Klausimas: Kas yra davimo būsena? Ką jaučia žmogus, kuris yra tokios būsenos?
Atsakymas: Kabalos mokslas tyrinėdamas žmogaus prigimtį, pasaulio ir visų pasaulių sistemos būseną, teigia, kad materialiu lygmeniu nėra jokio davimo. Visa mūsų pasaulio prigimtis – tai egoizmas, kitaip tariant, noras gauti.
Niekas niekam nieko neduoda. Negali. Nė viena negyvoji, augalinė, gyvūninė ar žmogiška būtybė negali niekam nieko duoti, negaudama ko nors mainais. O tai jau nėra davimas, tai – mainai, gavimas.
Jei duodu, kad atgal ką nors gaučiau, vadinasi, gaunu. Kai parduotuvėje mokame už pirkinį, argi duodame?
Klausimas: Kitaip tariant, tai savotiškas egoistinis altruizmas?
Atsakymas: Nėra tokios sąvokos „altruizmas“. Ją sugalvojo filosofai.
Komentaras: Bet jūs pats pateikėte viso organizmo labui veikiančių ląstelių pavyzdį.
Atsakymas: Dėl jo. Mat jos dalyvauja bendroje organizmo medžiagų apykaitoje, be kurios pačios negalės gyventi. O vėžinių ląstelių vidinė tokio egzistavimo programa yra pažeista, todėl jos sunaikina organizmą ir save. Kitaip tariant, jos veikia kenkdamos sau. Tai vadinama šaudymu sau į koją.
Klausimas: Vadinasi, gamtoje nėra gryno davimo?
Atsakymas: Ne. Yra tik gavimas. Ir todėl šis mokslas vadinamas kabalos, gavimo mokslu, nes tiksliai kalba apie gavimą.
Labai dažnai girdime, kaip žmona priekaištauja vyrui: „Aš tau visą gyvenimą atidaviau!“ Arba tėvai sako vaikams: „Mes jums atidavėme gyvenimą!“
Bet niekas niekam nieko neduoda! Tiesiog jei mums kas nors brangus, duodami jam jaučiame, kad gauname. Dažnai net prašome: „Na paimk, suvalgyk…“ – ir t. t. Kitaip tariant, mums tai – gavimo, o ne davimo aktas.
Todėl kabalos požiūriu teisingai įsižiūrėję į ką nors mūsų pasaulį, pamatysime, kad niekas niekam neduoda ir duoti negali! Tai nėra įtraukta į mūsų programą. Absoliutus davimas ateina tik iš Kūrėjo.

#274843

Iš 2019 m. sausio 28 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Davimo mokslas

Altruizmo nėra!

Altruistai – egoistai

Klausimas: Kai Kūrėjas atsiskleidžia man ir aš Jį pateisinu, kieno atžvilgiu Jis atsiskleidžia?
Atsakymas: To, ką jaučiu visose savo savybėse. Jaučiu jose tinkamą kryptį, tinkamą sujungimą, tinkamą judėjimą prie vienos, vientisos, absoliučiai geros būsenos.
Klausimas: Kaip apibrėžti, kad tai ne iliuzija? Gal man tik atrodo, kad Jį pateisinu?
Atsakymas: Būtent dėl to, kad turiu savyje sujungti šviesą ir tamsą, geras ir blogas būsenas, pateisinti jausdamas blogas būsenas ir semtis jėgų iš gerų būsenų, judu pirmyn vidurio linija, ne tamsoje ir ne šviesoje, o per vidurį, sujungdamas vieną liniją su kita. Iš jų kuriu savo būseną.
Kitaip tariant, kuriu savo santykį su Kūrėju taip, kad visuomet būčiau tokios būsenos, kai šviesa ir tamsa bus lygiavertės. Taip turiu tikslų orientyrą, kryptį kaip kompasas. Jei šviesa ir tamsa man lygiavertės, tai teisingai jaučiu savo ir pasaulio būseną. Ir neturiu problemų, tiksliai žinau, kad tai ne iliuzija.

#275026

Iš 2018 m. lapkričio 14 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl į gėrį einame per blogį?

Pasinerti į tamsą, kad išvystum Šviesą

Sveikinti tamsą kaip Šviesą

Jeigu visiškai įveikiame savo egoizmo priešinimąsi, kuris mums duotas pagal sielos šaknį ir susijungiame dešimtuke, tai tarp mūsų gali atsiskleisti Kūrėjas.

Šviesos ir tamsos priešprieša, atsiskyrimas ir vienybė pasiekia tokią ribą, kai šis kontrastas tarp egoizmo ir šventumo yra pakankamas, kad tamsa nušvistų kaip šviesa. Mumyse atsiskleidžia pirmoji Šviesa – Šviesa Nėfėš ir mes žengiame į Šviesos kelią.

Įtampa tarp atsiskyrimo ir siekio susivienyti pasiekia tokį dydį, kai leidžia Šviesai įsižiebti it lemputei, užsidegančiai nuo 220 voltų įtampos. Mūsų vienybės galia ir mūsų priešinimasis tampa tokie dideli, kad pati tamsa ima šviesti kaip Šviesa. Iš tamsos kviečiame ir pritraukiame Kūrėją į savo vienybę.

Kiek priprantu vertinti tamsias būsenas, kai neturiu nei noro, nei proto, nei teisingų minčių, žinodamas, kad būtent jos mus sutelkia, tiek uždegu Šviesos savo tamsioje sieloje, kitaip tariant, vis labiau atskleidžiu Kūrėją.

#275191

Iš 2020 m. gruodžio 9 d. rytinės pamokos „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Grupė – energijos kaupiklis

Kaip pritraukti Šviesą?

Sveikinti tamsą kaip Šviesą

Gyvename naujoje eroje, sena niekada nebegrįš. Todėl nėra prasmės sėdėti ir liūdėti dėl praėjusio gyvenimo kaip seniui, su ašaromis prisimenančiam savo jaunystę. Šis laikas praėjo, baigėsi! Mus išmetė iš ankstesnės būsenos, durys už mūsų uždarytos ir kelio atgal nėra.
Nūnai pasaulyje nieko neįmanoma valdyti senomis sistemomis. Lieka tik įsitikinti, kad jos neveikia. Per ateinantį pusmetį ar metus pamatysime, kad žlugo daugelis mūsų kurtų sistemų: finansų, pramonės, švietimo. Jos subyrės mūsų akyse it kortų namelis.

O kaip tada egzistuoti? Turėsime atsisakyti visų per pastarąjį šimtmetį sukurtų sistemų (įmonių, bankų, pramonės, prekybos, sveikatos priežiūros, švietimo) ir pereiti prie naujos sistemos.
Nusiraminkite, draugai, nepanikuokite ir nesinervinkite! Užaugome, kad dabar sąmoningai pereitume į naują būseną ir išlaikytume valdymą savo rankose.
Viską valdė mūsų egoizmas pagal vieną programą (laimėti kuo daugiau reiškė sėkmę), dabar ji nebeveikia. Gamta atneša mums naują programą. Ir ankstesni brangūs dalykai nebeduoda pelno. Koronavirusas sąmoningai trukdo mums išlaikyti senas sistemas.
Jau esame naujojoje sistemoje, tik nemokame ja naudotis. Naujoji sistema yra dešimtukas, pasaulinė kabalistinė grupė. Joje reikia pradėti kurti naują žmoniją, naujus santykius iš širdies į širdį. Be šito, nieko kito nereikia. Pagal naujus vidinius neegoistinius santykius paaiškės, kaip kurti verslo santykius. Jie turės atitikti santykius iš širdies į širdį.
Naujas noras atneš naujus ryšius versle. Viskas pasikeis: sena žlugs, tačiau nauja gamyba augs dar labiau nei anksčiau, tačiau tik dėl davimo, abipusio dalyvavimo. Principas turi būti kitoks: visų labui ir niekam nekenkti! Niekas neturėtų laimėti daugiau už kitus svetima sąskaita, viskas tik geresniam ryšiui.
Ir tada verslas ims augti mūsų akyse, kaip sakoma: „Daigai pasirodė iš žemės“, ir vėl bus nauja sėja, naujas derlius. Tai vadinama „Kūrėjo palaimintu lauku“. Vienijimosi principus galima paimti tik iš dešimtuko, tarpusavio ryšio.

#268899

Iš 2020 m. rugpjūčio 5 d. pamokos ruošiantis kongresui

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas laimingas per koronaviruso pandemiją?

Koronavirusas: pokyčių laikas

Vienoje valtyje

Komentaras: Dažna pradedančiųjų studijuoti kabalą klaida, bent jau pirmuosius kelerius metus, yra prašyti žinių.
Atsakymas: Taip. Žmogus siekia žinių, nes pripratęs prie to mūsų pasaulyje. Tai yra natūralus, egoistinis, suprantamas jam laimėjimas.
Klausimas: Tai yra jis prašo pajausti Kūrėją. Bet juk tai yra neteisinga?
Atsakymas: Žiūrint dėl ko. Iš esmės, jis neturi įsakinėti Kūrėjui. Be to, judant pirmyn jam dingsta noras atskleisti Kūrėją. Bunda noras atskleisti davimo savybę, būti daugiau savybėje, panašioje į Kūrėją, nei jausti Jį savo egoizme.
Klausimas: Visada galime paaiškinti būseną, kurią turime, taip pat būsimą: kaip jausimės, jeigu Kūrėjas pasireikš mumyse. Bet nėra aiškus pats perėjimas nuo būsenos „x“ į būseną „x plius vienas“. Kaip tai vyksta? Kokius veiksmus reikia daryti? Negaliu to suvokti.
Atsakymas: Apie tai pasakyta: „To, ko nepadaro protas, padaro laikas“. Turi sistemingai mokytis, dirbti grupėje, dirbti su savimi, užsiimti platinimu, įdėti savo pastangų į tai, kaip pasakyta: „Viską, kas tavo jėgoms, daryk“.
Pagaliau visais šiais savo veiksmais tu budini Aukštesniąją šviesą, ir Ji veda tave pirmyn. Būdamas davimo, meilės ir susijungimo savybe, Kūrėjas visą laiką spinduliuoja savo jėgą, ir tavyje pasireiškia šios savybės. Pradedi jų norėti, pradedi jausti, kad tavyje jų nėra. Šioje šviesoje jautiesi priešingas Jam. Tai vadinasi blogio suvokimu.
Kadangi matai priešingybes, jauti blogį savyje, tai trokšti išsilaisvinti nuo jo, netgi savo egoistinėmis savybėmis. Ir nors esi dar egoistas, jau nori atsikratyti savo egoizmo. Manai, kad jis tau kenkia. Čia ir prasideda žmogaus darbas virš savęs ir jo nuoseklus ėjimas pirmyn, į davimo savybę.
#263329

Iš 2019 m. balandžio 1 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra suvokimas kabaloje?

Greičiau suvokti Kūrėją

Du dvasinio darbo etapai

Geras pavyzdys, kas yra tikėjimas aukščiau žinojimo, pateiktas Baal Šem Tovo mokinio Dovydo Lakeso pasakojime. Mokinys pasakoja, kad jie su mokytoju vakarieniavo vėlų šeštadienio vakarą, ir nė vienas neturėjo nė cento kišenėje, nes buvo labai neturtingi.
Staiga mokytojas jam pasakė: „Dovydai, duok man pinigų midui nusipirkti“. Mokinys įkišo ranką į kišenę, ištraukė auksinę monetą ir atidavė ją. Kaip gi tai įmanoma, jei mokinys aiškiai žinojo, kad jo kišenė – tuščia? Kadangi aukštesnysis liepė duoti jam pinigų, jis nedvejodamas įlindo į kišenę ir ištraukė monetą. Ir tai ne pasaka, o tikra istorija.
Tai vadinama tikėjimu aukščiau žinojimo. Mokinys žinojo, kad kišenėje nieko nėra, bet kai dvasinis mokytojas pasakė jam ištraukti pinigą iš kišenės, tai jis neabejojo, kad ten turi būti tai, ką įvardijo mokytojas, juk tai – kita tikrovės pakopa. Todėl mokinys įkišo ranką į kišenę ir ištraukė monetą.
Mes negalime vertinti dvasinio pasaulio, stovėdami ant šio pasaulio pakopos, arba vertinti šio pasaulio iš Aukštesniojo pasaulio lygmens. Tai lygiai tas pats, kaip su mažais vaikais: jei nori suprasti, kodėl mažylis verkia, turi nusileisti į jo lygį ir jo būseną. Tada sužinosi, ką jis jaučia, ką mato ir kodėl verkia. Negalime iš savo lygmens aukštumų suprasti priežasties, matome tik pasekmes.
Kabalos mokslas moko, kaip įsikūnyti į aukštesniojo būseną ir sugebėti atskleisti jį, suprasti ir pajausti, iš kur gauname tuos įsakymus, kuriais esame valdomi.
Štai ir dabar, kai aš kalbu jums apie šią auksinę monetą, apie dvasinę būseną, kurią mums teks atskleisti, ar galėsite jūs eiti paskui mokytoją aukščiau žinojimo ir ištraukti auksinį iš kišenės?
Aš jums sakau, kad jūs esate išsitaisymo pabaigoje – tai tikra būsena, sukurta jau pasaulio kūrimo pradžioje, ir tik jūs jos nejaučiate! O iš tikrųjų mūsų būsena tobula, ir todėl įkišk ranką į kišenę ir ištrauk galutinį išsitaisymą!
Mokytojas kabaloje – tai dvasinio kelio vedlys, ir paskui jį reikia eiti užmerktomis akimis.
#263665

Iš 2020 m. balandžio 23 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Du ryšio su dvasiniu pasauliu šaltiniai

Kai nėra jėgų eiti tikėjimu aukščiau žinojimo…

Klausimas: Kabalistinis terminas „lišma“ yra išverstas „dėl Kūrėjo“. Kas čia turime omenyje?
Atsakymas: Kad visi kūriniai, turintys egoistinį norą „dėl savęs“, turi išsitaisyti, pasikeisti, tarsi išsinerti iš kailio, kad viską darytų ne dėl savęs, o dėl Kūrėjo ar kitų, kas, apskritai, yra tas pats.
Taip ir pasakyta išminčių: „Nuo meilės sau – prie meilės draugams ir paskui – prie meilės Kūrėjui“. Kitaip tariant, tai yra tapatu, tik meilė Kūrėjui suprantama, kaip visuotinė meilė, nepaisant įvairiausių skirtumų tarp visų. Iki tol tiesiog praktikuojame meilę draugams.
Klausimas: Kitaip tariant, ir gauti, ir duoti aš turiu ne dėl savęs, o dėl kitų ar Kūrėjo. Kodėl?
Atsakymas: Todėl, kad tokiu atveju tavo norai tampa beribiai, ir tu pradedi juose jausti tai, ką jaučia Kūrėjas: amžinybę ir tobulumą. Tarsi tu turi duoti, o iš tikrųjų – gauni.
Klausimas: Čia kaip viename organizme, kur kiekvienas organas gauna tai, ko jam reikia, o visa kita atiduoda, ir dėl to organizme yra palaikoma gyvybė, ir visi iš to gauna naudos. Ir kabala aiškina, kad tokią būseną visi turime pasiekti?
Atsakymas: Mes turime pasiekti tobuliausią, geriausią, didžiausią pripildymą, žinojimą. Todėl „kabala“ iš hebrajų kalbos verčiamas kaip „gavimo mokslas“. Šis gavimas gali būti beribis, begalinis, tik jei jis veikia kartu su kitais.
Klausimas: Vadinasi, tokio tipo sąveika turi būti tarp visų žmonių?
Atsakymas: Taip. Ji ir leidžia gauti amžiną ir tobulą pripildymą.
Klausimas: Kas turi nutikti, kad tai įvyktų?
Atsakymas: Turime suvokti mūsų dabartinės būsenos blogį.
#265190

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo „lo lišma“ prie „lišma“

Egoizmas – mūsų didysis padėjėjas

Nematomas apdovanojimas

Klausimas: Kaip sužinoti, koks galutinis mūsų egzistavimo tikslas? Žmogų riboja jo gyvenama vieta kokioje nors šalyje, apibrėžtos finansinės ir fizinės galimybės. Nuo ko pradėti pokyčius? Ar tai kokie nors vidiniai procesai, vidiniai sprendimai?
Atsakymas: Žmogus neįstengs pamatyti, apibrėžti, suprasti, įsisąmoninti savo galutinės būsenos. Pavyzdžiui, jei koks nors dvimetis trimetis vaikas staiga išvystų save suaugusį teatro scenoje, diriguojantį didžiuliam orkestrui, jis nesuprastų, koks ten dėdė stovi ir mosikuoja kažkokia lazdele, o kiti judina stygas ar pučia į ragą.
Mes nematome savo galutinės būsenos, mat tam neturime jokio polinkio. Galime tik skaityti apie tas galutines būsenas, tačiau jas įsivaizduoti – tik labai ribotai, su tam tikromis sąlygomis, kurias kabala mums kelia, sakydama, kad nereikia pernelyg daug veržtis į priekį.
Pažvelk, kas priešais tave, o galutinę būseną tau paaiškins ir tu susidarysi įspūdį apie bendrą vaizdą. Tačiau svarbiausia – tos būsenos, kurias turi pamažu realizuoti eidamas savo dvasiniu keliu.
#267974

Iš 2020 m. liepos 14 d. TV laidos „Pokalbiai. M. Laitman ir Daša Gorod“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išsiaiškinti, dėl ko gyvename

Pažinti šaknį, paleidžiančią mūsų gyvenimą

Ką žmogui duoda kabala?

Klausimas: Kaip jaučiamas ryšys tarp žmonių dešimtuke? Ar jis pastovus?
Atsakymas: Jeigu žmogus jaučia dešimtuką, jis jaučia, kad susijęs su visais į vieną kūną, vieną norą, vieną siekį. Tačiau ši būsena dinamiška, be perstojo besikeičianti, nes reikia vystytis.
Todėl jis nuolatos jaučia, kaip atitrūksta nuo draugų, kitaip žiūri į juos. Jį išmeta lauk, jis atsitraukia nuo tikslo ir vėl per jėgą sugrąžina save į ryšį su kitais.
#266259

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis pasiutusiame sūkuryje

Sutalpinti draugus į savo širdį

Tapti viena visuma

Prasidėjo tris savaites truksiantis periodas, vadinamas „tarp siaurumų“ (šįmet liepos 8-30 d. – vert. past.), kitaip tariant, per negandas, per siaurą skausmingą koridorių. Šis metas siejamas su Šventyklos sugriovimu. Kalbama ne apie materialų pastatą, kuris griuvo Jeruzalėje, o apie dvasinę Šventyklą.
Materialus laikas – tai dvasinio laiko atspaudas, todėl mūsų pasaulyje yra simbolinės datos, turinčios dvasines šaknis.
Laikas „tarp siaurumų“ simbolizuoja dvasinę būseną, kai turėjome atlaikyti dvasinį spaudimą, bet neatlaikėme ir sudužome, t. y. sudužo Šventykla, dvasinis ekranas, siena. Ir šiandien prisimename šią griūtį.
Sakoma, kad „kiekvieną dieną, kai neatkuriama Šventykla, ji tarsi iš naujo griūna“. Tol, kol vėl nepastatysime Šventyklos, mūsų dvasinio indo, kli, dešimties tarpusavyje sujungtų sfirų, kurios pasirengusios išlaikyti viduje Chochma Šviesą, t. y. pačią didžiausią Šviesą. Chochma Šviesa užpildys kli ir tai reikš, kad Šventykla atstatyta.
Šventyklą reikia pastatyti mūsų širdyje, mūsų bendrame nore, o ne iš akmenų. Tai bus Trečioji Šventykla, t. y. tobula. Pirmoji ir antroji Šventyklos buvo pastatyos mažos grupelės žmonių, išėjusių iš Senovės Babilono ir praėjusių Egipto tremtį. Vėliau Šventyklos buvo sugriautos, bet taip ir turėjo nutikti.
Tačiau Trečiąją Šventyklą statysime drauge su visu pasauliu, statysime viduje, širdyse, noruose, užpildysime juos tobulu Kūrėjo atskleidimu, Chochma Šviesa. Štai tokia Šventykla, tokia būsena egzistuos amžinai, nes joje dalyvauja visos sielos, atliekančios visus taisymus ir visiškai užsipildančios Kūrėju.
To reikia pasiekti, ir pagal dabar atsiskleidžiančius ženklus esame labai arti prie šios būsenos. Tai neturi užimti daug laiko, mums tereikia panorėti persitvarkyti iš vidaus, kad būtų tik vienas noras.
Iš visų atsiskleidžiančių būsenų reikia siekti susivienyti kaip vienam žmogui su viena širdimi. Daugiau nieko nereikia, tik iš visų jėgų pasistengti, tarsi tai paskutinė mūsų galimybė išsigelbėti nuo egoizmo.
#267553

Iš 2020 m. liepos 9 d. rytinės pamokos