Klausimas. Kabala – tai praktinis mokslas? Kur konkrečiai realizuojama praktika?
Atsakymas. Praktika – mumyse pačiuose. Turime susivienyti tarpusavyje grupėje. Susivienijus mumyse kyla įvairiausi jausmai, savybės, reakcijos. Turime juos patirti, viduje taip prisitrindami tarpusavyje, kad imtume savo pojūčius keisti kitų pojūčiais.
Sujungiame savo jausmus į tokį bendravimo lauką, kur kiekvieno individualumas pradingsta, ir kiekvienas įgyja visų kitų individualumą. Taip kiekviename iš mūsų formuojasi bendrumas, kuris vadinamas Šchina.
Šchina – tai jėgų laukas, mūsų tarpusavio gerų santykių vienų su kitais jėgų laukas. Tik ten atsiskleidžia Kūrėjas. Tai ir yra kabalos mokslo realizacija.
#240413

Iš 2018 m. lapkričio 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pasaulis – tik pradinis atskaitos taškas

Ant aukštesniojo pasaulio prieangio

Sąlygos dvasiniam pasauliui pasiekti

Klausimas. Kodėl tai, kas parašyta kabalistinėse knygose apie aukštesnįjį pasaulį, turime vykdyti ir šakų lygmenyje, šio pasaulio lygmenyje?
Atsakymas. Kabala dalijama į dvi dalis.
Knygoje „Zohar, Baal Sulamo „Mokyme apie dešimt sfirų“ ir „Įvade į kabalos mokslą“ praktiškai nėra nieko, kas kalbėtų apie mūsų pasaulį. Tik „Įvade į kabalos mokslą“ yra nedidelė įžanga, o paskui aprašomos penkios aukštesniojo pasaulio stadijos ir t. t. Kitaip tariant, šios knygos kalba tik apie aukštesnįjį pasaulį.
O apie mūsų pasaulį kabalistai rašo straipsnius, pavyzdžiui, „Šamati“ („Išgirsta“), Rabašo straipsniai ir kt., kur yra aiškinama ne aukštesniojo pasaulio struktūra, o žmogaus darbas materialiame pasaulyje suteikianti galimybę pamažu įeiti į dvasinį pasaulį.
Klausimas. Tačiau ryšys tarp draugų kabalistinėje grupėje taip pat aprašomas kaip dvasinių pasaulių šakos, ir mes turime išpildyti tai mūsų pasaulio lygmenyje.
Atsakymas. Remdamiesi savo šiandieninėmis savybėmis, mes pamažu įsivaizduojame mūsų ryšius vis dvasingesniais. Ir dėdami šias pastangas aukštesnįjį pasaulyje pajaučiame tarpusavyje.
#237864

Iš 2018 m. rugpjūčio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasiniai veiksmai kasdieniniame gyvenime

Materialusis ir dvasinis augimas

Draugo materialūs dalykai – mano dvasingumas

Klausimas. Viena vertus, kabala laikoma individualiu mokslu. Ir staiga ji ima kalbėti apie žmonijos integralumą, nors per daugybę metų žmonės gyveno nedidelėse gentyse. Tad žmogus nesuvokia frazių „integralus pasaulis“, „mylėti visą pasaulį“ ir t.t.
Atsakymas. Tiek, kiek mokome žmones, jie ima suprasti, kaip funkcionuoja žmonija bei visa pasaulių sistema. Juose susiformuoja negyvosios gamtos, augalijos, gyvūnijos ir žmogaus modelis, bendras pasaulio modelis.
Klausimas. Savo pirmose knygose rašėte: „Kabala – individualus raidos kelias“. Ką turite omenyje sakydamas „individualus“?
Atsakymas. Asmeninis kreipimasis į kiekvieną žmogų. Jei jis nori suvokti tikrovę, tai aiškinu jam, kaip jis turi savyje sujungti absoliučiai viską – negyvąją gamtą, augaliją, gyvūniją, žmoniją, kad pasiektų savo tikslą: visiškai išsitaisytų ir susilietų su Kūrėju.
Klausimas. Kabala visiškai anuliuoja istoriją?
Atsakymas. Ne. Istorija vyko žemiškuose laiko rėmuose. Kabaloje šių rėmų nėra. Ten gali keliauti kur panorėjęs savo vidiniu „kosminiu laivu“.
#237809

Iš 2018 m. rugpjūčio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasauliui reikia mūsų

Išėjimo iš krizės planas IV dalis

Išsitaisymas prasideda visuomenėje

Klausimas. Koks kabalistų požiūris į mokslą ir technologijas?
Atsakymas. Kabalistai – už mokslą, technologijas, – už visa tai, kas stumia pasaulį pirmyn, kad žmonės kuo greičiau sužinotų, kad visa tai jiems nieko neduoda.
Klausimas. Kitaip tariant, jūs už robotus, už dirbtinį intelektą?
Atsakymas. Taip, tegul aplink mus būna viskas dirbtina: gydytojai, juristai ir t.t. Būtent tai padės žmonėms suprasti, kokia jų tikroji paskirtis, ką jie iš tikrųjų turi daryti mūsų pasaulyje.
#226159

Iš 2018 m. sausio 7 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujos technologijos

Mus pakeis robotai

Ar pakeis dirbtinis intelektas žmogų?

Bet kuris mokslas pasaulyje tyrinėja ryšį tarp tikrovės dalių – kiekvienas savo tikrovės lygyje: fiziologiniame, psichologiniame, biologiniame, fiziniame, ir taip atsirado psichologija, biologija, fizika ir t.t.
Tačiau kabalos mokslas tyrinėja ne šiuos lygius, o patį pagrindinį lygmenį, kitaip tariant, norą, kuris slypi kiekvienoje kūrinio dalyje, tik įvairiose formose, įvairiuose lygmenyse, skirtingo dydžio.
Todėl kabalos mokslas laikomas pagrindiniu mokslu. Jis atlieka tokius pačius mokslinius tyrimus, kaip ir bet kuris kitas mokslas, išveda formules, tyrinėja kūrinį ir Kūrėjo veiksmus, išsiaiškina mūsų vietą kūrinijoje, lygina kūrinį Kūrėjo atžvilgiu. Visa tai reikalauja rimtų mokslinių tyrinėjimų. Visi kiti mokslai nesuteikia tokių tikslių apibrėžimų.
Iš tikrųjų, kūrinys labai sudėtingai sudarytas. Nors, atrodytų, jo pagrindą sudaro labai paprasta formulė:
Kūrėjo noras duoti = kūrinio noras gauti.
Bet tai nėra paprasta lygybė, juk į ją įsijungia koeficientas, kuris turi sulyginti norą gauti ir duoti:
Kūrėjo noras duoti = C* kūrinio noras gauti.
Šis koeficientas apima susimažinimą, ekraną ir Atspindėtąją šviesą. Mums reikia visą laiką įgyvendinti šią lygybę, ir todėl aš turiu žinoti ir norą gauti, ir norą duoti, ir savo koeficientą.
Todėl aš visą laiką tyrinėju Kūrėjo norą duoti, siekiu ir lyginuosi su Juo. Pagal šiuos parametrus aš nustatau savo būseną ir vietą kūrinijoje. Taip ištirsiu visą kūrinį. Be to neįmanoma teisingai elgtis su Kūrėju, o man reikia pasiekti meilės Jam pakopą. Koeficientas – tai mano ketinimas duoti, be jo aš negalėsiu kontaktuoti su Kūrėju.
#222457

Iš 2018 m. kovo 1 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra meilė ir davimas?

Pirmasis dvasinis noras jau yra!

Padėkite duoti prieš savo norą

Klausimas. Kurią Kūrėjo savybių dalį galime suvokti?
Atsakymas. Apie tą dalį, kurią galime pasiekti, rašo kabalistai.
Esmė ta, kad galime suvokti tik tai, kas liečia mus. O to, kas neliečia, nežinome ir net negalime įsivaizduoti.
Kabaloje kalbama apie tai, kas suvokiama Kūrėjo sukurtame nore gauti. O jeigu noras negali nieko nustatyti, tai to neįmanoma aprašyti. Kabala – grynai eksperimentinis mokslas.

Iš 2018 m. sausio 21 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis – tai, ką mes suvokiame

Ar galima suvokti Kūrėją?

Kabala – mokslas apie Aukštesniąją tikrovę

Klausimas. Ko būtent mokomasi kabalos pamokose, kad būtų galima atskleisti aukštesnįjį pasaulį – mus veikiančių jėgų tinklą?
Atsakymas. Iš esmės tai viena jėga, išsiskaidanti į daugybę priešingų viena kitai jėgų. Mums reikia ją atskleisti, mokantis dešimties žmonių grupėje, kur kuriami vis draugiškesni tarpusavio santykiai. Tam skirtas pasiruošimas pamokai.
Susivieniję, gilindamiesi į mokymo medžiagą, ketiname ne šiaip išstudijuoti, kas parašyta knygoje, bet gauti ypatingą įkvėpimą, ypatingą jėgą, galinčią mus sujungti vis stipriau. Galiausiai pradedame atskleisti mus veikiančių jėgų tinklą ir suprantame, kad jis yra ne kažkur išorėje, o tarp mūsų.
Bendra vienybės jėga, vadinama „Kūrėju“, atsiskleidžia mūsų tarpusavio ryšyje, apie ką pasakyta: „Savo pasaulį išvysi šiame gyvenime“. Todėl kabalos mokslas – tai Kūrėjo atskleidimo metodika šio pasaulio kūriniams.
Viso to pasiekiame vienydamiesi dešimtuke, kuris yra priemonė kūrimo tikslui pasiekti. Pirmasis etapas – pamilti kūrinius, kas ir įgyvendinama dešimtuke. Vėliau nuo meilės kūriniams pereiname prie meilės Kūrėjui, bendrai gamtos sistemos valdymo jėgai.
Klausimas. Koks pagrindinis studijų objektas?
Atsakymas. Pamokose studijuojame tą tinklą, kuris mus sieja tarpusavyje ir vadinasi aukštesniųjų pasaulių sistema. „Pasaulis“ (olam) kilęs iš žodžio „paslėptis“ (alama), t. y. paslėpta sistema.
Pamažu pradedame ją atskleisti. Šių pasaulių viduje, jėgų tinkle, atskleidžiame dešimtuke tarp mūsų egzistuojantį ryšį. Šis ryšys ir yra mūsų siela arba „Šchina“, kurioje atsiskleidžia Kūrėjas, „Šochen“.
Klausimas. Kabalos studijavimo tikslas – atskleisti paslėptą realybę ar ją suprasti?
Atsakymas. Mokymosi tikslas – pajausti aukštesniąją tikrovę. Vėliau, jau pajautus, remiantis potyriais reikia ją suprasti.
Klausimas. Ką būtent norime pajausti?
Atsakymas. Norime pajausti ypatingą tarpusavio ryšį, kuris nuolat kokybiškai auga, kol pasiekia meilės pakopą. Šiame ryšyje imame atskleisti ypatingą joje veikiančią jėgą, vadinamą „Kūrėju“.

Iš 2017 m. liepos 20 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 884

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos pamokos I dalis

Kodėl kabalą mokomės kartu?

Ilgas kabalisto kelias

Klausimas. Jei kabala – mokslas, kaip atliekami moksliniai tyrimai ir fiksuojami rezultatai?
Atsakymas. Šiuos tyrimus atlieka žmogus savyje pagal savo rešimot (dvasiniais įrašais) ir tikrindamas su bazinėmis kabalistinėmis knygomis Ari „Gyvybės medis“ ir „Aštuoni išminties vartai“ bei Baal Sulamo „Mokymu apie dešimt sfirų“.
Klausimas. Kodėl nerekomenduojate „Knygos Zohar“?
Atsakymas. „Zohar“ nėra skirta tam, kad tikrintume save pagal ją. Tai ne mokslinė knyga kalbos atžvilgiu, nes ji parašyta jausmų kalba. „Mokymas apie dešimt sfirų“ ir Ari knygos – tai dvasinių pasaulių fizika.

Iš 2017 m. gruodžio 31 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką tyrinėja kabalos mokslas?

Kabala ir šio pasaulio mokslai

Kabalistas – mokslininkas tiriantis save

Kabalos mokslas kalba apie dvasinį pasaulį, apie gamtoje veikiančias jėgas. Šios mūsų pasaulio materiją veikiančios jėgos sukuria jame įvairiausius pavidalus – visą Visatą su viskuo, kas ją užpildo: negyvąja gamta, augalija, gyvūnija, žmonėmis.
Bet visa tai matome savo ekrane, esančiame užpakalinėje smegenų dalyje, ir todėl mums atrodo tarsi tai būtų priešais mus. Taip įsivaizduojame realybę.
Todėl kabalos mokslas atsiriboja nuo viso šio melagingo paveikslo, nors toks vaizdas ir padeda mums pažinti kūrinio gelmes, jo ketinimus bei Kūrėjo charakterį. Bet iš esmės kabalos mokslas moko, kaip pereiti nuo išorinio vaizdo prie vidinės tikrosios būsenos, kurioje lieka tik dvi jėgos – Kūrėjo jėga ir kūrinio jėga.
Žinoma, kiekviena iš jų dar dalijasi į daugybę dalių, atskirų jėgų, veiksmų. Bet iš esmės kalbame tik apie jėgą: norą gauti, norą duoti ir apie tai, kas vyksta tarp jų– tai visas mokslas.
Jeigu kalbame apie šių dviejų pagrindinių jėgų sąveiką, tada tai – kabalos mokslo objektas. O jeigu kalbame apie jų sukeltas įvairiausias pasekmes įvairiuose materijos lygmenyse: negyvajame, augaliniame, gyvūniniame ir žmogaus, tada tai – šio pasaulio mokslų objektai.
Žinoma, tai tikri mokslai, nes jie suteikia mums žinių apie išorinį elgesį, per kurį atsiskleidžia šių dviejų vidinių jėgų veikimas. Bet šie mokslai labai riboti ir galima jais remtis tik mūsų siauro pasaulio rėmuose.
Taigi kabalos mokslas, aiškinantis mums dvi pagrindines gamtos viduje veikiančias jėgas, yra visų kitų mokslų pagrindas ir ne tik tiksliųjų mokslų, kurie tiria gamtą, išorinį pasaulį (fizika, chemija, biologija, zoologija ir t. t. ), bet ir tų mokslų, kurie tiesiogiai susiję su žmogumi − muzika, šokis, piešimas.
Visa tai irgi priskiriama „septyniems pagrindiniams išoriniams mokslams“, nes suteikia mums žinių apie žmogaus suvokimo, savo pasaulio pajautimo būdus.

Iš 2011 m. vasario 21 d. pamokos pagal straipsnį „Pratarmė knygai Panim Meirot“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Studijuok kabalą – ji tau viską paaiškins!”

Kabala, kiti mokslai, religija ir filosofija

Ką tiria visi mokslai?

Vis giliau drauge su kvantine fizika skverbdamiesi į medžiagos vidų (šį medžiaga pati savaime yra negyva, ir ten nieko išskyrus deterministinį požiūrį ir mechaninį atskleidimą nėra) staiga ten aptinkame protą, jausmą.
Ir nors patys suteikiame materijai šias savybes, tačiau tenai randame mintį, sumanymą. Mes suprantame, kad susiduriame su kažkieno mintimi.
Kosmoso tyrinėtojai irgi tvirtina jaučią, jog už viso kosmoso, už žvaigždžių esanti kažkokia mintis. Išsivysčiusiam žmogui kyla toks pojūtis.
Neseniai, paskaitos Maskvoje metu, pasakiau, kad padidinę atomą tarp branduolio ir elektronų rastume tuščią erdvę. Iš savo pažįstamo fiziko jau sulaukiau prieštaravimų, kad atome negali egzistuoti tuštumų, nes, jo tvirtinimu, ten visa erdvė užpildyta. Šiandien jau žinome, kad elektronas – tai ne vienoje vietoje sutelkta dalelė, bet išsitęsęs debesėlis, užpildantis visą orbitą.
Tai lyg ir neatitinka to, kaip aš tai įsivaizdavau, bet kas žino, ką kalbės fizikai po kokių dvidešimties metų? Aišku, kad visa teorija taps dar abstraktesnė, juk vis giliau skverbdamiesi atrandame, kad mūsų pasaulis sudarytas ne iš kietų dalelių ir nepaklūsta įprastai mechanikai, o vis labiau juda dvasinės formos link.
Kalbėdamas apie tai, kad atome yra tuštumų, aš turėjau omenyje esančią viduje kokybinę tuštumą. Nepaisant to, kad mūsų tyrinėjimai patvirtina, jog visa atomo erdvė yra užpildyta ir vienas elektronas užpildo visą aplinką, vis tiek atrandame tokią tuščią ertmę, kuri šia tuštuma mums nori kažką pasakyti. Tai ir yra paslėpta ten Mintis.
Taip pat ir su būsenomis tarp pakopų: nuo vieno pakopos lipdami ant kitos, mes patenkame į tam tikras prarajas−tuštumas: krentame ir atsinaujiname. Todėl kiekvienas kitas laiptelis – tai visiškai naujas statinys.

Iš 2011 m. sausio 20 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslo charakteris“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis – už davimo jėgos ribų

Jėga, keičianti vieną drabužį po kito

Manojo egoizmo rentgeno nuotrauka