Klausimas: Bendraudami socialiniuose tinkluose žmonės, viena vertus, meluoja vieni kitiems, kad atrodytų geresni nei yra iš tikrųjų. Kita vertus, yra nuoširdesni nei kontaktuodami tiesiogiai. Kitaip tariant, žiūrint į akis sunkiau pasakyti tiesą. O bendraujant per ekraną tai atlikti daug lengviau.
Ką praradome liovęsi bendravę fiziškai, žiūrėję į akis?
Atsakymas: Tiesioginiam bendravimui reikia pasiruošti, sakyčiau, pakilti aukščiau savęs ir įsijungti į kitą. O bendravimas per ekraną, ypač anoniminis, nėra bendravimas, tai vienpusiška ne tiek savo minčių ir pažiūrų, kiek tai, kuo nori užpildyti ekraną, išraiška.
Problema ta, kad bendravimas internete neribojamas nei kiekybiškai, nei kokybiškai. Todėl patenkame į sritį, kurioje visiškai degraduojame: mums nerūpi, ką mano kiti, kas vyksta, kai įtraukia interneto ryšys. Apskritai žmonija „atskiedžia“ save nešvarumais.
Klausimas: Kaip įsivaizduojate virtualias ateities bendruomenes?
Atsakymas: Virtualios ateities bendruomenės persirgs šia vaikiška liga ir priims aiškius griežtus įstatymus, grįstus teisingo žmonijos vystymosi poreikiu. Jie privers žmones mokytis, tam pakaks laiko, energijos ir išteklių.
Žmonės pradės mokytis, remdamiesi ne moraliniu, bet dvasiniu lygmeniu, kurį privalo pasiekti. Taip vystysis visas internetas.

#274388

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV programos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas turi vadovauti virtualiai bendruomenei?

Virtualaus ryšio pranašumas

Iš virtualios realybės – į dvasinę