Klausimas: Paprastai laiką įsivaizduoja kaip upę, tekančią viena kryptimi. Kai kurie žmonės tvirtina, kad laikas it lietus, susidedantis iš atskirų lašelių. Ir tuomet visas mūsų gyvenimas atrodo kaip atskirų kadrų rinkinys tarsi kino juostoje. O kaip jūs įsivaizduojate laiką?
Atsakymas: Neįsivaizduoju laiko, įsivaizduoju veiksmus. Žmonėms, kurie matuoja save pagal savo atliktus veiksmus, laikais teka visiškai kitaip, kitu mastu nei kitiems.
Komentaras: Jei teisingai suprantu, materialiame pasaulyje laikas teka nepriklausomai nuo to, ar keičiasi mūsų būsenos, t. y. nepriklausomai nuo mūsų.
Atsakymas: Kieno atžvilgiu keičiasi laikas? Mano. O mano kaimyno laikas toks kaip mano ar ne? Ar jo mastas kitas? Juk viskas subjektyvu.
Mes gyvename pagal mechanines valandas, kuriomis matuojame save. Bet kaip ta valanda praeina man ir jam – nežinau.
Klausimas: Jeigu kabalistas pats sąmoningai keičia savo būsenas – jas paspartina, sulėtina, tai tuomet išeitų, kad jis valdo laiką?
Atsakymas: Jis kontroliuoja laiką priklausomai nuo savo priartėjimo prie Kūrėjo ar nutolimo nuo Jo.

#307366

Iš 2022 m. gruodžio 25 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laikas priklauso nuo mūsų

Pakilti virš laiko

Skristi per laiką

Klausimas. Kaip pagal žydų kalendorių skirstomos dienos?
Atsakymas. 24 valandos per parą, taip pat keturi metų laikai ir keturi žydiški naujieji metai, turintys slenkantį grafiką. Tas pats grafikas egzistuoja tarp dienos ir nakties: vasarą dienos ilgesnės, naktys trumpesnės, o žiemą – atvirkščiai.
Pagal žydų kalendorių, valanda yra ne 60 minučių, kurių kiekvienoje yra 60 sekundžių, bet sąlyginis vienetas. Jis nėra pastovus, bet priklauso nuo laiko.
Pagal įprastą kalendorių manoma, kad nuo saulėlydžio iki saulėtekio praeina 12 valandų, nuo saulėtekio iki kito saulėlydžio taip pat 12 valandų. Tačiau, atsižvelgiant į šviesą nuo saulėtekio iki saulėlydžio gali praeiti 20 valandų, o naktis (tamsa) truks tik 4 valandas.
Tokiu atveju dienos ir nakties valandos yra visiškai skirtingos. Tai šiek tiek panašu į saulės laikrodį, kuriame ne tolygus ciferblatas, o sudarytas pagal logaritminę skalę.
Kadangi dienos ir nakties ilgis keičiasi kasdien, tai reiškia, kad kasdien keičiasi ir nakties bei dienos valandų trukmė. Tai priklauso tik nuo parcufo Zeir Anpin pasaulyje Acilut, kuris praktiškai vadovauja šiems veiksmams, nes aukščiausia Šviesa, praeidama per jį į Malchut (o Malchut – tai mes), lemia viską.
Jei aiškiai žinotume, kaip tai veikia, jaustume šią sistemą, didžiulę astronominę mašiną, kuri mus supa ir taip mus veikia. Tuomet pradėtume siekti jos vidinių parametrų: ką reiškia daugiau ar mažiau Šviesos, šilčiau ar šalčiau? Jei gyventume ir dirbtume tokiomis valandomis, tai būtų visiškai kitoks gyvenimas.
Kita vertus, kaip galima egzistuoti šioje mechanikoje? Kam ji mums reikalinga? Kodėl ji turi taip mus veikti? Jei pasikeistume ir gyventume pagal ją, kaip jaustume gamtą ir pačius save? Tai įdomu. Kitaip tariant, jaustume ją priklausomai nuo jos poveikio mums. Aplinkinis pasaulis, erdvė, žvaigždės – viskas šviestų kitaip.
#243038

Iš 2018 m. gruodžio 30 d. pamokos rusų k.