Klausimas: Moralės normų nesilaikymas neužtraukia materialios bausmės, žmogus pats sprendžia, laikytis jų ar ne. Ar manote, kad reikia įvesti sistemą su bausmėmis ir paskatinimais, kad jų būtų laikomasi?
Atsakymas: Manau, kad būtina pakelti žmogų iki lygmens, kur jis mato, kad moralės normų laikymasis pats savaime atveda jį prie bausmės ar atlygio gavimo iš gamtos – betarpiškai, vietoje.
Klausimas: Bet kol to nėra, ar bausmė gali būti kaip valstybės įstatymas?
Atsakymas: Tikriausiai galima. Tačiau tai nebus teisinga. Tai skatinimas rykšte. Tarkime, viešajame transporte neužleidai vietos moteriai, vadinasi, iš tavo sąskaitos nuskaičiuos tūkstantį dolerių. O jei tai nėščioji – dešimt tūkstančių.
Klausimas: Taip galima išmokyti žmogų laikytis normų?
Atsakymas: Išmokyti galima, bet tai jo neištaisys.
Klausimas: O kas ištaisys?
Atsakymas: Tik jeigu jis sąmoningai, nebijodamas, supras, kad taip jis artėja prie bendros jėgos, prie bendros sielos.
Rykštės metodas padeda tik pradžioje, kad žmogus imtų kreipti dėmesį į tuos dėsnius, bet vėliau nebe.

#275001

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tarp griežtumo ir gailestingumo

„Už ką man ši bausmė?“

Karų arba geranoriško bendradarbiavimo kelias

Klausimas: Kiekvienas kolektyvas turi daugybę taisyklių. Kai žmonės, sukūrę grupę, ima mokytis, susiformuoja tam tikros moralės normos: ką galima kalbėti, o ko ne. Pavyzdžiui, kabalistinėse grupėse neįprasta kalbėti apie savo dvasinius pasiekimus.
Integralaus ugdymo kursuose žmonių grupės taip pat formuojamos laikantis tam tikrų bendravimo taisyklių. Tačiau nuolat plūsta nauji studentai. Kaip jiems geriau paaiškinti šias taisykles?
Atsakymas: Geriausia, kai grupė pradeda tarpusavyje apie tai diskutuoti ir tarsi pati sukuria tinkamas taisykles. Ji išsiaiškina, ką reiškia sukurti tam tikrą būseną bendram tikslui pasiekti, ar jai to reikia, kaip ir kodėl, kada, kokia tvarka keisti bendravimo įgūdžius ir t. t.
Taigi žmonės tarsi patys formuoja taisykles. Tada jiems atrodo, kad tai – natūralu, būtina, tikrai kyla iš gamtos.
Komentaras: Bet mes iš tiesų neišgalvojame taisyklių, juk jos jau egzistuoja.
Atsakymas: Taisyklės egzistuoja. Tačiau kabalistai jas paėmė iš gamtos, kurią turime suvokti.

#274647

Iš 2020 m. spalio 14 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas sugalvojo žaidimo taisykles?

Naujos sėkmės taisyklės

Žaidimas pagal gerumo taisykles

Klausimas. Ar galiu suprasti tai, ką man Kūrėjas pakiša, jei Jis „išdalina kortas“ ir sugalvoja žaidimo taisykles?
Atsakymas. Žinoma. Dar atskleisime, kad tą analizę, kurią neva atlieku, irgi daro Jis. Ir tik už viso šito pajausime laisvės tašką.
Būtent už jo rasime praėjimą, siaurą kaip adatos skylutė, pro kur galėsime pereiti į tikrąją būseną.
#235744

Iš 2018 m. birželio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atskleisti Kūrėją

Pakilti į Kūrėjo pakopą

Valios laisvės beieškant, I dalis

Klausimas. Apie ką galima ir apie ką negalima kalbėti per seminarą? Žinau, kad kabaloje nekalbame apie asmeninius suvokimus, apie tai, kaip jaučiame Kūrėją.
Atsakymas. Galime kalbėti apie Kūrėjo didybę, tačiau be savo jausmų. Kitaip tariant, niekada nekalbame apie asmeninius jausmus, mintis, kad nepakenktume draugams. Nenoriu įpiršti jiems savo nuomonės, jausmų, supratimo. Tačiau įkvėpti – galiu.
Klausimas. Ar galima kalbėti straipsnių kalba, jei juos aptarinėjame? Ar geriau kalbėti nuo savęs?
Atsakymas. Nereikia savo požiūrio taško išreikšti straipsnio kalba. Galime perskaityti ištraukas iš ten, o pats turiu trumpai ir aiškiai perteikti savo mintis, laikydamasis bendros krypties į tai, kad taip įkvepiu draugus ir noriu, kad jie pakiltų ir pajaustų ryšį, meilę tarp mūsų.
Neverta kalbėti citatomis. Tačiau pradedančioji grupė gali jas naudoti, nes jie dar neturi savo jausmų, suformuotų minčių.
Klausimas. Ir citatomis negalima kalbėti, ir iš širdies negalima. Tai kaip galima?
Atsakymas. Savais žodžiais, tačiau ne citatomis. Taip tu „sukramtai“ juos savyje ir jie tampa tavo.
Klausimas. Ar galima pateikti pavyzdžių iš gyvenimo?
Atsakymas. Galima, tačiau pageidautina ne iš savo. Neturi įpiršti žmonėms savo asmeninių pavyzdžių. Geriausia tai atlikti ne kokio nors objekto atžvilgiu.
Klausimas. Jei griežtai laikysimės šių sąlygų, tai pokalbis bus sausas: nei pasijuokti, nei papokštauti…
Atsakymas. Žinoma, į rimtus pareiškimus nereikia reaguoti pašaipiai, juk taip juos užgesini, sumažini jų svarbą. Tačiau juokauti galima. Dar daugiau, kabalistai visais laikais itin mėgo juokus, dainas, tai visad buvo sveikintina.

Iš 2017 m. spalio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Nesidrovėkite žaisti

Beieškant teisingo dialogo su Kūrėju