Klausimas: Kaip nesikraustyti iš proto dėl naujienų apie karą? Jos automatiškai padidina nerimą ir yra suvokiamos kaip potencialaus pavojaus signalas.
Atsakymas: Taip, suprantu. Mums tereikia įsisąmoninti karo prasmę, ką turime daryti, kad pasiektume aukštesnį tikslą – vienybę.
Karo metu turime išryškinti savyje ir priešininke visus „už“ ir „prieš“, kurie būtini vienybei, kad nebūtų karo. Kitaip tariant, jau per patį karą sukurti kažką priešingo jam.
Išvysime, kad galime pakreipti karo priemones ne į priešininką, kuris toks, kaip aš, o į priešininką, kuris manyje. Ir tuomet jau kovosiu su savo egoizmu, kilsiu virš jo ir taip suartėsiu su kitais.
Karas man bus ne karas tarp žmonių, o mano asmeninė kova su savuoju ego. Galiausiai įstengsiu jį nugalėti ir pasieksiu tikrąją pergalę prieš save.

#295497

Iš 2022 m. kovo 1 d. TV programos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienijimosi alternatyva – pasaulinis karas

Kada baigsis karas?

Nuo karo prie karo

Esame Purimo šventės centre, kovos tarp gėrio jėgos ir blogio jėgos (Kūrėjo ir Amano) centre. Ir mes lemiame kovos baigtį, nes vadinamės „Israel“, kitaip tariant, „siekiantys Kūrėjo“.
Ir Mordechajo, gėrio jėgos, ir Amano, blogio jėgos, šaknis yra Kūrėjas. Ir todėl „Megilat Ester“ sakoma, kad Šušan miestas buvo pasimetęs ir nežinojo, kur tiesa, ko nori Kūrėjas.
Juk Kūrėjas leidžia valdyti Amanui, blogio jėgai. Visas mūsų pasaulis išjudimas egoistinių jėgų. O gal Kūrėjas nori, kad nieko nepaisydami siektume meilės ir vienybės jėgos? Tačiau matome, kokia silpna gėrio jėga – Mordechai, kuris sėdi miesto vartuose. O Amanas tuo metu arti Karaliaus ir valdo visą karalystę.
Todėl Purimo istorija vadinama „Megilat Ester“, kitaip sakant, „paslėpties atskleidimas“. Ir tai tikslingai sukurta taip, kad sukurtų mums valios laisvę, leistų patiems nuspręsti, su kuo norime eiti, kieno tiesa: vienybės jėgos ar atsiskyrimo.
Ir nors visas mūsų gyvenimas paklūsta atsiskyrimo jėgai, priverčiančiai visus padalyti viską į tavo ir mano – bet tikroji pergalė ne pavergiant vienas kitą, o tarpusavyje papildant, padedant. Nė vienas nesistengia laimėti, priešingai, kiekvienas siekia nusileisti kitam, veikia prieš egoizmą. Ir būtent taip laimima.
Dar išvysime, kaip šiandien pasaulyje vykstančiuose konfliktuose laimi būtent tylioji jėga, kuri palenkia save, o ne ta, kuri kovoja, mėgindama pavergti kitus.

#295239

Iš 2022 m. kovo 16 d. pamokos apie Purimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi jėgos pasaulyje

Purimo herojai: Amanas

Purimo istorija – atskleisti, kas paslėpta

Klausimas. Kaip išsaugoti siekį susivienyti su draugais, kad išsitaisytum ir neleistum egoizmui tavęs apgauti, mėginant gauti malonumą vienijantis?
Atsakymas. Jeigu vienas kovoju su savo egoizmu, tai iš anksto pralošiu šią kovą. Tik jeigu kreipiuosi į draugus, kad įveikčiau savo egoizmą, tuomet padedu jiems, jie padeda man ir taip viskas susiklosto, kad būtinai laimime. Juk mūsų vienybėje bus aukštesnioji jėga, ir todėl mūsų sėkmė garantuota.
Klausimas. Laiduoti už draugą – reiškia siekti užmegzti su juo tokį ryšį, kuriam esant jaučiu jį kaip savo dalį, tarsi jis – tai aš?
Atsakymas. Visiškai teisingai.
#255598

Iš 2019 m. rugsėjo 8 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 7

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip ištrūkti iš egoizmo vergovės

Pakilti virš egoizmo

Siekti tiktai gero

Kas iš tikrųjų siekia pradėti dirbti dėl Kūrėjo, kad susilietų su Juo savybių panašumu, įeitų į Kūrėjo rūmus, tas ne iš karto gauna tokią galimybę. Tikrina jį, – galbūt jis turi kitų norų be noro susilieti su Kūrėju. O kaip tikrina žmogų, ar jis turi tik vieną norą? Sukuria jam kliūtis tuo, kad duoda pašalinių minčių ir atsiunčia jam pašalinių žmonių, kad sutrukdytų, kad mestų jis savo kelią ir eitų gyvenime kaip visi. (Baal Sulamas, „Šamati“, 70 straipsnis)
Baal Sulamas rašo, kad gamtoje viskas suvokiama per susidūrimą. Gyvenimas – tai kova, tik ne su kuo nors kitu, o su pačiu savimi. Jeigu žmogus teisingai tai supranta, tada viskas einasi normaliai.
Viskas priklauso nuo to, kaip susikoncentruoti į tai, suprasti, kad pasaulyje viešpatauja dvi jėgos: gavimo ir davimo. Gavimo jėga – tai mūsų didžiulis egoizmas. O davimo jėgos mumyse nėra. Mes turime palaipsniui vystyti ją. Tai nėra paprasta.
Dėl to mums reikia kažkaip sąveikauti grupėje, stengiantis suartėti tarpusavyje. Mes to nenorime. Būtent tame taške, kai aš jaučiu, kad nenoriu, bet per jėgą stumiu save suartėti su draugu, aš turiu kreiptis į Kūrėją ir prašyti Jo duoti man galimybę to panorėti. Jeigu aš nepasitraukiu iš kovos, o pagaunu save ir pasilieku tame, aš galiu įgauti pusiausvyrą vidurinėje linijoje.
Klausimas. Kas yra pašalinės mintys?
Atsakymas. Tai bet kokios mintys, kurios nukreiptos ne į susiliejimą su Kūrėju, ne į panašumą su Juo, ne į davimo savybę.
#241815

Iš 2018 m. gruodžio 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip išvysti Kūrėją geru ir kuriančiu gėrį

Tarpininkas atskleidžiant Kūrėją

Rasti pusiausvyros tašką