Klausimas: Kai Kūrėjas atsiskleidžia man ir aš Jį pateisinu, kieno atžvilgiu Jis atsiskleidžia?
Atsakymas: To, ką jaučiu visose savo savybėse. Jaučiu jose tinkamą kryptį, tinkamą sujungimą, tinkamą judėjimą prie vienos, vientisos, absoliučiai geros būsenos.
Klausimas: Kaip apibrėžti, kad tai ne iliuzija? Gal man tik atrodo, kad Jį pateisinu?
Atsakymas: Būtent dėl to, kad turiu savyje sujungti šviesą ir tamsą, geras ir blogas būsenas, pateisinti jausdamas blogas būsenas ir semtis jėgų iš gerų būsenų, judu pirmyn vidurio linija, ne tamsoje ir ne šviesoje, o per vidurį, sujungdamas vieną liniją su kita. Iš jų kuriu savo būseną.
Kitaip tariant, kuriu savo santykį su Kūrėju taip, kad visuomet būčiau tokios būsenos, kai šviesa ir tamsa bus lygiavertės. Taip turiu tikslų orientyrą, kryptį kaip kompasas. Jei šviesa ir tamsa man lygiavertės, tai teisingai jaučiu savo ir pasaulio būseną. Ir neturiu problemų, tiksliai žinau, kad tai ne iliuzija.
#275026
Iš 2018 m. lapkričio 14 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“
Daugiau šia tema skaitykite:
Kodėl į gėrį einame per blogį?