Nematomas apdovanojimas

Dvasinis darbas

Klausimas: Kokį apdovanojimą aš gaunu už savo pastangas? Juk mes priešais nematome kelio ir jau pasiektų rezultatų. Kur mano atlygis, kuris leis judėti į priekį?
Atsakymas: Tu gauni didžiulį atlygį, pakankamai vertingą apdovanojimą. Jeigu žmonės matytų, ką gauni, jie mirtinai tau pavydėtų. Tai apnuodytų visą jų gyvenimą.
Tau reikia išmokti branginti šį apdovanojimą, jis yra tiesiog prieš tave, o tu jo nepastebi. Aukštesnysis pasaulis, dvasinė būsena, kurią tu įgyji, yra tiesiog čia, bet tu to nejauti. Neturi instrumentų tai įvertinti.
Jeigu vaikui atnešime raudoną barškutį ir labai brangų, bet neryškų daiktą, tai jis čiups barškutį, o brangų daiktą išmes. Taip ir mes nejaučiame, ką gauname.
Tu stengeisi, atvažiavai į pamoką iš kito miesto ir dabar turėtum pajausti, kaip į tavo sąskaitą įplaukia didelė suma pinigų, mažiausiai šimtas tūkstančių dolerių. Bet jeigu tai pajausi, važiuosi kiekvieną dieną. Tai suteiks tau pakankamai energijos. Būtent todėl, kad neaugintų  egoistinio tavo noro, verčiančio tave galvoti vien apie atlygį ir kasdien skaičiuoti kupiūras, tau neleidžia jo matyti. Nors apdovanojimas yra. Bet tau jo nerodo, kad nesivaikytum tik pinigų.
Todėl kiekvieną kartą tau išpila nematomą apdovanojimą, kuris jau susikaupė į didelį kalną. Gali nesijaudinti, niekas iš jo nedings. Gausi jį po to, kai tik sužinosi, kaip teisingai jį panaudoti. Ir galėsi pasiimti visą šį apdovanojimą, gautą „lolišma“ laikotarpiu, kad išleistum atidavimui.
Svarbiausia sužinoti, kaip pasiekti „lišma“, t. y. pritraukti Šviesą, grąžinančią prie šaltinio. Todėl pasakyta: „Aš sukūriau blogio pradą ir priedo Torą, kaip priemonę jam ištaisyti, Šviesą, grąžinančią prie šaltinio.“
Viską užpildo Begalybės Šviesa, tik mes jos nejaučiame. Kol kas turime ją panaudoti kaip priemonę, grąžinančią prie šaltinio. Vėliau ji sukurs mumyse apribojimą, ekraną ir atspindėtą Šviesą, sukurs mūsų dvasinio parcufo galvą ir išmokys, kaip šia Šviesa užpildyti parcufą.
Viską padaro Šviesa, aš tik pakviečiu ją. Man tereikia žinoti, koks veiksmas turi būti atliktas. Ir netgi protą gaunu iš aukštesniosios Šviesos – visą laiką turiu palaikyti ryšį su ja ir reikalauti iš jos, etapas po etapo, veiksmas po veiksmo.
Taip prisišlieju prie aukštesniojo, iš savo noro mėgautis kurdamas savo sielą, davimo indą.

Iš 2014 m. gegužės 23 d. pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokytis dirbti nepriklausomai nuo rezultato

Pasitikėti vienas kitu, o ne pinigine

Kuo mes skiriamės

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.