Naujųjų metų išvakarėse įprasta apibendrinti besibaigiančių metų rezultatus. 2020-ieji metai įeis į istoriją kaip koronaviruso epidemijos, apėmusios visą pasaulį, simbolis.
Be to, šie metai kupini ir kitų įvykių: karai, pilietiniai neramumai skirtingose pasaulio vietose, stichinės nelaimės, didžiuliai miškų gaisrai Kalifornijoje ir Australijoje, ekonominė krizė, baisus nedarbo augimas visame pasaulyje.
Ir nepaisant to, kaip kabalistas galiu įvertinti 2020 metus kaip progresyviausius metus per visą istoriją. Juk žmonija ėmė purtyti nuo savęs nereikalingus įpročius: nebesivaikoma pinigų, pramogų, restoranų, atsikratoma siekio prisipildyti malonumais ir negalvoti apie nieką kitą.
Ir štai gamta trenkė mums antausį, priversdama sustoti. Mums neliko nieko kito, kaip sustabdyti šias lenktynes ir išsiskirstyti po namus. Epidemija privertė mus atsiskirti ir apmąstyti savo gyvenimą arba bent jau atsikratyti ankstesnių įpročių. Ir tai yra gerai, juk žmonija buvo priversta pereiti nuo gyvenimo, kur siekiama pinigų ir valdžios, prie kitų laikų su naujomis vertybėmis.
Šiemet mums tai pavyko, nors ne savo pasirinkimu, bet paliepus iš aukščiau. Šia prasme koronavirusas mums tikrai padarė didžiulę paslaugą, ir šiandien esame visiškai kitos būsenos.
Uždarėme daugybę nereikalingų verslų. Nustojome nuodyti ir naikinti gamtą, kirsti medžius, naikinti gyvūnus, bent jau smarkiai sumažinome žalą. Žemės rutulys pradėjo po truputį atsigauti nuo niokojimo, kuriam pasmerkėme jį per pastaruosius dešimtmečius.
Labai tikiuosi, kad šie teigiami pokyčiai vyks ir toliau. Epidemija nesibaigs tiesiog taip, juk tai ne katastrofa, o didžiulė gamtos pagalba. Sakoma, kad „Kūrėjas mus gydo savo smūgiais“. Koronaviruso epidemija buvo vaistas nuo mūsų hipertrofuoto egoizmo. Tad labai tikiuosi, kad padarysime teisingas, reikiamas išvadas ir vystysimės toliau.

#276154

Iš 2020 m. gruodžio 27 d. laidos „Pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko mus moko koronavirusas?

Pradėkime pagaliau gyventi!

Koronavirusas: pokyčių laikas

Klausimas. Kaip pagal žydų kalendorių skirstomos dienos?
Atsakymas. 24 valandos per parą, taip pat keturi metų laikai ir keturi žydiški naujieji metai, turintys slenkantį grafiką. Tas pats grafikas egzistuoja tarp dienos ir nakties: vasarą dienos ilgesnės, naktys trumpesnės, o žiemą – atvirkščiai.
Pagal žydų kalendorių, valanda yra ne 60 minučių, kurių kiekvienoje yra 60 sekundžių, bet sąlyginis vienetas. Jis nėra pastovus, bet priklauso nuo laiko.
Pagal įprastą kalendorių manoma, kad nuo saulėlydžio iki saulėtekio praeina 12 valandų, nuo saulėtekio iki kito saulėlydžio taip pat 12 valandų. Tačiau, atsižvelgiant į šviesą nuo saulėtekio iki saulėlydžio gali praeiti 20 valandų, o naktis (tamsa) truks tik 4 valandas.
Tokiu atveju dienos ir nakties valandos yra visiškai skirtingos. Tai šiek tiek panašu į saulės laikrodį, kuriame ne tolygus ciferblatas, o sudarytas pagal logaritminę skalę.
Kadangi dienos ir nakties ilgis keičiasi kasdien, tai reiškia, kad kasdien keičiasi ir nakties bei dienos valandų trukmė. Tai priklauso tik nuo parcufo Zeir Anpin pasaulyje Acilut, kuris praktiškai vadovauja šiems veiksmams, nes aukščiausia Šviesa, praeidama per jį į Malchut (o Malchut – tai mes), lemia viską.
Jei aiškiai žinotume, kaip tai veikia, jaustume šią sistemą, didžiulę astronominę mašiną, kuri mus supa ir taip mus veikia. Tuomet pradėtume siekti jos vidinių parametrų: ką reiškia daugiau ar mažiau Šviesos, šilčiau ar šalčiau? Jei gyventume ir dirbtume tokiomis valandomis, tai būtų visiškai kitoks gyvenimas.
Kita vertus, kaip galima egzistuoti šioje mechanikoje? Kam ji mums reikalinga? Kodėl ji turi taip mus veikti? Jei pasikeistume ir gyventume pagal ją, kaip jaustume gamtą ir pačius save? Tai įdomu. Kitaip tariant, jaustume ją priklausomai nuo jos poveikio mums. Aplinkinis pasaulis, erdvė, žvaigždės – viskas šviestų kitaip.
#243038

Iš 2018 m. gruodžio 30 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Ar teisinga vertinti ateinančius metus iš pozicijos, kad nėra jokių aukštesniųjų jėgų ar likimo ir viskas priklauso tik nuo manęs?
Atsakymas. Ne, neteisinga. Turėtų būti abu. Yra konkrečių metų, šimtmečio, tūkstantmečio apdangalas, interferencija, vietos, laiko poveikis, nuo ko viskas priklauso. Gamtoje viskas susiję: tai, ką mes skirstome į laikus, vietoves, laiko juostas ir kita, įskaitant sielas ir daugybę faktorių, – visa tai sudaro bendrą sistemą, bet kiekvienas faktorius turi savo reikšmę.
Klausimas. Kaip jūs jaučiate 2019 metus?
Atsakymas. Viena vertus, šie metai yra lemtingi. Jie neša savyje žmonijos likimą, kaip nėščia moteris vaisių. Jis gali gimti, ir, tikiuosi, šis veiksmas bus geras. Žmonės pajaus, kam ir kodėl jie sukurti, kaip jiems pakilti iš šios „šiukšlių duobės“, į kurią pasinėrėme ilgiems metams ir vis nesugebame susivokti, kas ir kur. Manau, mums užtenka šiandieninių problemų, kad pasistengtume ištrūkti iš šios būsenos, kurioje sukamės, ir pakilti į naują.
Klausimas. „Nėštumo metai“ reiškia visiškai kitokios pakopos gimimą?
Atsakymas. Taip, tai – gimimas. Bet leiskime jiems išsiskleisti, pagimdyti naują pakopą.
Komentaras. Turime elgtis labai atsargiai, kad neįvyktų „persileidimas“ – karai ar bėdos.
Atsakymas. Reikalas net ne karuose ar bėdose. Jų gali ir nebūti, bet būsena gali būti baisesnė už karą ir gyvenimas – baisesnis už mirtį.
Mes turime realiai žiūrėti į gyvenimą. Neįmanoma egzistuoti šiandien kaip vakar, rytoj – kaip šiandien. Mums reikia suvokti, kad mes – aktyvūs kūrinijos elementai. Tai yra svarbiausia. Nuo mūsų priklauso viskas! Taigi, jei norėsime, tai patys sukelsime gimdymą, ir jis bus sėkmingas. O jei lauksime, kaip tai vyksta gamtoje, tada bus labai blogai. Juk vystymosi programoje numatyti veiksmai, kurie vyksta veikiant negailestingiems gamtos dėsniams, jėgai, stumiančiai iš nugaros. Gamta nieko kito nežino – ji gimdo kančias, ir jos sukelia judėjimą pirmyn.
Taip viskas sutverta. Milijardus metų viskas taip vystėsi. Mes matome, kas vyksta gamtoje: vienas ryja kitą, kariaujama dėl egzistavimo, maisto, giminės pratęsimo – viskas kovoje. Kaip tarp gyvūnų, taip ir tarp žmonių – tik dar žiauriau.
Tačiau visa tai galime pakeisti žmogaus lygmenyje. Mes jau išeiname iš gyvūninio lygmens ir galime vystytis kaip žmonės. O žmonės – tai tie, kurie gali suvokti tikslą, kurio link stumia gamta, ir judėti į jį su protu, savarankiškai, aplenkiant neigiamą gamtos stūmimą iš nugaros ir savanoriškai siekiant tikslo per pozityvią jėgą, traukiančią iš priekio.
Aš tikiuosi, kad šie metai, viena vertus, suteiks mums galimybę paaiškinti tai žmonėms. Kita vertus, jie sukels interesą, poreikį siekti, kad gamta nustotų mus ginti į priekį skaudžiomis priemonėmis. O jis žmonijai ruošia labai rimtus išbandymus, tokius, kaip sakoma, kad nei gyvent, nei mirt. Ir, kaip parašyta, mes turime „Išsirinkt gyvenimą“ – rimtą, gerą gyvenimą, nukreiptą pirmyn, kuriam tu esi šeimininkas.
#243938

Iš 2019 m. sausio 13 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Begalinis gyvenimas tarp dviejų sekundžių

Vidinė teleportacija

Kaip gyventi geriau?

Klausimas. Jei dvasiniame pasaulyje nėra laiko, kas tada tiesus kelias? Jis trumpesnis?
Atsakymas. Dvasiniame pasaulyje nėra laiko. Tai neturi jokio ryšio su mūsų pasauliu. Iki taisymosi pabaigos atmatuota 6000 metų. Dabar 5779 metai. Vadinasi, iki galutinio išsitaisymo liko 221 metai.
Tačiau mes galime išsitaisyti ir anksčiau. Bet iš esmės tai, apie ką kalbama kabalos moksle, išsipildė valandų tikslumu. Po galutinio išsitaisymo visas pasaulis pakils į aukštesniojo pasaulio lygmenį.
#241261

Iš 2018 m. gruodžio 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

6000 metų arba kaip pagreitinti laiką

Kelias, kurio nepakeisi

Nuo aklo tikėjimo iki suvokimo

Klausimas. Sakėte, kad kelias į pirmąją dvasinę pakopą užtrunką 25-30 metų. Kaip jūs pas Rabašą suspėjote per 11 metų?
Atsakymas. Norint pasiekti pirmąją dvasinę pakopą reikia bent dešimt metų. Jei žmogus rimtai studijuoja, tai užtrunka 7-8-10 metų.
Nors šiandien tie, kas ateina į mūsų grupę, kurioje žmonės jau mokosi po 10-20 metų, gali pasivyti juos per penkis metus. Jei žmogus įsijungs į draugus ir viską darys su jais, tai jis įeis į jų indą ir drauge su jais atliks dvasinius taisymus.
#238732

Iš 2018 m. rugpjūčio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinio kelio etapai

Kiekvienam savos kliūtys

Sukurti, kad valdytume Šviesą

„Metai“ – tai laikotarpis nuo kūrinijos pradžios iki jos galo. Parašyta, kad Adam buvo sukurtas naujųjų metų išvakarėse, per Roš ha Šana, o iki to buvo sukurtas visas pasaulis. Todėl per metus reikia pabaigti visus taisymus. Ir jeigu nepavyko per šiuos metus, tai ateina kiti.
Metai – tai visas būsenų ciklas, būtinas visoms mūsų savybėms ištaisyti. Todėl mūsų programa kitiems metams – pasiekti galutinio išsitaisymo būseną, o tam reikia visąlaik žadinti Kūrėją, kad duotų mums jėgų taisytis. Nepalikti Jo ramybėje.

#233085

Iš 2018 m. rugsėjo 11 d. rytinės pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistinės šventės

Šventės iš kabalistinio požiūrio taško

Kiek metų liko žmonijai?