Gera aplinka – tai mokytojas ir draugai. Jeigu mokinys neprisijungęs prie mokytojo kaip žemesniosios pakopos Galgalta ve Einaim prie aukštesniosios pakopos ACHAP, jeigu neanuliuoja savęs savo šviesiausioje dalyje – taške širdyje, kurį atrado savyje, – ir neprijungia jo prie mokytojo, t. y. prie jo nuomonės, dvasios, tai jis neturi iš kur gauti gyvenimo dvasios. Jis neturės tos jėgos, kuri vystytų jo rešimo – dvasinį geną.
O jeigu nėra ryšio su mokytoju, „tai pasaulis pajungia jį sau, ir jis susilieja su daugumos troškimais. Tuomet jis neturi jokio pasirinkimo, tarsi banda, vedama į skerdyklą, ir priverstas galvoti, norėti ir reikalauti to paties, ko nori dauguma“ (iš straipsnio „Šamati“ Nr. 25, „Išeinantis iš širdies“).
Čia viskas labai paprasta: toks ryšys arba egzistuoja, arba ne. Ir daug kas priklauso nuo palaiminimo iš aukščiau, nuo sėkmės. Tai lemia ne išorinės sąlygos, o vidinės žmogaus pastangos ir su tuo susiję veiksniai, pagal jo sielos šaknį ir lemtį, per kurias ši siela pereina.
Žmogus negali tam pasipirešinti. Jis gali fiziškai būti šalia mokytojo, kuris jam – tarsi kanalo galas, nuleistas iš Begalybės pasaulio ir pasiekiantis jį per visą kabalistų grandinę. Tačiau jeigu jis neprisijungia prie šio kanalo, jis negauna dvasinio maitinimo ir todėl nesivysto.
Senovėje pasitaikydavo atvejų, kai mokytojas mokė tik vieną mokinį. Tačiau dažniausiai mokytojas rūpinasi mokiniais per grupę, prisijungdamas prie jos centro.
Grupė mokytojui – tai jo žemesnysis dvasinis objektas. Tas mokinys, kuris gali prisijungti prie grupės centro, įvykdydamas dvi būtinas sąlygas – anuliuodamas savąjį „aš“ grupės atžvilgiu ir susijungdamas su kitais – per ją gali susijungti su mokytoju. Mokytojas vadinamas „Ravu“ (didelis), nes tai aukštesnis parcufas, aukštesnis laiptelis mokinių atžvilgiu.
Kiek mokinys anuliuoja save grupės centro atžvilgiu, tiek gauna susivienijęs su kitais kli (indais), į kur gali priimti mokytojo nuomonę ir dvasines žinias. Tačiau šis anuliavimasis turi būti visiškas – iš visos sielos ir širdies – visais klausimais, susijusiais su dvasiniu keliu ir valdžia prieš savo egoizmą.

#120186

Iš pamokos pagal knygos “Šamati” straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Prilipti prie mokytojo

Sielų susijungimas = panašumas į Šviesą

Aukštesnysis dvasinis gyvenimas

Klausimas: Kuo skiriasi prisirišimas prie mokytojo ir prisirišimas prie grupės?
Atsakymas: Būtina prisirišti prie grupės tam, kad galėtum prisirišti prie mokytojo, o per jį –prie Kūrėjo.
Tai nereiškia, kad mokinys negali užduoti klausimų mokytojui, aiškintis, reikšti abejonių ar net tam tikrų priekaištų. Tačiau visa tai turi būti tokia forma, kuri nekenkia jų ryšiui ir mokinio savianuliavimui. Tai svarbiausia.
Problema ne ta, kad mokinys nerodys pakankamos pagarbos mokytojui, o ta, kad jis praras ryšį su juo.

#120184

Iš pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką perduoda kabalos mokytojas?

Prilipti prie mokytojo

Ką perduoda kabalos mokytojas?

Klausimas: Kaip dvasinėje sistemoje apibrėžiamas mokytojas ir jo mokiniai? Kaip jie ieško vienas kito? Juk kiekvienas iš mūsų jautė tam tikrą kvietimą, pabudimą
Atsakymas: Tai priklauso nuo šiame pasaulyje atsiskleidžiančio mūsų ryšio, siejančio mus bendroje sieloje.
Kai paskutinį kartą lankiausi Anglijoje, susitikau su vienu sufijų dvasiniu mokytoju. Labai senu žmogumi, jau netgi nesikėlusiu iš lovos. Aplink jį visąlaik sukiojosi jaunas vaikinas, 30–35 m. vietinis anglas Džonas. Jis tiesiog šliaužiojo ant kelių prieš mokytoją, padėjo, prižiūrėjo jį.
Kalbėjausi su tuo sufiju, beje, jis labai garsus arabų pasaulyje. Jis pats iš Irano, bet laiku iš ten išvyko, nes sufijus imta persekioti.
Papasakojau apie neseniai mirusį savo mokytoją. Kai paklausiau, ar galėtų būti mano mokytojas, labai paprastai atsakė: „Ar žinai, kad turi mane mylėti?“
Labai tiesus atsakymas. Teisingai, taip renkamasi. Kitaip sakant, jei pradedi mylėti mokytoją už tai, ką girdi ir gauni iš jo, vadinasi, esi mokinys, o jis – mokytojas. O jei ne – tai ne.
Klausimas: Ir už nieką kita? Juk daugelis ieško savotiško globėjo, tarsi tėvo pavidalo.
Atsakymas: Ne, vadinasi tai nėra dvasingumas.
Komentaras: Klausantis jūsų pamokų apima didžiulis džiaugsmas ir susižavėjimas. Jausmas, kuris užpildo, įkvepia, guodžia, ir yra tinkamas atsakas? Jo juk neužsakysi – jis yra arba ne.
Atsakymas: Tiesa. Viskas priklauso nuo mokinyje atsikleidžiančios sielos: mokinys klauso, ką sako mokytojas, ir jo siela taip atsiliepia.
Komentaras: O jeigu neatsiliepia, bet žmogus vis tiek labai nori?
Atsakymas: Vadinasi, greitai atsilieps.

#278292

Iš 2019 m. vasario 7 d. pokalbio „Mokytojas ir mokinys“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Grandinė „mokytojas – mokinys“

Kaip mokinys randa mokytoją?

Prilipti prie mokytojo

Klausimas: Šimtai tūkstančių žmonių atvėrė sau kabalos mokslą. Jis tapo atradimu ir didžiuliu džiaugsmu. Bet, pasirodo, viskas nėra taip paprasta. Reikia rasti mokytoją. Ir ne šiaip jį rasti, o užmegzti ryšį su juo.
Ką reiškia ryšys kelyje? Kas yra keliavedys, mokytojas?
Atsakymas: Nūnai mokytojas nebūtinai yra esantis šalia tavęs. Kažkada būta tokių vietų, kur mokiniai gyveno kartu su mokytojais. Dabar to nereikia, nes galime labai gerai bendrauti virtualioje erdvėje.
Todėl jau nėra būtina mokytojui ir mokiniui tarpusavyje bendrauti tiesiogiai. Tačiau ryšys su mokytoju reikalingas, kad būtų galima mokytis iš jo.
Klausimas: Kaip kuriamas šis ryšys? Ko reikia iš mokinio ir galbūt iš mokytojo?
Atsakymas: Esmė ta, kad su mokytoju galima bendrauti įvairiai. Vienas iš būdų – bendrasis: kaip universitete, kai įeini į auditoriją, sėdiesi, klausaisi paskaitų, vėliau išlaikai egzaminus ir išeini, beveik nebendraudamas su dėstytoju. Mokaisi iš jo užrašų, iš to, ką jis duoda, bet nieko daugiau.
Bet yra ir tikslesnis ryšys, kai mokytojas tiesiogiai veikia mokinį, o šis atitinkamai keičiasi. Be to, mokytojas jį stebi, ugdo individualiai, pateikdamas gan rimtų reikalavimų. Bet ne kiekvienas pasirengęs juos priimti.
Klausimas: Pasirengimas priimti šiuos reikalavimus priklauso nuo žmogaus ar nuo tam tikrų išankstinių veiksnių?
Atsakymas: Taip, yra išankstinių veiksnių, bet jų nepakanka. Dar reikia mokinio pastangų, kad šių veiksnių pakaktų.

#278081

Iš 2019 m. vasario 7 d. Pokalbio „Mokytojas ir mokinys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Grandinė „mokytojas – mokinys“

Ką perduoda kabalos mokytojas?

Mokytojo ryšys su mokiniu

Klausimas: Kas jus motyvuoja rašyti knygą? Minėjote, kad 1983 m. išleidote savo pirmąją knygą. Kodėl ją parašėte?
Atsakymas: Mat sutikau daug žmonių, kurie manęs klausinėjo: „Kas ta kabala?“ Tais laikais plačioji visuomenė apie kabalą nieko nežinojo.
Todėl nusprendžiau, kad žmones reikėtų su ja supažindinti, pateikti pagrindines nuostatas ir sąvokas. Taip ir pavadinau knygą „Pagrindinės sąvokos paprastai“. Mano nuomone, pavyko neblogai. Bent jau labai greitai buvo išpirkta. Amerikos ambasada iškart įsigijo po 300 pirmųjų trijų mano parašytų knygų egzempliorių.
Apie devintąjį dešimtmetį atsirado galimybė jas išleisti Rusijoje 50 tūkst. egzempliorių tiražu.
Klausimas: Ar knygos paskatino pas jus ateiti daugiau mokinių?
Atsakymas: Ne. Tuomet neturėjau daug mokinių. Kai Tarybų Sąjungoje prasidėjo pertvarka, žmonės imigravo į Izraelį ir atrado kabalą. Nors ten jau buvo išleistų knygų apie kabalą, procesas vyko lėtai. Pamažu buvo organizuojama rusakalbė grupė ir greta – herbrajiškai kalbančiųjų . Kartą per savaitę mokiau namuose, kur susirinkdavo 30–40 žmonių.
Be to, rusų kalba vedžiau radijo programą, kuri taip pat pritraukė nemažai tuomet atvykusių žmonių. Vėliau skaičiau paskaitas Kanadoje, Amerikoje, nors vykdavau retai. Tuo metu tokio poreikio nebuvo, nes kabala tik ėmė sklisti. Viskas prasidėjo apie 2000 m.
Klausimas: Ar jūsų parašytos knygos dabar išverstos į daugelį kalbų?
Atsakymas: Taip, nes turiu studentų visose pasaulio šalyse: Japonijoje, Okeanijoje, Rusijoje, Kinijoje, Indijoje, Europos šalyse, ką kalbėti apie Pietų ir Šiaurės Ameriką, kurias apkeliavau skersai ir išilgai, skaitydamas paskaitas, rengdamas seminarus ir kongresus. Nežinau, kur neturiu studentų. Net Afrikoje yra nuolatinių mokinių.

#278507

Iš 2019 m. spalio 22 d. pokalbio „Klausimai apie kabalistines knygas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Spausdintų knygų pranašumas

Platinimas – dvasiniam pakilimui

Kabalos mokslo platinimo svarba

Klausimas: Ar galite jausti mokinius, mokydami juos virtualiai, juk prieš jus – milijonas žmonių? Jūs nė nežinote jų vardų, nežinote, kaip jie atrodo. Ką būtent jaučiate?
Atsakymas: Tai nesvarbu. O kaip tai vyksta didelėje auditorijoje? Sakykime, dėstau universitete, kurio didžiulėje salėje sėdi keli tūkstančiai studentų. Bet jeigu prieš juos esu ekrane, kodėl tai blogiau? Manau, šiuolaikinės techninės naujovės visai netrukdo. Viskas priklauso nuo to, kuo pripildome savo kanalus.
Komentaras: Vis dėlto bandau suprasti, ką reiškia jausti didžiulį žmonių skaičių, net visą žmoniją? Pavyzdžiui, mano organizmas sudarytas iš milijardo ląstelių, bet juk nejaučiu kiekvienos ląstelės.
Atsakymas: Tačiau organizmas žino, kaip save valdyti ir kontroliuoti.
Klausimas: Tačiau žmogus gali jausti tik kelis artimus žmones arba jų patiriamas būsenas?
Atsakymas: Ne. Jei siekiame įgyvendinti vieną bendrą temą, norime prieiti prie vienos bendros išvados, tuomet manyje yra labai aiškus, glaudus kontaktas su visais auditorijoje esančiais žmonėmis. Nekyla jokių problemų. Viskas priklauso tik nuo to, kiek suprantame ir priimame mūsų vienintelį bendrą tikslą.
Klausimas: Kartais jaučiu, kad kas nors nutiko mano kepenims, skrandžiui, plaučiams. Jūs galite lygiai taip pat jausti, kad kažkas nutiko mokiniams Lotynų Amerikoje, tarkim, Čilėje? Jūs taip jaučiate?
Atsakymas: Taip irgi jaučiu. Bet esmė ne ta. Dėl savo ryšio galime palaikyti vieni kitus, paskatinti, išlaikyti, patraukti. Apskritai kurti dinamiškesnį ryšį.

#275206

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Virtualaus bendravimo pliusai

Kompiuterių ekranais atskirti

Fizinių kontaktų pakaitalas

Klausimas: Ar dirbdami dešimtukuose, galime taip prilipti prie savo draugų, kad perimtume iš jų baimingą santykį su mokytoju? Ar tai neįmanoma?
Atsakymas: Įmanoma. Galime padėti vieni kitiems savo dvasiniame kelyje ir ramiai eiti pirmyn. Jei nukritęs žmogus nusilenks prieš grupę, tai ši žmogui parodys, kaip imti klausytis mokytojo. Ir tuomet iš šito mokinio gali išeiti tai, kas ir iš kitų.
Klausimas: Kitaip tariant, nesvarbu, koks tu: protinguolis, jautrios širdies. Bet jei tinkamai nusiteikęs, gali gauti visiškai visas sąlygas, kad priliptum prie mokytojo?
Atsakymas: Taip. Protinis išsivystymas čia nesvarbus.
Klausimas: Tarkime, žmogus žino, kad jis viduje dar neatidirbo, kad yra tinginys. Bet jis labai nori! Ar jis gali su šiuo savo noru prilipti prie mokytojo ir viską gauti?
Atsakymas: Tik per grupę! Grupė – tai ryšys su mokytoju, o per mokytoją su Kūrėju. Kitų kelių nėra.
Klausimas: Vadinasi, žmogus eina į grupę, o grupė padeda jam išgirsti mokytoją, prilipti ir ateiti pas Kūrėją. Ir nesvarbu, kas ir kaip, kur tu esi, net jeigu esi atsiskyrėlis. Jei panorėsi – įstengsi?
Atsakymas: Visi atėjome iš vienos sistemos – dešimtuko, sielos, kuri sudužo į daugybę dalių. Todėl susiburdami į tokius dešimtukus, vėl atskleidžiame Kūrėją, susijungiame su Juo.

#278390

Iš 2019 m. vasario 7 d. pokalbio „Mokytojas – mokinys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Grandinė „mokytojas – mokinys“

Stipriau prilipti prie Kūrėjo

Grupė – Kūrėjo tyrimo laboratorija

Klausimas: Anksčiau, dar iki jūsų Mokytojo, buvo vertikalus ryšys „mokytojas – mokinys“, o dabar ryšys platus, masinis. Ar galioja tie patys dėsniai? Kas keičiasi? Ar esmė lieka ta pati?
Atsakymas: Iki mūsų laikų viskas išties sklido iš viršaus žemyn. Bet buvo tokių laikotarpių, ypač senoviniais laikais, kai sklido platyn, ratais.
Komentaras: Galima sakyti, kad esate pirmas mokytojas, kuris moko pasaulį plačiai.
Atsakymas: Taip, taip jau nutiko. Taip vyksta.
Klausimas: Rato dėsnis visiškai skiriasi nuo linijos dėsnio. Kitaip tariant, galima būti kažkur ant tolimų orbitų, bet ačiau nei pačiose artimiausiose orbitose?
Atsakymas: Taip. Tačiau tai abipusė priklausomybė tarp supančios ir vidinės Šviesos. Pavyzdžiui, mažas vaikas arčiausiai mamos, o augdamas vis tolsta, nors vis geriau ją supranta. Bet tai ir abipusė priklausomybė tarp Šviesos ir egoizmo.

#278554

Iš 2019 m. vasario 7 d. pokalbio „Mokytojas – mokinys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Informacijos perdavimas kabaloje

Dvasinės informacijos perdavimas

Perduoti – iš žmogaus žmogui

Klausimas: Informacijos suvokimo procesas itin sudėtingas. O jeigu dar klausoma ir per vertėją, kaip pavyzdžiui, jūsų mokiniai, kiek realiai galima išgirsti? Juk ta informacija dar pereina per vertėją. Manote, kad jus girdi?
Atsakymas: Tikiuosi, kad bendrai girdi. O visa kita priklauso ne nuo to, kiek girdi, o kiek laikosi metodinių rekomendacijų.
Kabaloje galima mažai girdėti ir netgi apskritai nesuprasti kalbos. Svarbiausia – norėti pasiekti aukštesnįjį tikslą, apie kurį kalbama. Ir tuomet tas noras atveria tau ryšio kanalą su aukštesniąją jėga ir imsi girdėti. Viskas priklauso nuo tavo noro.
Klausimas: Vadinasi, girdėti – tai ne tai, ką suprantame savo materialiose juslėse?
Atsakymas: Žinoma!

#273281

Iš 2020 m. rugpjūčio 14 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Grandinė „mokytojas – mokinys“

Ką perduoda kabalos mokytojas?

Kaip mokinys randa mokytoją?

Klausimas: Daugybė dvasinę informaciją turinčių knygų yra užrašyti mokinių, kurie klausėsi mokytojo. Pagal šiuolaikinius tyrimus, toks informacijos perdavimas veda prie jos iškraipymo, juk mes tegirdime 25% to, ką sako žmogus. Ar toks perdavimas patikimas?
Atsakymas: Kabaloje informacija perduodama kitaip nei materialiame pasaulyje, nes mokinys ne šiaip klausosi mokytojo, o pakyla virš savo egoizmo, tam tikra prasme jį suvokia, užrašo tai, ką pasiekė. Ir nors tai pereina per jį, tačiau čia yra visiškai kitoks informacijos perdavimas, visiškai kitas kanalas, kuris remiasi mokytojo ir mokinio savybių sutapimu.
Todėl mokinys gali „girdėti“ netgi tuos dalykus, kurių mokytojas nesako, bet kurie yra tame lygmenyje.

#273216

Iš 2020 m. rugpjūčio 14 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokytojas ir mokinys

Mokymasis grupėmis pagal temas

Grandinė „mokytojas – mokinys“