabalos mokslas pasakoja apie tokius dalykus, kurių savo pasaulyje negalime atskleisti.
Žinome, kaip žmogus užsimezga, kaip gimsta, kaip vystosi vaisius, tačiau vidinių procesų nesuprantame. Nesuprantame prasmės, šaltinio, kodėl viskas būtent taip, o ne kitaip. Tai, kas yra moteryje, – itin įdomi, panaši į Kūrėją sistema.
Komentaras. Įdomu, kad kabalistai apie tai rašė prieš tris su puse tūkstančius metų.
Atsakymas. Tačiau jie tai rašė, remdamiesi aukštesniųjų sistemų suvokimu. Todėl jie aiškino, kaip vystosi vaisius, kiek laiko: 7, 9 ar 12 mėnesių. Buvo atvejų, kai moterys gimdė 12 mėnesių.
Kabalistai rašė, kaip gimdyti, prie kokių sąlygų, kaip turi vystytis žmogus, kai jis gimsta, ir kad jį maitinti galima iki dvejų metų. Kaip moteris turi elgtis po gimdymo, kad greičiau atsigautų ir pan. Tose knygose yra daugybė duomenų. Verta studijuoti šį mokslą.
#244921

Iš 2018 m. gruodžio 30 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sielos užgimimas

Sielos formavimas

Lengviausias ir sunkiausias veiksmas

Komentarų nėra

Kabala – lyrikos ir pragmatikos junginys

Kabala, Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKabala – tai lyriškiausias ir kartu pragmatiškiausias mokslas. Yra žmonių, kurie viską jaučia, ir yra tokių, kurie šiuos jausmus perveda į įvairiausias funkcijas, matematines lygtis, ryšius, santykius.
Pavyzdžiui, matematika aprašo visus santykius, kurie tik galimi gamtoje visuose lygiuose, visose būsenose. Ir ji kelia tai į tam tikrą tarpusavio ryšių sąveiką, vadinamą formulėmis. Mes šių formulių nesuprantame ir nežinome, kas už jų slypi. Bet jei žinotume, tai jos mums būtų gyvos.
Lygiai tas pats vyksta ir kabalos moksle. Ji aiškina mums įvairiausių ryšių sąveiką to pasaulio, kurio mes nejaučiame – dvasinio.
Dėl ko tada mokytis kabalos, jei nejaučiame dvasinio pasaulio? – Dėl to, kad priartėtume prie jo.
Tokiu būdu pragmatika ir lyrika, fizika ir lyrika, matematika ir jausmai susiję tarpusavyje. Pavyzdžiui, algebroje gamta apibrėžiama matematiniais ženklais.
Taip pat ir kabaloje jausmai išreiškiami įvairiomis schemomis, raidinių ženklų junginiais. O jei atversite „Mokymosi apie dešimt sfirų“ originalą, pamatysite labai sudėtingų sakinių, bet jie visi kalba tik apie tai, kaip mes suvokiame Aukštesnįjį pasaulį. Juose nėra nieko kito, išskyrus aprašymą Aukštesniojo pasaulio, kurį žmogus pats patiria.
Kabaloje nėra jokios mistikos, jokio religingumo. Mes kalbame apie tai, ką žmogus atskleidžia savo jausmuose, taip aiškiai, kad gali šiuos jausmus sugraduoti, teisingai pasverti, išmatuoti, aprašyti jų santykį. Jis praktiškai pasineria į pamatinę visatos plokštumą, kurioje egzistuoja viso labo tik dvi jėgos: gavimo ir davimo.
Davimo / meilės jėga – tai Kūrėjo jėga, kuri kuria aukščiau savęs kūrinio savybę – gavimo savybę. Abi jėgos veikia viena kitą. Kūrinys augdamas daro įtaką Kūrėjui, o Kūrėjas pagal Savo planą vysto kūrinį. Ir visa tai vyksta dinamikoje, kuri išreiškiama formulėmis ir brėžiniais.
Tai ir yra kabalos mokslas, t. y. Aukštesniojo pasaulio fizika, kartu su jos matematika, geometrija ir lyrika. Juk čia yra tokie dalykai, kuriuos mes suvokiame, jaučiame ir perduodame vienas kitam jutimiškai. Bet pageidautina, kad už šių jausmų būtų rimtos formuluotės. To trūkumas mūsų pasaulyje neleidžia psichologijai ir psichiatrijai tapti mokslais. O dvasiniame pasaulyje mes galime tiksliai aprašyti mūsų pojūčius, sugrupuoti, pakartoti, grįžti prie jų, perduoti kitiems. Kiekvienas atkuria juos savyje, ir taip tai tampa tikru mokslu.
#240025

Iš 2018 m. lapkričio 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos mokslo ypatumai

Matematika – aukščiausia visatos harmonija

Kabala – individualus mokslas?

Komentarų nėra

Atskleidžiant nežinomybę

Dvasinis darbas, Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Mūsų pasaulio mokslininkai nuolatos ginčijasi ir nesutaria, kiekvienas įrodinėja savo teoriją, o kas vyksta pas mokslininkus kabalistus?
Atsakymas. Jei mokslininkas kabalistas aiškiai supranta, kur jis yra ir kalba tik iš to lygmens, neliesdamas to, ko neatskleidė, tada tai yra tikras mokslininkas ir jo išvadomis galima tikėti.
O jei kabalistas neturi galimybės tiksliai apibrėžti, kur jis yra, ir jis gali šiek tiek peržengti savo ribas, tai jo atskleidimas nėra idealus, nėra tikras. Tada tai – spėlionės, teorijos, prielaidos, o kartais ir klaidos. Apie tai rašo patys kabalistai.
Pats Baal Sulamas parašė knygą apie tai, kaip didis XVII a. kabalistas neteisingai išdėstė ištisą aukštesnės prigimties atskleidimo etapą.
Kabalos moksle, kaip ir kituose, klaidos įmanomos.
Kabalistai, kaip ir kiti mokslininkai, gali ginčytis tarpusavyje, kritikuoti vienas kitą. Tai gali pasireikšti žiniose, prielaidose, brėžiniuose – daugelyje dalykų.
Kabala – tai įprastas mokslas, ir žmogus susiduria su tuo, kad jam tenka atskleisti, kas nežinoma.
#229607

Iš 2018 m. kovo 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Kuo kabalistas skiriasi nuo mokslininko?

Ką suteikia kabalos mokslas?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai