Pateikti įrašai su siekis žyme.


Ką duoda vidinė žmogaus sandara?

Gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Tarkime, kančios atvedė žmogų prie gyvenimo prasmės klausimo. Kaip žmogus ims vystyti savyje „žmogaus“ lygmenį?
Atsakymas: Jeigu žmogui iš tikrųjų kyla tikras klausimas apie gyvenimo prasmę, jis ateina į kabalą.
Jis instinktyviai jaučia, kad kažkur yra šaltinis, galintis jam duoti atsakymą į šį klausimą. Ieškodamas jis susiduria su įvairiais pseudo šaltiniais, kurių studijavimas užtrunka nuo penkių iki dvidešimties metų. Bet galiausiai jis nepasitenkina jais ir randa kabalos mokslą.
Klausimas: Tačiau studijuojantis kabalą žmogus gyvena visuomenėje. Jis normalus pilietis, jis dirba, tarnauja kariuomenėje, tuokiasi. Kaip rasti tinkamą pusiausvyrą tarp dvasinės raidos ir viso kito?
Atsakymas: Aukštesniosios jėgos siekimas, savęs suvokimas ir supratimas apibrėš ir likusį jo gyvenimą.
Jis neturi būti gudročius, neturi išgalvoti, kaip sudarytas šis gyvenimas. Nežinodamas bendrų gamtos dėsnių, žmogus neįstengs sutvarkyti savo gyvenimo.
Harmonijos siekis, aukštesniosios jėgos siekimas (ką atskleidžia kabala) – būtent tai yra vidinis tvarkymasis, kurio žmogus sulaukia studijuodamas kabalą. Jo savybės, jo tikslai, jo lūkesčiai, jo kaita – vis šios žmogaus patiriamos metamorfozės atveda jį į būseną, kai yra priverstas pertvarkyti save, savo požiūrį į pasaulį, ir galiausiai pertvarkyti pasaulį. Ši būsena nulemia viską.
Kitaip tariant, mums nereikia tikslingai, dirbtinai ką nors laužyti šiame pasaulyje. Keisdamiesi pamažu pakeisime ir pasaulį aplink.

#290685

Iš 2010 m. sausio 15 d. TV laidos „Iš arti. Kentaurai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti į lygmenį „Žmogus“

Išeiti į naują egzistavimo lygmenį

Gamta suteikia mums galimybę pakilti

Komentarų nėra

Šventykla iš taškų širdyje

Dešimtukas, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKiekvienas žmogus turi tašką širdyje. Vienų žmonių taškas širdyje pabunda labiau, ir tuomet jie ima domėtis kabalos mokslu ir galiausiai ateina mokytis, kad pagal šią metodiką išvystytų savo tašką širdyje ir iš jo pastatytų Šventyklą, kitaip tariant, dvasinį indą (kli), parcufą iš dešimties sfirų, kuriame jie galės atskleisti Kūrėją.
Todėl Kūrėjas įdeda žmogui tašką širdyje sakydamas: „Sukurkite Man Šventyklą, kur galėsiu įsiviešpatauti, t. y. atsiskleisti jumyse.“ Tam ir egzistuojame, kad leistume Kūrėjui įsiviešpatauti mumyse, kitaip sakant, kad taptume indu, kuriame atsiskleis aukštesnioji Šviesa.
Toks žmogaus egzistavimo tikslas, ir visi turi prisijungti prie šio darbo. Juk visas mūsų gyvenimas (geras ar kupinas kančių), priklauso nuo to, ar einame keliu, kur statome kli Kūrėjui atskleisti.
Šis taškas įjungia savyje visą pasaulėdarą, tačiau kol kas jis mums atrodo vien taškas, neturintis svarbos, ir nematome jame nei jėgos, nei potencialio visiems aukštesniesiems pasauliams atskleisti. Jėga ateina, kai siekiame susijungti draugėn, kad taptume kaip vienas žmogus su viena širdimi. Tik nuo to priklauso sėkmė.
Širdis – tai visi žmogaus norai, o šios širdies viduje yra mažytė kibirkštis, vadinama „tašku širdyje“. Šis taškas šviečia, nes siekia Kūrėjo.
O kartais tai tiesiog juodas taškas, kuris nešviečia, tarsi būtų užgesęs. Ir žmogus visuomet turi stengtis įžiebti tą kibirkštį. Iš pradžių Kūrėjas pažadina ją, bet paskui darbą perleidžia žmogui, kad šis pats žadintų save.
Kartais šis taškas pabunda pats ir atveria žmoguje norą, pojūtį, kad jam trūksta dvasinio pasaulio. Tačiau nereikia laukti, kol taškas pabus pats ir trauks mus dvasingumo link. Reikia patiems grupėje, dešimtuke įžiebti kiekvieno draugo tašką, kad šis šviestų jo širdyje ir per jį visiems kitiems draugams.
Tai ypatingas veiksmas, kai jaučiu, jog draugai galvoja apie mane, ir todėl pabundu. O iki tol buvau lyg miręs. Pasistenkime galvoti apie visus draugus, kad padėtume jiems visiems degti siekiu Kūrėjui. Jei atliksime tai kartu, tai labai greitai ir lengvai pasieksime sėkmės. O pavieniui tai gali tęstis iki begalybės.
Be to, pats taškas, nors ir siekia Kūrėjo ir duoda tam tikrą ryšį, tačiau neparūpina pripildymo. Kad pripildytum reikia iš taško sukurti dvasinį parcufą, tam tikrą apimtį. O tai galima atlikti tik sujungus keletą taškų drauge.
Pajausime, kad nors ir siekiame vieno tikslo, bet esame labai skirtingi. Ir tuomet įveikdami tuos skirtumus, atstumus tarp mūsų, ir virš visko mėgindami susivienyti, pažadiname savo taškus širdyje ir dėl vidinės kompresijos ir spaudimo jie įsižiebia.
Tai didžiulė dovana – gauti pirminį pažadinimą iš Kūrėjo; privalome jį realizuoti. Antraip, tai bus nedovanotinas, didžiulės dovanos iš aukščiau ignoravimas.

#289279

Iš 2021 m. spalio 24 d. pokalbio vaišių metu

Daugiau šia tema skaitykite:

Taškas širdyje

Kada atsiskleidžia taškas širdyje?

Ko reikia taškui širdyje?

Komentarų nėra

Siekiančios Kūrėjo kibirkštys

Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Sakote, kad egzistuoja natūrali pasaulio tautų neapykanta žydams – vienybės metodikos nešiotojams.
Jeigu dabar prie šios žmonių grupės prisijungs bet kuris kitas žmogus iš pasaulio tautų, jo irgi automatiškai ims nekęsti?
Atsakymas: Ne. Šiandien viskas tiek sumaišyta, kad niekas nieko nepastebi, nemato, nežino.
Tai visiškai nauja būsena, kurią tik dabar įvedame į pasaulį. Tačiau pamažu žmonės ims jausti, kad kažkas su tai žmonėmis ne taip. Amerikiečiai, europiečiai, rusai ir t.t. – nesvarbu kas, žiūrės į tą žmogų ir sakys: „Kažkas su tavimi ne taip“. Jie išvys jame kibirkštis kažko žydiško.
Klausimas: Turite omenyje, kad tai nutiks su žmonėmis, kurie priklauso dešimčiai pasimetusių genčių?
Atsakymas: Ne, visiškai nebūtinai. Tiesiog bet kuriame žmoguje iš pasaulio tautų gali pabusti kiekviename slypintis taškas širdyje.
Taškas širdyje – tai pasaulio vienybės siekimas, veržimasis į vieną jėgą – Kūrėją. Pabudęs šis taškas ima neraminti žmogų: jis nori suprasti, kaip egzistuoja pasaulis, kur ta vienybė ir t. t. Būtent ši kibirkštis ir paverčia jį žydu.
#263214

Iš 2019 m. liepos 22 d. TV laidos „Sisteminė Izraelio tautos analizė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Israel misija kūrinijoje

Tapti pavyzdžiu kitiems

Kada atsiskleidžia taškas širdyje?

Komentarų nėra

Išmokti mylėti

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKitoje pakopoje jaučiamas dar didesnis trūkumas – meilės trūkumas. Poreikis mylėti – tai turtas, ir aš kenčiu dėl to, kad mano širdyje nėra meilės.
* * *
Poreikis mylėti – tai naujas kli. Mūsų pasaulyje meilė užgęsta, nes gauname, ko norime ir mėgaujamės tuo. Kaipgi padaryti taip, kad mėgautumės meile, o ji visą laiką vis augtų? Turiu jausti poreikį mylėti ir mėgautis ne tuo, kad naudojuosi mylimuoju savo malonumui, o pačiu siekiu jį mylėti.
Siekis – tai mano kli ir vienintelis malonumas, kurio noriu. Noriu ne atskleisti Kūrėją, o užsipildyti savo siekiu Jam, didybe to, kuriam teikiu malonumą. Tokia meilė niekada neužges. Jeigu mūsų pasaulyje egzistuotų tokia meilė, nebūtų jokių skyrybų. Bet prie tokios meilės reikia dirbti.
Keičiame savo požiūrį į vienijimąsi. Mūsų kli tampa kitoks, pamažu atsukame jo kitą pusę – vietoj to, kad norėčiau pasiekti tikslą, mėgaujuos savuoju tikslo siekimu.
Noriu gyventi šiuo siekimu ir gauti iš jo užpildymą, tarytum iš pirmos meilės, iš romantiškų minčių, iš to, kad man malonu žiūrėti į savo meilės objektą, girdėti jo balsą. Kūrėjas kiekvienam duoda tokį pavyzdį gyvenime, iš kurio galima suprasti, kaip tai vyksta dvasiniame lygmenyje.
Galime gyventi malonumu, gaunamu siekiant Kūrėjo. Tada jau neapgaudinėsime savęs kaip anksčiau, kad norime atskleisti Jį ir mėgautis meile. Tai melas, tuo užmušame ją. Meile galima mėgautis tik su sąlyga, kad pakyli virš savo egoistinių norų. Bet kokie santykiai esantys žemiau šio lygmens – naikina meilę.
Todėl dvasinis ir materialus – tai du skirtingi pasauliai. Materialiame gyvenime mylite kaip mokate, o dvasiniame reikia kurti meilę tikėjimu virš žinojimo.
Iš Baal Sulamo laiško Nr. 19: Pasiruošimo metu žavumas ir grožis atrodo esantys svarbiausia tobulybe, ir jų ilgėjosi ir dėl jų kamavosi žmogus, tačiau taisantis, kai „žemė užsipildė Kūrėjo pažinimu“, „pamatė atvirkščią pasaulį“ – kad tik siekis ir baimė – svarbiausia tobulybė, kurios trokšta žmogus, ir jaučia jie, kad pasiruošimo metu apgaudinėjo save.
Juk tokia forma mūsų dvasinis indas neapribotas, ir galime jame pajausti begalybę – Kūrėją.
Poreikis mylėti – tai malonumas: troškimo, noro, ilgesio teikiamas malonumas. Būtent pačiame siekyje yra pasiekiama meilė, o ne ją pagriebiant ir pasisotinant, ir tuo viską sugriaunant.
Matome, kad tokia meilė baigiasi ir virsta griuvėsiais. Siekis mylėti – tai ne tuštuma, o užpildymas, kuris niekada nesibaigia. Kaskart galima jį padidinti, tarytum meilę kūdikiui, kuria negalima pasisotinti, ji jau visam gyvenimui.
Kongreso Bulgarijoje tikslas – išmokti mylėti, atskleidžiant tikrą Kūrėjo norą, ir maksimaliai pajudėti pirmosios dvasinė pakopos link. Tikra meilė realizuojama grupėje, vienijantis dėl davimo, kur apsivelka Kūrėjas. Tai reiškia, kad Kūrėjas įsivilks į savo kūrinius.
Jaunystėje kiekvienam iš aukščiau duodama pirmoji meilę, kaip nesavanaudiškos, platoniškos meilės pavyzdį. Tačiau suprantame, kad neįmanoma pasiekti tobulos meilės savo materialiuose noruose, tik su sąlyga, kad pakilsime virš jų. Todėl vaikystėje mums duodamas meilės pavyzdys, kai mėgaujamės ne fiziniu ryšiu, o svajonėmis apie mylimą žmogų.
Štai toks turi būti mano požiūris į Kūrėją, mėgaujantis savo siekiu nukreiptu į Jį, kad jis visą mane užpildytų. Man pakanka to, kad galvoju apie Kūrėją, svajoju pradžiuginti Jį. Tai neribotas kli, kurį visada galima išplėsti. Tai ne romantiškas noras, kurį jautėme vaikystėje, o noras duoti – labai svarbus ir rimtas. Jis rimtesnis už visą mūsų pasaulį ir visus malonumo norus.
Ten viduje yra daugybė įvairių savybių ir vyksta karai ne dėl išgyvenimo, o dėl mirties, ir viskas dėl šio požiūrio: už Kūrėjo siekimo teikiamą malonumą. Tai reiškia suteikti džiaugsmą Kūrėjui. O ką dar galime Jam duoti, kuo galime prisidėti prie Jo tobulumo? Tik tuo, kad Jo siekiame.
Pasakyta: „Saugokitės tiesti rankas į meilę“. Nenoriu gauti to, ko noriu, juk taip sugriausiu savo meilę, pažeminsiu ją, ir ji iš karto išnyks. Todėl man reikalingas vien siekis.
Tai kyla dar iš kūrimo pradžios, iš keturių tiesioginės Šviesos stadijų. Ketvirtosios stadijos (bchina dalėt) savybė – susitraukimas ir siekis.
Nieko nenoriu gauti, juk pajutau gėdą ir supratau, kad griaunu Kūrėju santykį su manimi, ir tokiu atveju tarp mūsų nieko negali būti. Gerai, kad manyje atsiskleidė gėda – įspėjimas apie tai, kad nesugebu mylėti, ir tuomet apriboju savo norą.
Koks džiaugsmas, kad radau sprendimą: apsiribojimas ir po jo – tik atspindėta Šviesa, tik Kūrėjo siekis. O apribojimas lieka tarp mūsų, neatskleidžiu Jo, juk tai vadinama nuogybės atidengimu. Negalima šito daryti. Aš visada lieku meilėje virš žinojimo, tarytum romantiškoje meilėje, kuri mane visiškai užpildo.
Ekranu uždengiu savo meilės šaltinį, kad žiūrėčiau į jį pakilęs virš savo gyvūniškų jausmų, virš noro pasimėgauti.
#254118

Iš 2019 m. spalio 13 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Begalinės laimės formulė

Siekiant meilės

Tikroji meilė

Komentarų nėra

Surinkti bendros sielos dalis

Dvasinis darbas, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманTau netrūksta nieko, tik išeiti į „lauką, kurį palaimino Kūrėjas“, surinkti visas tas atitrūkusias nuo tavo sielos dalis ir sujungti jas į vieną kūną. (Baal Sulamas, Laiškas Nr. 4)
„Laukas, kurį palaimino Kūrėjas“ – tai būsena tarp mūsų. Tai neliestas laukas, kurį žmogus turi pamažu suarti, apsėti ir gauti derlių.
Sunkiausia – įsitikinti, kad turime surinkti visas atitrūkusias bendros sielos dalis ir sujungti jas į vieną kūną. Esame pasirengę studijuoti kabalą, įvairias išmintis, užduoti suktus klausimus, neva vystyti protą. Netgi esame pasirengę jausti ne kitus, o savo asmeninius išgyvenimus, bet visa tai – visiškai ne tai, ko reikia.
Mums reikia galvoti tik apie tai, kaip savo vidiniais norais prisijungti prie Kūrėjo. Kiekviename iš mūsų yra toks noras, Kūrėjas iš anksto davė jį mums; ir tai didžiulė dovana. Tačiau mums reikia visus siekius sujungti draugėn.
Kaip galime įsitikinti, kad mums reikia susijungti su draugais tik savo norais, nukreiptais į Kūrėją: mano, tavo, jo(s), visų? Viso kito nepaisome, visa kita – gyvūninė dalis.
Kaip sujungti visus tuos norus, siekius, ketinimus į vieną bendrą norą? Nusivylimas – tegu būna mūsų visų bendru nusivylimu, siekis – bendru siekiu, ir visa tai nukreipsime į Kūrėją. Kitaip tariant, dirbsime su Juo: štai tai galime, to ne, to prašome, dėl šito esame nusivylę, dėl šito verkiame ir pan.
Tai ir reiškia „surinkti visas tas dalis, kurios atitrūko nuo tavo sielos, ir sujungti jas į vieną kūną.“ Šie mėginimai jau iššauks Šviesos poveikį ir tuomet susijungsime.
#253429

Iš 2019 m. rugsėjo 6 d. kongreso Moldovoje pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela – viena visiems?

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Ar yra ryšys tarp žmonių sielų?

Komentarų nėra

Ką reiškia „pajausti draugus“?

Dvasinis darbas, Grupė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką reiškia „pajausti draugus“?
Atsakymas. Tai reiškia, kad nuolatos rūpinuosi kaip su juo susijungti. Kai to siekiu, tai savo siekyje juos jaučiu: prie ko turiu prisijungti, į ką turiu įsilieti, kam priklausyti.
Todėl jaučiu jau ne save, o savo siekį jų atžvilgiu, norą juos jausti. Tai vidinis jausmų judėjimas.
Klausimas. Turiu jausti draugo siekį?
Atsakymas. Turite jausti savo siekį susijungti su draugu.
#253287

Iš 2019 m. rugsėjo 5 d. iš pamokos Nr. 0 Moldovos kongrese

Daugiau šia tema skaitykite:

Pajausti kitų norus

Vienintelis tobulėjimo kriterijus

Kūrėjas pasiekiamas tarp mūsų

Komentarų nėra

Siekite tiesos

Kabala ir religija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Aš pažįstu žmonių, kurie per dvasines praktikas, atsisakydami savo norų, gyvena dėl Dievo ir patenka į dvasinį pasaulį. Tačiau nė vienas iš jų neužsiima kabalos mokslu. Kodėl jūs tvirtinate, kad tik kabalos mokslas padeda atskleisti Kūrėją?
Atsakymas. Aš nieko netvirtinu ir su niekuo nesiginčiju. Aš turiu savo žinias. Jei kas nors nori jas įsisavinti, tai gali studijuoti tą medžiagą, kurią mes skelbiame internete. O ginčytis, kokia metodika geriau užsiimti ir kaip ją įsisavinti, aš nenoriu.
Kodėl turėčiau kažką įtikinėti, kad jis teisus ar neteisus? Jei žmogus siekia tiesos, jis randa savo metodiką ir juda į priekį. Svarbiausia – nesustoti. Todėl, kuo jūs beužsiimtumėte, siūlau tik viena: gilinkitės, plėtokite ir nieko nebijokite.
Tora / kabalos mokslas nepripažįsta egoizmo atsisakymo, nes jis yra mūsų materija. Kuo labiau juo naudojamės, tuo turime didesnę galimybę pakilti.
Skirtingai nuo religijos ir kitų dvasinių praktikų, kabalos mokslas su džiaugsmu naudojasi egoizmu, nes tai – Kūrėjo dovana. Juk būtent egoizmu žmogus ir visi kūriniai skiriasi nuo Kūrėjo. O jei norėsime sunaikinti ego ar anuliuoti patį norą, tai kas iš mūsų liks?
#230801

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo aklo tikėjimo iki suvokimo

Kabaloje nėra meditacijų

Kaip dirbti su žmogaus prigimtimi?

Komentarų nėra

Ir Izraelio žemė nusities per visą pasaulį

Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas, anot kabalos, yra „žydai“?
Atsakymas. Žmonės, kurie nori susijungti, kurie siekia tarpusavyje įgyti meilę, o per ją meilę Kūrėjui, vadinami „žydais“ (hebrajiškai „jėhudim“ iš žodžio „jėhud“ – vienybė)
Kita žodžio „žydas“ („ivriim“) reikšmė kildinama iš žodžio „ėvėr“ (perėjimas), t. y. perėję ribą tarp mūsų pasaulio į aukštesnįjį pasaulį.
Klausimas. Kabalistinės pasaulinės grupės nariai turi didžiulį siekį pereiti nuo meilės sau prie meilės artimui. Ar juos galima vadinti žydais („jėhudim“)?
Atsakymas. Pagal kryptį – žinoma. Juk nuo pradžių žydai – tai senovės babiloniečiai susirinkę iš septyniasdešimties Babilono tautų, kurie nusprendė pakilti virš savo egoizmo ir tapti viena grupe, viena visuma.
Klausimas. Vadinasi, kai visas pasaulis ims judėti šia kryptimi, žmones bus galima vadinti „jėhudim“?
Atsakymas. Taip. Taip ir pasakyta: „Ir nusities Izraelio Žemė per visą pasaulį.“
#233077

Iš 2018 m. kovo 15 d. TV laidos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Pradininkų karta

Tora kalba apie visus

Komentarų nėra