Keturi lygmenys

Kabala, Realybės suvokimas

Dvasingume egzistuoja keturi noro gauti vystymosi lygmenys: negyvasis, augalinis, gyvūninis ir žmogiškasis.
Noras veikia pagal jame esančią jėgą.
Jei tai negyvojo lygmens jėga, tai noras išsaugo savo struktūrą ir kiek įmanoma priešinasi išorinėms jėgoms, kad jos neįsibrautų į vidų ir jo nesudaužytų. Egzistuoja daugiau mažiau stiprios, daugiau ar mažiau patvarios medžiagos – priklausomai nuo negyvojo noro formos jėgos dydžio. Kai kurias medžiagas labai sunku suskaldyti, o kitos, atvirkščiai, lengvai suskaldomos. Dar neaišku, kurios iš jų galiausiai yra atsparesnės išoriniam poveikiui. Guminės padangos, pavyzdžiui, nežiūrint į sukrėtimus ir išorinius prasiskverbimus, amortizuoja smūgį, o akmeninis ar geležinis ratlankis sulūžtų žymiai greičiau.
Vadinasi, mes patikriname savo norus ne pagal fizinį, o pagal vidinį standumą: kiek jie priešinasi vidiniams pasikeitimams. Netgi mūsų pasaulyje matomas skirtumas tarp gumos ir geležies, kuri gali atlaikyti išorinius pasikeitimus, tačiau lūžta skverbiantis.
Po negyvojo yra augalinis lygmuo. Jo noras didesnis ir stipresnis, jis gali ištverti vidinį poveikį, jį rūšiuoti ir panaudoti tinkamus elementus. Jis tikrina išorinius faktorius, absorbuoja iš jų tai, kas jam į naudą, ir pašalina tai, kas jam kenkia.
Šiame lygmenyje jau vyksta labai sudėtinga analizė, dėl kurios augalinis noras privalo žinoti, kokia jo paties struktūra, kaip ir kam jis egzistuoja, kas jam naudinga, o kas kenksminga. Augaluose ši analizė vyksta instinktyviai, ir iš to galime pasimokyti, kaip reikia veikti dvasinėje augalinėje pakopoje.
Gyvūninio lygmens noras išsirenka sau aplinką, ir todėl turi galimybę judėti. Tam, kad daugintųsi, jam reikalingas ryšys su porininku. Gimimas čia – tikras kūrimas, lyg Kūrėjas sukuria naują kūrinį. O dvasingume taip ir yra: kol žmogus neįgaus Binos jėgos, jis negali gimdyti.
Gyvūninio lygmens noras gali įgauti įvairių formų. Be savęs paties, jam žinomos mažesnių ir didesnių norų išraiškos. Šitaip gyvūninė pakopa mato savo gyvenimą nuo pradžios iki pabaigos. Gyvūnai veda palikuonis ir juos auklėja. Apskritai, šiame lygmenyje veikia instinktyvi, vidinė savo gyvenimo, nors apriboto ir privalomo, pažinimo programa.
Gyvūnai juda, jaučia, kur jiems gerai, o kur blogai. Jie moka analizuoti aplinką. Augalai beveik neveikia aplinkos, jie tik ginasi nuo jos kenksmingų elementų ir tam tikru lapsniu atsiveria sveikoms išorinėms sąlygoms – saulei, orui, drėgmei ir t. t. Iš kitos pusės, gyvūnai renkasi ir keičia aplinką, persikelia, susikuria vietas gyvenimui ir dauginimuisi. Tam tikra dalimi jie jaučia artimą, tuo pačiu ir grobį, kurį taip pat reikia suprasti ir pajausti. Tuo labiau, jie jaučia artimą, susirinkdami į gaujas, kur veikia aiški tvarka ir hierarchija.
Visa tai – labai gilūs dalykai, tačiau realizuojami kaip ir anksčiau instinktyviai.
Kas dėl mūsų – žmogiškajame lygmenyje viskas turi būti aukščiau gaunančiojo noro, aukščiau apribojimo. Reikia tik suprasti, kad žmogui pavesta pažintis su naujuoju pasauliu.
Dvasiniame pasaulyje kiekvienoje pakopoje veikia 620 norų:
• Negyvasis lygmuo pasirengęs priešintis bet kokiam savo egoizmo poveikiui, saugodamasis po ekranu, apribodamas visus egoistinius norus.
• Augalinis lygmuo naudoja savo norą gauti, pradeda jį taisyti ir iš egoistinio klipot kevalo, padedamas  grąžinančios   į šaltinį Šviesos, išryškina, kas jam naudinga, o kas kenksminga. Jis įsisavina tai, kas naudinga, ir pašalina tai, kas kenksminga, jis atsiskleidžia ir užsiskleidžia, o visi jo judesiai turi ketinimą duoti. Tačiau jis vis dar veikia bendruomeniškai, be jokios asmeninės analizės ir savarankiškai nekuria. Kūriniai augaliniame lygmenyje lieka bendro noro rėmuose ir keičiasi kartu. Kitaip tariant, žmogus sugeba būti pakilęs aukščiau savojo egoistinio noro, bet vis dar negali „palenkti sau“, keisti aplinkos, negali jo aprėpti ir ištaisyti savyje.
• Gyvūninis lygmuo su savo noru gauti sugeba gyventi Kūrėjo pasaulyje beveik be ribų.
• Žmogus aprėpia savyje aplinką, visą pasaulį, ir tampa „teisuoliu, pasaulio pagrindu“.
Baal Sulamas apie tai rašo 115-ajame knygos „Šamati“ straipsnyje, kuris taip ir vadinasi: „Negyvas, augalinis, gyvūninis, žmogaus lygmenys“.

Iš 2012 m. lapkričio 9 d. pamokos pagal „Šamati“ straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Pertvara kelyje į davimą

Pasaulis aplinkui – tai aš per didinamąjį stiklą

Prašau padaryti mane žmogumi

Komentarų nėra

Komentarai


Warning: Undefined variable $user_ID in /home/kabala/domains/laitman.lt/public_html/wp-content/themes/disciple/comments.php on line 96

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>