Šiame žmonijos raidos etape gamta iš mūsų laukia vienybės, kad bent jau egoistinių paskatų vedini įsisąmonintume, esą vienoje planetoje (kuri kažkur sparčiai juda didžiuliame kosmose) stipriai priklausomi vieni nuo kitų. Niekas mums nepadės, patys turime organizuoti savo gyvenimą šioje Žemėje.
Tai mūsų namas, mažas kaimas. Ir jeigu nesutvarkysime šio gyvenimo, kad visi Žemės gyventojai galėtų gyventi ramiai, gerame pasaulyje, rūpindamiesi mūsų planeta, tai nepajėgsime joje išgyventi.
Tai problema, nes gamtos programa neleis mums bandyti dar kartą, kad pradėtume viską iš naujo ir ištaisytume savo klaidas. Privalome visąlaik eiti pirmyn pagal gamtos programą, o gamta priklausomai nuo mūsų raidos iš mūsų reikalaus vis griežčiau laikytis vienybės dėsnių, daugialypiškesnio ir kokybiškesnio ryšio.
Ir mums teks atitkti šiuos reikalavimus. Kol kas ne itin nutolstame nuo formos, būtinos mūsų raidos lygmeniui, ir gamta atleidžia mums mūsų klaidas. Bet jeigu stipriai ją sugriauname, gauname gamtos smūgius: sausras, ugnikalnių išsiveržimus ir t. t. Jei mūsų susiklaidymas pranoksta visas ribas, tai gamta reaguoja globalia pandemija.
Ir, žinoma, šis paskutinis virusas „omikron“ tėra dar viena grandis ilgoje grandinėje. Už jo rikiuojasi ištisa tokių negatyvių poveikių žmogui ir žmonių visuomenei armija, kad negalėsime išgyventi. Gamta muš mus, kol Žemėje liks nedidelis žmonių būrelis, kurie supras, kad nėra išeities, ir sukurs tarpusavyje tinkamus santykius.
Kiekviena nauja epidemijos banga priimama kaip nemalonus siurprizas. Mums jau atrodė, kad virusas beveik įveiktas, ir staiga jis smūgiuoja dar stipriau. Bet kodėl visi galvojo, kad virusas išnyks? Juk jis atėjo su tam tikru tikslu, kad sukrėstų mus ir padėtų suprasti, kad mums trūksta vienybės.
Ir jeigu dirbame prie abipusės, draugiškos vienybės, galime tuo ištaisyti situaciją. Tik tai yra tikrasis vaistas. O jeigu čia nieko neatlikome, tai kaip visada nutinka su užleista liga – ji pasireiškia sunkesnėmis būsenomis. Jei ligonis negauna tinkamo vaisto, liga progresuoja, ir ji pati nesibaigia.
Liga tampa chroniška, o mums atrodo, kad ji pasibaigė. Tačiau ne, tai tik šuolis į dar rimtesnį susirgimo lygmenį.
Vėl prasideda ta pati istorija: karantinas, apribojimai, baimės, nauji skiepai. Juk per du epidemijos metus nieko neišmokome ir nesupratome, kas svarbiausia: su kokiu tikslu mums atėjo koronavirusas ir ką turime jam pastatyti priešpriešiais (be medicininio gydymo ir viso kito).
Virusas reikalavo iš mūsų, kad suartėtume, susivienytume. Jis atėjo kviesdamas jungtis į vieną sistemą. Juk virusas smogė visiems, ir privalėjome padėti artimui ir taip būtume panaikinę epidemiją. Virusas kvietė visus rūpintis visais. Bet argi tai atlikome?
Visiems uždėjome kaukes, atitolome saugiu atstumu, – tai irgi gerai. Nors fizinis atitolimas ir prieštarauja vienybei, bet tai irgi prieštarauja mūsų egoizmui. Jeigu kiekvienas turi negatyvų norą kito žmogaus atžvilgiu, tai kuo toliau, kuo labiau izoliuoti esame vieni nuo kitų, tuo geriau. Tai nuramina situaciją, ką patvirtina testai.
Bet visgi tai nėra sprendimas. Gamta verčia mus rasti tikrą sprendimą. Bet mes jo neieškojome, o tik paslėpėme savo egoizmą po kauke.

#290490

Iš 2021 m. lapkričio 28 d. pokalbio su žurnalistais

Daugiau šia tema skaitykite:

Paklausykite, ką jums sakau aš, Gamta!

Gamta kreipiasi į mus per koronavirusą

Koronavirusas perkuria mūsų gyvenimą

Klausimas: Kokia nauda žmogui, kai jis akivaizdžiai jaučia globalią krizę? Juk jausdamas žalą, jis užsimerkia. Kaip žmogus turėtų tinkamai elgtis, kad pajaustų, jog šio fakto įsisąmoninimas kas akimirką jam naudingas?
Atsakymas: Esmė ta, kad žmonės bėga nuo šio klausimo, kas sekundę kur nors įlenda, ieško sau kokių nors užsiėmimų, kaip vaikai žaidimuose, ir tuo iš esmės viskas baigiasi.
Reikia pamėginti paaiškinti jiems, kad visos gudrybės (o šiandienis mūsų gyvenimas – viena didelė gudrybė), kad užsižaistume ir negalvotume apie rytdieną – atves mus prie visų pagrindų sudužimo. Ir čia prisieis kardinaliai spręsti problemą. Kabalistai kalba apie atominį karą, apie baisias žmonijos problemas, kai nedidelė žmonių grupė įstengs išgyventi ir ims kurti naują žmoniją.
Klausimas: Ar yra kas nors šviesaus dėl ko žmogui reikia įsisąmoninti esamą krizę? Ką nors kas teiktų jam jėgų?
Atsakymas: Manau, kad vien tiesos skleidimas, kur einame ir kur galime eiti. Juk žmonija jau numojo ranka iš beviltiškumo ir netgi nepakelia galvos: kur einame – ten einame. Ji nesupranta, kad artėja prie milžiniško „krioklio“ ir viskas, ką daro, pranyks be pėdsakų. Priešakyje didžiuliai praradimai.
Kabalistai taip ir rašo, kad liks tik menka žmonijos dalis, kuri išaugs ant žemės ir sukurs naują visuomenę. Šis būrelis žmonių, įsisąmoninčių egoizmą kaip blogį, naudosis visiškai kitokiais instrumentais, kad sukurtų naują visuomenę, naują gyvenimą, naują paradigmą.
Klausimas: Kokia esamos būsenos teisinga diagnozė?
Atsakymas: Sakyčiau, kad tai ligą, kuri dar nepasiekė kritinės būsenos, bet žmogus jau ima jausti, kad serga, bet dar nežino savo diagnozės, negali apibrėžti ir rasti jam tinkamų vaistų.

#289581

Iš 2021 m. spalio 19 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Užburtas žmonijos ratas

Centrinis globalios krizės taškas

Diagnozė: silpnas ryšys su aplinka

Klausimas: Ar teisingai galvoju, kad tendencija nuraminti kitus ir ieškoti teigiamos nuomonės žalinga ir pražūtinga?
Atsakymas: Nereikia raminti kitų, reikia padėti kitiems pakilti.
O kam jie gyvena ir gauna kokias nors kančias? Būtent tam, kad tinkamai jas išnaudotų. Tartum prieš jus būtų ligotas žmogus, o jūs užuot jį gydęs, duodate jam raminamuosius. O liga tuo tarpu progresuoja.
Turite paaiškinti žmogui, kokia tai liga, ir kaip jis gali išsigydyti, pasveikti.
#265645

Iš 2020 m. balandžio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sukioti kaip Rubiko kubą

Kliūtys virs pagalba

Žvelgti kitaip į kliūtis ir sunkumus

Širdis apsunkinama tam, kad suteiktų mums pasirinkimo laisvę. Dėl koronaviruso epidemijos pasaulį apėmusi globali krizė rodo, kad aukštesnioji jėga užsiima kiekvienu žmogumi, palikdama jam galimybę laisvai rinktis, kad šis subalansuotų gėrį ir blogį, pastatydamas vidurio liniją ir visuomet linktų prie gėrio.
Koronavirusas kiekvienam žmogui, kiekvienai šaliai – visam pasauliui atskleidžia, kokie iš tiesų yra mūsų tarpusavio santykiai. Jis verčia mus sėdėti užsidarius namuose ir galvoti, kodėl taip vyksta, dėl ko?
Jei patys suprasime, kad galime gyventi kitaip, ne taip, kaip anksčiau, o būdami harmonijoje su gamta, kai mus sieja geri tarpusavio santykiai, pakilus virš savojo egoizmo, tai mums neteks patirti šios ilgos ir skausmingos krizės. Galėsime labai greitai išsivaduoti iš šios epidemijos. Virusas rodo mums, kaip išvedėme pasaulį iš pusiausvyros.
Gamta kaskart duoda mums vis efektyvesnę situaciją taisymuisi. Todėl koronaviruso epidemija ir karantinas – viskas į naudą taisant pasaulį. Virusas rodo mums, kad neįstengiame būti drauge.
Užuot vieni kitiems perdavę tai, kas gera ir naudinga, mes perduodame ligą ir pasmerkiame kitus mirčiai. Išmokime, kaip susijungti gerais ryšiais, kad perduotume tarpusavyje gerus virusus, malonumą, džiaugsmą, meilę, vienybę, šilumą. Kaip tik šitai turi būti tarp žmonių.
Išsiaiškinkime, kodėl vieni kitiems perduodame mirtiną virusą ir kaip šį blogį paversti gėriu, kad priartėtume prie naujojo pasaulio. Labai tikiuosi, kad patys šitai suprasime ir galėsime apie tai visiems papasakoti.
#261786

Iš 2020 m. kovo 17 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta mus baudžia koronavirusu?

Antikūnai prieš egoizmą

Geriausi vaistai nuo koronaviruso

Komentaras. Dauguma gydytojų nežiūri į placebą rimtai…
Atsakymas. Jie tiesiog sako: „Taip, padeda. Tai psichologinė vaisto sudedamoji dalis, priklausanti nuo bendravimo“. Kodėl jie vengia apie tai kalbėti? Nes tai privers juos tinkamai gydyti pacientą: „Mano mielas drauge, kodėl taip jautiesi? Juk kažkas ne taip. Ir iš tiesų ne taip. Spaudimas? Viskas juk gerai su tuo spaudimu. Leisk, aš palaikysiu tave už rankos, matai, viskas rimsta“. Ir taip toliau. Įsivaizduojate, kiek tai kainuotų nervų, kantrybės?! O su chemija paprasta: 20 mg prieš miegą, ir būsi sveikas! Ir taip gali priimti 100 pacientų per pamainą.
Bet psichologinė sudedamoji labai svarbi, nes žmogus – ne cheminė mašina, kurią galima pataisyti keliais miligramais kažko. Aš manau, kad kartu su cheminiais gydytojais mums reikia kitų. Vadinkite juos psichologais. Nors tai ne psichologas, o tikras žmogaus gydytojas. Ne organizmo, o žmogaus.
Klausimas. Tada, kaip jūs sakote, pasiekiama pusiausvyra ir ligos dingsta?
Atsakymas. Taip. Aš įsitikinęs, kad 99 proc. mūsų vaistų neveiksmingi, jie nereikalingi. Jei aš esu tinkamai palaikomas, tai visas mano funkcijas galima subalansuoti sutinkamai su mano teisingu požiūriu į pasaulį ir kitų požiūriu į mane. „Mens sane in corpore sano“, t. y. „sveikame kūne – sveika siela“.
Kaip tai padaryti? Siekiant tinkamai susijungti tarp savęs, mažose grupėse. Kai žmonės jaus pusiausvyrą tarpusavyje, tai natūralu, kad jų kūnai, kaip žemesnė šių esybių pakopa, sureaguos į tai ir sveiks. Be jokių abejonių! Tačiau tam reikia apmokytų specialistų. Cheminiai gydytojai nepadės.
Klausimas. Jūs tuo tikite? Tai veikia ir, iš principo, galima išsigydyti?
Atsakymas. Taip. Nėra jokių abejonių! Tačiau tai – problema. Kaip sakoma „Neįmanoma grįžti į urvus, mūsų yra per daug“. Taigi, eisime kitu keliu – per kabalos mokslą.
#242785

Iš 2018 m. lapkričio 27 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“