Pateikti įrašai su susiliejimas žyme.


Teisingas dešimtuko kli

Dešimtukas, Dvasinis darbas, Pamokos

каббалист Михаэль ЛайтманTeisingas dešimtuko kli formuojasi tada, kai dešimt draugų nori sujungti visus savo norus, tikslus ir ketinimus dėl Kūrėjo.
Mums reikia siekti artumo su Kūrėju, kad Jis kuo labiau atsiskleistų mums, ir mes galėtume pasinaudoti Jo savybėmis, Jo galia. Tokiu atveju mumyse atsiras davimo savybė ir tapsime panašūs į Jį.
Klausimas: Kaip dešimtukas turėtų atsidėkoti Kūrėjui už tikrąjį atlygį – susiliejimą su Juo?
Atsakymas: Savo noru prilygti Kūrėjui.

#335925

Iš 2024 m. spalio 15 d. pamokos pagal Rabašo užrašus

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – dvasinio kūno ląstelė

Instrukcija, kaip pastatyti bendrą sielą

Dešimtukas – ypatinga vienybės forma

Komentarų nėra

Meilė

Dvasinis darbas, Klausimai ir atsakymai, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas yra meilė?
Atsakymas: Meilė – kai kito žmogaus norus suvoki aukščiau savų ir sieki juos užpildyti.
Klausimas: Bet tai ne klasikinė meilė, kai jauti degimą širdyje?
Atsakymas: Dėl degimo širdyje – nežinau, verta paklausti fiziologų, kas ten gali degti. Kalbi apie tam tikras kančias, galbūt, negerus pojūčius, išgyvenimus.
O aš sakau, kad meilė – tai siekis pripildyti kito žmogaus norą savų norų sąskaita, aukščiau savęs, savimi. Be to, tau visiškai nesvarbu, kas tau iš to bus, juk svarbiausia tau – kas bus jam. Tai žemiška meilė, o ne ta, apie kurią kalbama kabaloje.
Pagal kabalą, meilė – tai dviejų dvasinių objektų susiliejimas: kūrinio (žmogaus) ir Kūrėjo. Tiksliau, sielos ir Kūrėjo. Toks susiliejimas pasiekiamas per savybių panašumą, kai siela ir Kūrėjas tarpusavyje duoda, užpildo vienas kitą ir todėl susilieja drauge, visiškai papildydami vieni kitus. Ta būsena vadinama meile.

#311437

Ir pokalbio „Man suskambo telefonas. Meilė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala apie žemišką meilę

Trumpai apie meilę

Ar yra meilė šiame pasaulyje?

Komentarų nėra

Kaip neprarasti savęs?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Šiandien suvokiu, kad esu. Tai kažkaip leidžia man susivokti šiame pasaulyje. Studijuodamas jūsų straipsnius, vaizdo įrašus, dažnai girdžiu, kad Kūrėjo suvokimas – tai susiliejimas su Juo. Bet aš bijau, kad jei priartėsiu prie Kūrėjo ir su Juo susiliesiu, tai manęs neliks. Kokia tai baimė ir kas yra susiliejimas su Kūrėju?
Atsakymas. Susiliejimas su Kūrėju pasiekiamas, kai išgaruoja jūsų egoizmas, sumenksta jo svarba. Atsiranda davimo savybės svarba, kurią vadiname Kūrėju. Davimas tampa svarbiau visų kitų jūsų savybių, jėgų, ketinimų.
Kitaip tariant, davimo, ryšio, meilės viskam, kas yra „ne manyje“, savybė, ir yra priemonė, kuri suartina su Kūrėju. Tai ir yra dvasinė savybė. Jei pajaučiate, kad ji jau atsiskleidžia jumyse, vadinasi, esate teisingame kelyje.
Klausimas. Ar kartu su tuo neprarandu savo individualumo?
Atsakymas. Nieko neprarandate, nes ta savybė, kurią įgysite, taip pat išauga iš jūsų egoizmo, tik yra priešinga jam.
#261003

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam reikia išsaugoti individualumą?

Nenoriu būti skruzdėle!

Kad prašymas pasiektų Kūrėją

Komentarų nėra

Susiliejimas

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманIš pamokos tema „Susiliejimas“
Kai žmogus pradeda studijuoti kabalos mokslą, jis tarsi šoka į jūrą ir iš pradžių nesuvokia gilių, subtilių apibrėžimų. Kaip naujagimis, kuris pirmomis dienomis nieko nesupranta, nemato, negirdi. Svarbiausia, jis tvirtai susietas su savo noru mėgautis, egoizmu. Pirmas dvasinio darbo etapas yra atsiplėšti nuo šio egoizmo, atsitolinti nuo jo ir pažiūrėti į jį iš šono.
Reikia daug metų, kad Grąžinanti į šaltinį šviesa padarytų savo darbą su žmogumi ir jį pakeistų. Pirmi pokyčiai – kad mes pradedame girdėti, apie ką kalba kabalistai.
Tam, kad įeitum į dvasingumą, reikia išeiti iš savęs, padaryti save nuliu, t. y. išeiti iš savo noro mėgautis, iš savo siekių, lūkesčių kažką pasiekti dėl savęs. T. y. aš sutinku su viskuo, ką gaunu, ir nieko nekritikuoju.
Viskas ateina iš Kūrėjo ir yra geriausia man. Todėl aš apie tai visai negalvoju: Kūrėjas veikia tik gerai. Taip aš žiūriu į materialų gyvenimą.
Ir dėl dvasingumo aš gaunu viską optimaliai. Tačiau juk nieko neturiu?! Ir puiku, tai geriausia, nes aš tai gaunu iš Kūrėjo – gero ir kuriančio gėrį!
Žmogus prieina prie tokios išvados, priimdamas savo materialią padėtį, kaip optimaliausią ir nereikalauja jokio priedo, visiškai save anuliuodamas. Viena, ko prašau materialume ir dvasingume – kad Kūrėjas darytų su manimi, ką nori, ir padėtų man su tuo sutikti.
Pirmoji dvasinė pakopa – tai sugebėjimas visiškai prisilipinti prie Kūrėjo dieną ir naktį, šviesoje ir tamsoje, nelaimėje ir džiaugsme, nesvarbu, kas vyksta. Jei aš taip anuliuojuosi, tai patenku į dvasinį pasaulį, atsistoju ant jo pirmojo laiptelio. Tai – pakilimas tarp dviejų būsenų: apačioje – žinojimas, viršuje – tikėjimas virš žinojimo.

* * *
Viskas ateina iš Kūrėjo, kuris žino, ko man reikia. O mano darbas – visa tai priimti. Tai nereiškia, kad aš užmirštu apie materialias reikmes: privalau rūpintis savo šeima ir sveikata.
Bet kad ir kokia būtų mano vidinė būsena – tamsa ir neviltis, sumišimas ir nesusipratimas, painia ir jausmų atbukimas – sutinku su viskuo, ką siunčia man Kūrėjas, ir esu pasiruošęs likti tame amžinai.
Reikia prašyti ne pakeisti mano būseną, o pakeisti mano požiūrį į šią būseną. T. y. aš noriu sutikti su tuo ir nieko nereikalauti. Jei tai atėjo iš Kūrėjo, man daugiau nieko nereikia.
Aš nieko neturiu nei dabar, nei perspektyvoje, – visiška tamsa, pasaulis išnyko. Viena, už ko aš laikausi, tai būsena, kurią atsiuntė Kūrėjas – geras, darantis gėrį, ir nelaukiu jokių pasikeitimų. Aš nereikalauju, kad tamsa išsisklaidytų ir būčiau pažinime bei atskleidime, aš pasiruošęs būti šioje būsenoje, kiek tik reikia.
Taip aš sukuriu savo pakopą Keter, davimo indą (kli). Juk apatinė aukštesniojo pakopa – tai Malchut, kurioje nieko nėra. Ir jei aš priimsiu su džiaugsmu tą aukštesniojo karalystę (Malchut) tokiu pavidalu, kokiu ji pasireiškia – tamsa, beviltiškumu – ir dabar, ir ateityje, tai ji tampa mano Keter pakopa, pačiu subtiliausiu, duodančiuoju kli, kuris man šviečia ir leidžia keliauti toliau.
Visose pakopose iki pat ištaisymo pabaigos mums reikia anuliuotis savo pakopoje, ir tada iš viršaus gausime papildomas aukštesniąsias pakopas. Tai įėjimas į dvasinį pasaulį ir pirmas aukštesniojo kontaktas su žemesniuoju. Aukštesnysis tampa mano pirmąja dvasine būsena.
#247269

Iš 2019 m. birželio 1 d. pamokų

Komentarų nėra

Šviesa ir parcufas

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманMano santykis su grupe ir rūpestis ja vietoj rūpinimosi savimi – tai tikslus parcufo darbo su Šviesa atspindys.
Net jeigu dar nesu ant tokios pakopos, kad galėčiau betarpiškai dirbti su Šviesa, bet tai jau artimas santykis. Parcufo kūnas – tai mano ryšio su grupe matas, o galva – tai išskaičiavimas, kiek galiu užmegzti ryšio su draugais, pagal savo vertinimus, mintis, jausmus.
„Smūginis susiliejimas“ (zivug de akaa) – tai smūgis mano egoizmui ir susiliejimas dėl mano sprendimo, priimto aukščiau proto ir jausmų, susijungti su draugais kaip vienas žmogus su viena širdimi.
Aš smūgiuoju savo norą mėgautis, atstumiu jį ir pakylu virš jo, nes noriu eiti paskui grupės protą ir jausmą ir joje esantį Kūrėją. Noras – tai mano prigimtis, o mintis – tai kažkas pašalinio, todėl ją galima gauti iš aukščiau arba per grupę, suteikus man galimybę suprasti, pajausti ir nuspręsti aukščiau savo paties proto.
Mano paties mintys ir norai – tai gyvūninis lygmuo. O virš jų gali būti grupės norai ir mintys, jeigu stengiuosi dirbti su jais.
#247973

Iš 2019 m. birželio 17 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Įvadas į kabalos mokslą“

Komentarų nėra

Mintys ir norai – iš Kūrėjo

Dvasinis darbas

Davimas gali būti pasiektas tik virš gavimo, virš mūsų prigimties. Gavimas nuo mūsų slepia davimą, todėl visas darbas – nustatyti, kad „nėra nieko, išskyrus Kūrėją“.
Kitaip tariant, kiekvieną akimirką dedu pastangas, kad neatsijungčiau nuo to, kad visi mano jausmai, supratimas, viskas, kas vyksta aplink mane, – tai Kūrėjas. Ir ne šiaip Jo padiktuota ar atlikta per įvairius žmones, bet pats Kūrėjas. Jei bandau gyventi tokiame pasaulyje, tada po truputį pradedu jausti, kad taip yra iš tikrųjų.
Jei matytume, kad Kūrėjas absoliučiai viską daro žmogaus naudai, tai žmogus gyventų savo nore mėgautis. Jis negalėtų pakeisti savo prigimties ir įgyti davimo savybės. Mūsų tikslas – įgyti davimo savybę virš gavimo savybės.
Todėl viskas prasideda nuo tikėjimo, kad esame pasaulyje, kuris yra Kūrėjo pasireiškimas. Kūrėjas daro viską, kad išmuštų mus iš vėžių, kad suklaidintų mus, pripildydamas egoizmu, o mes, nepaisydami kliūčių, mėginame įsivaizduoti, kad viską daro Kūrėjas.
Nuo ryto iki vakaro ir nuo vakaro iki ryto nėra jokio kito darbo tik įsivaizduoti, kad esate Kūrėjo viduje. O pirmyn einama, kai kaskart mums duodamos vis sudėtingesnės sąlygos, iki pat dvasinių laiptų pradžios, o paskui kylant pakopomis.
Įžengti į dvasines pakopas reiškia, kad mano gyvenime nelieka nieko, tik išlaikyti nuolatinį susiliejimą su Kūrėju. Nesvarbu, kokias būsenas patiriu, viską priskiriu Kūrėjui, geram ir kuriančiam gerą.
Tai priskiriama žemiausiems dalykams, vadinamiems „darbu žemėje“, pačioje laiptų apačioje. Kūrėjas gali duoti patį blogiausią mano visiško niekingumo pojūtį, o aš sutinku taip likti amžinai, nes tai kyla iš Jo, t. y., esu susiliejęs. Taip prasideda pirmoji laiptų pakopa, o toliau kylant sąlygos tampa dar sudėtingesnės.
Blogiausias mintis ir norus gaunu tik iš Kūrėjo ir iš niekur daugiau, „nėra nieko, išskyrus Jį“. Laiminu visa tai, nes tai buvo atsiųsta, kad virš visų kliūčių laikyčiausi įsikibęs Kūrėjo ir nepaleisčiau Jo. Jei anuliuoju visas savo sąlygas, tai susilieju su Kūrėju. Jums nereikia nieko siekti – tiesiog anuliuoti save.
#229535

Iš 2018 m. liepos 4 d. rytinės pamokos pagal Rabašo straipsnį „Jautis pažįsta savo šeimininką, o Izraelis – ne“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasingumą kuri tu!

Dvasinių pakopų pajutimas

Naujos dvasinės pakopos požymis

Komentarų nėra

Susiliejimo priemonė

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabalistas gali pakelti save ir virš kančios, ir virš malonumo pojūčių?
Atsakymas. Taip. Tai ir yra vidurinioji linija, kai ji nepriklauso nei nuo vieno, nei nuo kito. To reikia siekti.
Klausimas. Ir kas vykstas – aš mėgaujuosi ar kenčiu?
Atsakymas. Man ir malonumas, ir kančia tėra priemonė pasiekti susiliejimą.
#242609

Iš 2018 m. lapkričio 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos pamokos, II dalis

Vidurio linija aukščiau meilės ir neapykantos

Aukščiausias malonumas

Komentarų nėra

Bendrauti su Kūrėju

Dvasinis darbas, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką reiškia „pavydėti Kūrėjo“? Jei esu Kūrėjo dalis, kaip galiu pavydėti savęs paties kažkam?
Atsakymas. Kiek nesusitapatinate su Kūrėju, tiek galite pavydėti.
Kūrėjas pavydus. Jis nori, kad žiūrėtume tik į Jį. Jei liaujamės į Jį kreipę dėmesį, Jo santykis su mumis iš karto keičiasi, kad vėl atkurtume maksimalų ryšį tarp mūsų.
Klausimas. Nejau Kūrėjas turi kokias nors savybes, jausmus?
Atsakymas. Žmogus pats priskiria Kūrėjui įvairias elgesio savybes. Jis negali suvokti Kūrėjo kaip Absoliuto, juk neturės už ko įsitverti. Todėl Kūrėjas mūsų atžvilgiu atsiskleidžia taip, kad imame jausti Jį kaip pašnekovą, bičiulį, partnerį, mokytoją – tą, prie ko galime prisirišti ir su kuo galime būti abipusiame dialoge.
Klausimas. Kaip kabalistas suvokia kitus žmones, jeigu jis nuolatos bendrauja su Kūrėju?
Atsakymas. Tarp mūsų kalbant, jokių žmonių nėra. Aš vienas egzistuoju.
Klausimas. Nenuobodu?
Atsakymas. Ne, nenuobodu. Viskas – manyje.
Klausimas. Kaip bendraujama su Kūrėju: per klausimus, dialogus, šauksmus, ginčus?
Atsakymas. Kas minutinis bendravimas su Kūrėju grindžiamas nuolatinio, vis augančio iki pat susiliejimo ryšio ieškojimu. Visa kita suvokiame kaip pažadinimą, kaip informaciją, būtiną pilnam kontaktui.

Iš 2018 m. kovo 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar Kūrėjas turi emocijas?

Atskleisti Kūrėją mintyse ir jausmuose

Didžiulė Kūrėjo malonė

Komentarų nėra

Kas yra dvasinis pažinimas?

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra dvasinis pažinimas?
Atsakymas. Dvasinis pažinimas – tai išėjimas į antiegoistinį lygmenį, kur visos jėgos ir tarpusavio ryšiai atskleidžiami visiškai kitame būvyje, kitokiuose ryšiuose tarp mūsų: davimo, susiliejimo, emanacijos savybėje, ko mes kol kas nesuvokiame.

Iš 2017 m. kovo 12 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dvasinis suvokimas?

Kiekvienas nors kartą gauna galimybę

Pagrindinis dvasinio pasaulio dėsnis

Komentarų nėra