Klausimas. Jei dvasiniame pasaulyje nėra laiko, kas tada tiesus kelias? Jis trumpesnis?
Atsakymas. Dvasiniame pasaulyje nėra laiko. Tai neturi jokio ryšio su mūsų pasauliu. Iki taisymosi pabaigos atmatuota 6000 metų. Dabar 5779 metai. Vadinasi, iki galutinio išsitaisymo liko 221 metai.
Tačiau mes galime išsitaisyti ir anksčiau. Bet iš esmės tai, apie ką kalbama kabalos moksle, išsipildė valandų tikslumu. Po galutinio išsitaisymo visas pasaulis pakils į aukštesniojo pasaulio lygmenį.
#241261

Iš 2018 m. gruodžio 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

6000 metų arba kaip pagreitinti laiką

Kelias, kurio nepakeisi

Nuo aklo tikėjimo iki suvokimo

Pranešimas: Tarptautinė grupė, susidedanti iš dviem dešimtims įvairių mokslo krypčių – biologijos, ekologijos, geologijos, paleontologijos – atstovaujančių mokslininkų, tyrinėjo ir priėjo nerimą keliančios išvados: pasak mokslininkų, žmonija gali žūti jau dabartiniame šimtmetyje ir, beje, kaip teigia tyrinėtojai, pasaulio pabaiga ateis veržliai ir skaudžiai, o ne palaipsniui, kaip buvo tvirtinama anksčiau.
Potencialios žmonijos žūties priežastys, mokslininkų nuomone, yra vis tie patys visuotiniai klimato pokyčiai: mokslininkai paneigė tikėtiną laipsniško klimato pasikeitimo galimybę. Paskutinieji tyrinėjimai atskleidė, kad Žemės prigimtis gali keistis staigiai ir negrįžtamai, taip sunaikindama visus žmones: apie 2050 metais Žemės gyventojų skaičius viršys 9 milijardus, o globali temperatūra padidės 2 laipsniais pagal Celsijų, tai ir taps didžiulio bado ir jo sukeltos humanitarinės katastrofos priežastimi.
Komentaras: Taip ir yra, teisingi visi tyrinėjimai ir apskaičiavimai – gamta iš tikrųjų „dėl mūsų pastangų“ juda visko sunaikinimo link, bet nepriklausomai nuo daugybės pasaulio pabaigos variantų, jos gali ir nebūti: jeigu žmonija integraliai susivienys į vieningą sistemą, šeimą. Tokiu atveju tampame harmoninga gamtos sistemos dalimi ir ji pradeda mus veikti teigiamai.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką sako astrofizika

Pasaulio pabaiga?

Kiek kartų jau atėjo „pasaulio pabaiga“?

Tyrimai (20 mokslininkų grupė iš 15 tarptautinių mokslinių įstaigų, žurnalas „Nature“) nekelia optimizmo – jie nurodo „neišvengiamą Žemės ekosistemos žlugimą“.
Greitai 39 proc. Žemės rutulio teritorijos staiga atsiras sąlygos, su kuriomis gyvieji organizmai dar nesusidūrė. Priežastis – žmonių rūšies spaudimas planetai. Jau 43 proc. Žemės ekosistemos  naudojama 7 milijardų gyventojų poreikiams patenkinti.
Problema – žmonės turi susivienyti, kad apsaugotų Žemę, savo namus, bet nėra vienos pasaulinės organizacijos, kuri kontroliuotų aplinkos apsaugos konvencijų įgyvendinimą.
Mokslininkai pasibaisėję savo tyrimų rezultatais: žmonija turi sumažinti gyventojų skaičiaus augimą, peržiūrėti socialines struktūras, sutelkti gyventojus jau tankiai apgyvendintose teritorijose, kad leistų Žemei atkurti gamtos pusiausvyrą.
Komentaras: O kaip tai atlikti nesusivienijus? Kaip galima susivienyti be integraliojo auklėjimo? Tik jis skirtas sukelti žmogui bendrumo troškimą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis ant perpuvusio plausto

Kitos planetos neturime

Kodėl tai leidome?

Pranešimas: 2800 m. iki mūsų eros, Asirija. Užrašas ant molinės asiriškos lentelės sako: „Šiomis paskutinėmis dienomis mūsų žemė žūva. Pagal visus požymius pasaulis smarkiai ritasi į pabaigą. Kyšininkavimas ir piktnaudžiavimai tapo visuotiniai.“ O po kelių šimtmečių asirai sukūrė vieną iš labiausiai išvystytų senovės pasaulio valstybių.
50-100 metai, Palestina. Pirmieji Kristaus sekėjai laukė pasaulio pabaigos diena po dienai. Iš lūpų į lūpas buvo perduodami Kristaus žodžiai apie greitą Jeruzalės šventyklos sugriovimą ir jo antrąjį atėjimą. 70-aisiais metais romėnai sugriovė šventyklą – tai buvo pranašystės išsipildymo pradžia. Nedidelėse persekiojamų krikščionių bendruomenėse susikūrė atitinkama psichologinė atmosfera. Vis dėlto praėjus keletui amžių krikščionybė tapo valstybine Romos imperijos religija ir oficialūs bažnyčios hierarchai atidėjo apokalipsę neapibrėžtam laikotarpiui.
1000 metai, Vakarų Europa. 1000-aisiais metais šventieji Vakarų Europos katalikai su baime ruošėsi sutikti pirmąjį naujos eros tūkstantmetį jau dangaus karalystėje. Visuotinis pasaulio pabaigos laukimas privedė prie tikro Europos sunykimo. Ruošdamiesi paskutiniajam teismui, žmonės nustojo rūpintis pasaulietiniais reikalais: nedirbo žemės, neganė gyvulių, sustojo prekyba. Apoteoze tapo naujametė 1000-ųjų metų naktis, kai tūkstančiai žmonių susirinko Romoje laukdami paskutinio popiežiaus palaiminimo, kurį ir gavo kartu su patarimu grįžti namo – tapo aišku, jog pasaulio pabaiga vėl atidedama. Masinė isterija pasibaigė tik 1033 metais, po to, kai apokalipsė neįvyko ir per tūkstantąsias Kristaus nukryžiavimo metines.
1492 metai, Rusija. 1492-aisiais metais Rusijos stačiatikiai ir Graikija ruošėsi švęsti 7000-ąsias pasaulio sukūrimo metines ir drauge jo pabaigą. Konstantinopolio žlugimas prieš 40 metų atrodė aiškus artėjančios pasaulio pabaigos liudijimas. Vis dėlto nepaisant to, kad pasaulio pabaiga neatėjo nei 1492-aisiais, nei po kelerių metų, jos Rusijoje buvo laukiama dar daugelį dešimtmečių.
1914 metai, JAV. Pažadai, kad ateis pasaulio pabaiga, tapo vienu iš svarbiausių naujų sektų, atsiradusių XX amžiuje, koziriu. Tai prasidėjo nuo Jehovos liudytojų sektos steigėjo Ch. T. Raselo (Charles Taze Russell), kuris išpranašavo paskutinįjį teismą 1914 metais, po to – 1915-aisiais, o 1916-aisiais pats mirė. Jo sekėjai nedelsdami ėmė pranašauti pasaulio pabaigą artimiausiais metais – ligi pat 1975-ųjų. Laukdami apokalipsės adeptai aukojo savo turtą, kad tik išsigelbėtų nuo amžinosios užmaršties. Kai pasaulio pabaiga eilinį kartą neįvykdavo, jehovistai sakydavo, kad jie buvo neteisingai suprasti.
2000-ieji metai. Aukštųjų technologijų amžiuje žmonės taip pat yra linkę bijoti apokalipsės. 2000-ųjų metų laukta su tokiu pačiu jauduliu, kaip ir tūkstantųjų. Iš baimės kilo datos pakeitimo problema kompiuteriuose, kurie galėjo 2000-01-01 palaikyti 1900-01-01, „išprotėti“ ir sunaikinti civilizaciją. „Problemos“ sprendimui buvo išeikvota milijardai dolerių…
2010 metai. Atsirado apokalipsės baimė pradėjus veikti Didžiajam hadronų kolaideriui: jame vykstant protonų susidūrimams, atsiras juodosios mikroskylės, kurios įtrauks į save mūsų pasaulį. Ir nepaisoma to, kad Žemę pasiekia didesnės jėgos kosminiai spinduliai.
2012-12-21. Eilinė pasaulio pabaiga yra numatyta 2012 metų pabaigoje. Senovės majų kalendoriaus interpretuotojai frazėje „Pasibaigs tryliktas keturšimtmetis, 4-Achau 3 dieną mėnesio Kаnkin bus matomas reginys: ginkluotas Bolon Okte didingoje apsuptyje“ įžvelgė užuomina į apokalipsę, nors tiesiog yra kalbama apie valdovo karūnavimą.
Komentaras: Pagal kabalą pasaulio pabaigos nėra, o yra perėjimas į kitokį jo jautimą, pradėsime jausti aukštesnįjį, integralų pasaulį. Mums tobulinant savo savybes, kaip pasekmė, pasikeis mūsų  realybės suvokimo organai. Tai turi vykti pradedant 1995-aisiais metais.

Daugiau šia tema skaitykite:

Majų kalendorius pranašauja visai ne pasaulio pabaigą

2012 metai

Laikas greitai sustos!

Nuomonė (Alfonso Morales, meksikiečių archeologas): Gandai apie majų kalendoriuje išpranašautą 2012 metų pasaulio pabaigą neturi mokslinio pagrindo. Majai paprasčiausiai laikėsi teorijos apie ciklišką, o ne linijinį istorijos procesą.
Majai jokios apokalipsės 2012 metais nepranašavo. Jie kalbėjo apie „griežtai ciklišką fenomeną“, o ne apie planetos katastrofą. Knygoje „Čilam Balam“, kurioje pasakojama apie majų tautos istoriją, pranašystės susijusios tik su žmonijos istorijos pirmosios epochos pabaiga.
Būtent iš šios ištraukos kai kurie mokslininkai padarė išvadą apie pasaulio pabaigą. Knygoje „Čilam Balam“ pasakyta: „Ateis neapykantos ir materializmo pripildyto pasaulio pabaiga, ir žmonija turės rinktis tarp visiško savo kaip protaujančios rūšies, grasinančios sunaikinti visą planetą, išnykimo, ar vis dėlto eiti evoliucijos į harmoningą egzistavimą su supančiu pasauliu keliu“.
Komentaras: Visi laukia permainų, bet teigiamų permainų nebus, jeigu žmogus nepradės keistis pats, lygiuodamasis į Kūrėją. Kitokie pasikeitimai – į bloga, juk jie tik atskleidžia mūsų neatitikimą Kūrėjui, ir vyksta tik tam, kad priverstų žmogų artintis prie Kūrėjo savybių.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mes pajėgūs būti aukščiau žvaigždžių

Ką mums atneš ateinantys metai?

2012 metai

Pasaulinis kongresas „NOI“ Romoje, pirmoji pamoka

Krizė kyla dėl to, kad pasaulis jungiasi egoistiškai, ir integralios gamtos savybės susiduria su visų šalių ir tautų tarpusavio neapykanta.
Jei atsistojame tarp jų kaip tam tikra jėga, kuri slopina, amortizuoja šį susidūrimą, krizė silpsta. Kai dvi priešingybės susiduria, jos jau nebesitrenkia viena į kitą iš visos jėgos, o gęsta, nes slopintuvas, amortizatorius sugeria smūgį.
Todėl mūsų vieta labai garbinga ir yra pačiame centre – tarp teigiamų ir neigiamų gamtos jėgų. Būdami centre, turime prisijungti visą negatyvią žmonijos prigimtį ir susieti ją su visa teigiama visatos sistemos prigimtimi. Mūsų pasaulinė grupė ir yra toks amortizatorius, jungiamoji grandis.
Pasaulyje jau kalbama apie artėjančią pasaulio pabaigą, tačiau mes turime atlikti mums pavestą darbą. Viena vertus, turime užmegzti ryšį su visa gamta, visa visata, susijungdami tarpusavyje. Kita vertus, turime eiti į pasaulį, skleisdami kabalos žinias visiems. Šias dvi dalis turime sujungti.
Mūsų grupė yra viduryje, kairėje nuo mūsų – visa likusi žmonijos dalis, o dešinėje –  ta bendroji gamta, kuri yra pusiausvyroje. Todėl, iš vienos pusės, turime susivienyti, tokiu būdu prisijungdami prie visos gamtos, visos visatos, o, iš kitos pusės, turime platinti kabalos metodiką pasaulyje.
Tokia mūsų misija, be jos pasaulis neišsitaisys. Tobulos gamtos jėgos negalės patekti į šį „atvirkštinį pasaulį“ – į neištaisytą žmoniją, jeigu nestovėsime tarp jų kaip buferis.
Ta dalis, kuria susijungę tarpusavyje norime prisijungti prie tobulos gamtos, vadinama Galgalta ve Einaim (GE), GAR de Bina. Ta dalis, kuria susijungiame su visa žmonija, vadinama ACHAP, ZAT de Bina. Tokiu būdu sujungiame viską į vieną sistemą ir atgaiviname ją.
Pusiausvira gamtos dalis – tai Keter ir Chochma. Mes esame viduryje, viduriniame Tiferet trečdalyje. Po mumis yra ACHAP, Nėcach, Chod, Jėsod, Malchut. Tik pas mus, viduriniame Tiferet trečdalyje, yra laisvas pasirinkimas. Ir tokiu būdu sujungiame visą visatą į 10 sfirų.
Todėl viskas priklauso nuo mūsų! Nereikia laukti, kol pasaulis supras ir pajaus. Savo meilės jėga turime padėti jam susivokti, kiek tik įmanoma. Ir ne surengdami triukšmingą akciją žiniasklaidoje, bet vis giliau prasiskverbdami į vidinę pasaulio sistemą, į sielų tarpusavio ryšį. Todėl viskas priklauso ne nuo prezidentų ir ministrų pirmininkų, o tik nuo mūsų.

Iš 2011 m. gegužės 21 d. pirmosios pamokos kongrese „NOI!“, Romoje

Daugiau šia tema skaitykite:

Narkozės būsenos

Visas šis pasaulis? Kokia smulkmena…

Nelaukiant kritinės ribos

Klausimas: Tarkim, kad po 48 valandų į mūsų planetą turi įsirėžti asteroidas ir visiškai ją sunaikinti. Kaip per 48 valandas, likusias iki Žemės planetos žūties, pagreitinti išsitaisymą?
Atsakymas: Jeigu žmonės Žemėje pajaustų, kad po 48 valandų įvyks pasaulio pabaiga, jiems kiltų toks didžiulis noras išsigelbėti, kad galbūt jie išgirstų, jog viskas priklauso nuo noro!
Jeigu dabar, kad išsigelbėtume, nukreipsime savo didžiulį norą į visų Žemės rutulio žmonių susijungimą ir panorėsime, kad Aukščiausioji jėga ištaisytų mūsų ryšį – tai šitai tuojau pat įvyks. Toks gamtos dėsnis – jeigu noras prišaukia Šviesą, Šviesa veikia, ir išsitaisoma akimirksniu.
Šviesai veikiant bendrą norą susivienyti, šiame bendrame nore iškart pajaučiame Aukštesnįjį pasaulį. Ir jeigu visi kartu esame susivieniję, tai jausdami Aukštesnįjį pasaulį liaujamės jautę mūsų pasaulį, mūsų realybę, Žemės rutulį, o tuomet… tegu sau sprogsta! Bet sprogti nebebus kam, juk visi sprogimai – tai jėgos, kurių negalime ištaisyti!
Jeigu tarpusavyje susivienysime, tai pirmiausia pasaulis nesprogs, nes nebus griaunančiosios jėgos, nes jungdamiesi tarpusavyje panaikiname blogio jėgą visuose lygmenyse: negyvajame, augaliniame, gyvūniniame ir žmogaus.
Antra, jeigu tai bus visos žmonijos bendras noras, juk kalbama apie visuotinį išsigelbėjimą, tai pasieksime tokią būseną, kai pasaulis išnyks iš mūsų pojūčių, o egzistuosime jausdami tik susiliejimą, be materialios formos, kuri dabar atsiskleidžia mūsų nore. Mūsų noras pieš mums davimo formas.
Klausimas: O jeigu žmonės pasakys: „Mums beliko 48 valandos − pramogaukime!“.
Atsakymas: Tai nerealu. Kai žinai, jog po 48 valandų ateis pasaulio pabaiga, tu negyveni likusių 48 valandų – šis žinojimas ištrina likusias minutes, nebent gali pakeisti pabaigą ar užkirsti jai kelią.
Įsivaizduok, kad neišvengiamai artėji prie bedugnės, bet tą akimirką, kai praraja atsiveria, tavo mašina pavirsta lėktuvu… Bet jeigu neturi tokio sprendimo, kuris padėtų pakilti į aukštesnįjį lygmenį – virš katastrofos – jau esi miręs.
Klausimas: Kaip pajausti tokią būtinybę susijungti?
Atsakymas: Patys turime ją pajausti arba panašia įvykių raida mus privers gamta.

Iš 2011 vasario 15 d. pamokos „Pratarmė knygai Panim Meirot“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ruošiamės persikėlimui!

Apie Kūrėją, kūrinį ir pasaulio pabaigą

Laisvo pasirinkimo pakopos

Klausimas: paaiškinkite ką, kabalos požiūriu, reiškia žodis „Armagedonas“? Vikipedijoje rašoma, kad tai vieta, kur įvyks paskutinė kova tarp blogio ir gėrio jėgų.
Atsakau laidoje „Klausk kabalisto“ (rusų k.):

Klausimus šiai laidai galite pateikti dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com.

Ankstesnės laidos:

„Klausk kabalisto -52“

„Klausk kabalisto -51“

„Klausk kabalisto -50“

Klausimas (iš dienoraščio anglų k.): Pramoginėje laidoje „ Pasaulis“ mokslininkai aiškina paralelinių pasaulių egzistavimo galimybę ir greitai galės tai įrodyti matematiškai. Suprantu, kad kalbama ne apie dvasinius pasaulius, kuriuos studijuojame. Bet galbūt paraleliai dvasiniams pasauliams išsidėstę materialūs pasauliai, tiesiogiai priklausantys nuo dvasinių? Jeigu taip, tai ar mūsų išsitaisymas gali vykti vienu metu ir tuose materialiuose pasauliuose?
Atsakymas: Nėra nieko, išskyrus tai, kas aprašoma kabaloje, – mūsų pasaulis ir penki dvasiniai pasauliai.

Klausimas (iš dienoraščio anglų k.): Perskaičiau ir peržiūrėjau daug įdomių straipsnių apie 2012 metus. Viename jų pasakyta, kad 2012 metais „ateis pasaulio pabaiga“. Kitame straipsnyje parašyta, kad šie metai žymi naujos eros pradžią ir aukščiausio individualaus žmogiškojo potencialo pasiekimą. Ar tai turi ką nors bendra su kabala?
Atsakymas: Nieko. Viskas priklauso tik nuo mūsų – nuo jūsų!

Klausimas (iš dienoraščio anglų k.): Kai kurie sako, kad Jėzus – tai vidurinioji linija, nors aš manau, kad jis neturi tiesioginio ryšio su kabala. Noriu mokytis tikros kabalos, todėl man reikia žinoti, ar teisingai traktuoju faktus, susijusius su Jėzumi?
Atsakymas: Kabala kalba tik apie Kūrėją ir žmogų: kaip žmogui pasiekti Kūrėją.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Visi pasauliai – mano viduje“

„Mes pajėgūs būti aukščiau žvaigždžių“

„Kur religija, o kur kabala“

Klausimas (iš dienoraščio anglų k.): Kūrėjas sukūrė mus ir patalpino į indą. Mūsų pasaulyje Kūrėjas paslėptas, tačiau visi vykstantys pasikeitimai yra Jo valdymas? – TAIP.
Biblijoje pasakyta, kad kai ateis pasaulio pabaiga, viską prarys ugnis. – Taip.
Tai bus paskutinis Jo atliktas veiksmas? – Taip. Ši ugnis – tai žmogaus savojo ego atskleidimas ir noras iš jo išsivaduoti.
Jis sukūrė indus su didėjančiu egoizmu, kad žmogus galėtų atlikti neigiamus veiksmus? – Taip.
O kas, jei viskas Jo suplanuota? – Tiesa.
O jei Jis žino, kad žmogus savo neprotingais norais sunaikins save ir visą pasaulį? – Per kančias mes būtinai išsitaisysime.
Bet Jis neturi sunaikinti to, ką pats sukūrė… – Ir todėl pabaigoje – būsime panašūs į Kūrėją.

Žmogus ir Kūrėjas