Jei iš ryto pabundu susipainiojęs, nieko neprisimenu – tai geras ženklas. Vadinasi, praėjau tam tikrą būseną. Kai vieną būseną keičia kita, tarp jų būtinai yra atskirtis, tamsa, atsijungimas. Todėl nereikia baimintis būsenų, kai ničnieko nesuprantu. Juk bet kuriuo atveju esu valdomas aukštesniųjų jėgų, būnu Kūrėjo valdžioje.
Reikia priprasti prie šio proceso, vertinti tokias tamsias būsenas. Jei nieko nejaučiu pojūčiais, nieko nesuprantu protu, esu tarsi naujai gimęs, ir dabar esu laikomas Kūrėjo it kūdikis ant mamos rankų. Viena, ką reikia daryti, – padėti aukštesniajai jėgai manimi pasirūpinti. Ir kuo labiau perduodu save Kūrėjui, tuo labiau su Juo suartėju ir pradedu pažinti naują pakopą.
Tad nereikia bijoti, jog pamirši, ką mokęsis. Žinoma, kad pamiršime. Baal Šėm Tov patirdavo tokių būsenų, kai neprisimindavo netgi abėcėlės raidžių. Paskui tos žinios grįžta, bet aukštesnėje pakopoje. Reikia suvokti tai kaip būtiną procesą, ir pamatysite, kokius stebuklingus, nuostabius atradimus jis duoda.
#289700
Iš 2021 m. lapkričio 9 d. rytinės pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį Nr. 54
Daugiau šia tema skaitykite: