Klausimas: Apie dvasinį pasaulį kalbate kaip apie harmonijos pasaulį, o apie mūsų – kaip apie disharmonijos pasaulį. Ar yra koks nors pavyzdys iš augalijos ar gyvūnijos pasaulio, į kurį žvelgiant iš šalies iškart matosi, kad tai košmaras ir tai reikia ištaisyti?
Atsakymas: Mums nėra ko taisyti šiame pasaulyje – tik pačius save, nes ištaisyti galime tik savo norus. O negyvosios, augalinės ir gyvūninės gamtos objektų norai duoti iš aukščiau, ir visi jie instinktyviai laikosi tų dėsnių ir taisyklių, kurie slypi juose. Jie neturi jokios valios laisvės.
Todėl negalime kalbėti apie tai, kad kokia nors reptilija suėdė žmogų, ir todėl tas krokodilas blogas ir jį verta pribaigti. Už ką jį nugalabyti? Kad jame slypi tokia programa? Tuomet turi kreiptis į Kūrėją, o ne į tą nelaimingą krokodilą.
Pamenu kartą viešėjome pas pažįstamą Majamyje ir jis pasakė: „Jau antra diena nematau savo šuns.“ O toje vietoje aplink namus buvo maži ežerėliai, kuriuose veisėsi krokodilai, ir jie laisvai išlipdavo į sausumą. Todėl namo šeimininkas pamanė, kad jo šuo puolė ginti ir jį suėdė krokodilai. Tad negi dabar šaudysi tuos krokodilus? Kuo jie kalti?
Tai natūrali gyvūno reakcija į gyvūninį norą, kai didesnis gyvūninis noras praryja mažesnį. Drauge jie tarpusavyje įsisiurbią, leisdami vienas kitam egzistuoti, ir taip yra tęsiamas gamtos judėjimas.
Bet kuris noras visuomet sudarytas iš keleto lygmenų: negyvosios gamtos, augalijos, gyvūnijos ir žmogaus. Jį ištaisyti galima tik žmogaus lygmenyje. Jeigu jį ištaisei, tai visi tie norai susijungia draugėn ir viskas išsitaiso, nes žmogaus lygmuo – tai tarsi visų norų galva.
Tad sakoma, kad pasiekus visišką išsitaisymą, vilkas ir ėriukas kartu vaikštinės po žalią pievą, o mažas berniukas juos ganys.
Tai iš tiesų taip, nes visi tie norai bus tarpusavyje tinkamai suderinti. Kitaip tariant, tinkamas žmogaus lygmens noras sujungs negyvosios gamtos, augalijos gyvūnijos norus ir duos reikiamą kryptį dirbti tokioje simbiozėje.

#314315

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Bjaurus pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip ištaisyti blogį?

Kiek žmonių gali ištaisyti pasaulį

Kaip ištaisyti pasaulį?

Visus karčius pojūčius reikia priimti tikslingai, grupės ir Kūrėjo atžvilgiu, kad virš jų pakiltume. Ir todėl nematau jokio blogio vykstančio pasaulyje, nieko kenksmingo. Juk tikrovėje egzistuojančios nelaimės ir bėdos susiformavo sudužus norams ir jiems nukritus.
Ir dabar, kai ateina jų eilė taisytis, jie pakyla iš tos gilumos, į kurią nukrito, ir reikalauja ištaisyti. Todėl jų atskleidimas turi mums nešti džiaugsmą.
Žinoma, tai apsunkina širdį, sukelia skausmą, tačiau veda į dienos šviesą. Todėl reikia džiaugtis, kad manyje atsiskleidžia blogos mintys, būsenos, savybės, egoistiniai norai. Jeigu tai atsiskleidė manyje, vadinasi, galiu šitai ištaisyti, pakilti virš to.
Jie visi paruošti nuo tos akimirkos, kai sudužo bendra Adam Rišon siela, todėl bet kuri sudužusi, reikalaujanti taisymo būsena turi suteikti mums džiaugsmą. Viskas priklauso nuo ryšio tarp mūsų, ar esame pasirengę pačiupti tuos mums atsiskleidusius sudužusius norus, prijungti juos sau ir ištaisyti.
Kūrėjas pakelia juos mums, o mums tereikia juos pasiimti, ir susisiekus su Kūrėju, melstis, kad padėtų mums išlaikyti juos drauge dešimtuko centre ir pakelti tą sudužusį indą maldoje Kūrėjui. Kaip atsakas ateis Šviesa, kuri ištaisys tą into dalį ir nušvis jame. Taip kylame į dvasinę pakopą.

#277721

Iš 2021 m. sausio 29 d. rytinės pamokos „Visus prasižengimus uždengs meilė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip ištaisyti mūsų prigimtį?

Skydas ir kardas: darbas su norais

Kiekvienas atsako už pasaulio taisymą

Klausimas: Ar tuo, kad mokomės ir vienijamės, taisome pasaulį?
Atsakymas: Taip. Sukuriame pasaulyje teigiamą komponentą, nes kalbame apie jo vienybę, apie tai, kad žmonės turi būti sujungti gerais ryšiais.
Tai suteikia pasauliui tam tikrą teigiamą kryptį, tam tikrą pataisą, tačiau to nepakanka. Egoistiniam pasauliui mūsų santykinai altruistinis komponentas yra neabejotinai per mažas, kad būtų galima ištaisyti pasaulio judėjimo kryptį.
Jei atvirai, tikiuosi, kad dabar, grįždami į savo ankstesnes būsenas ir valdymo formas, įmonių atkūrimą ir pan., vis tiek susidursime su tuo, kokie esame riboti ir kad turėtume elgtis kitaip.
Klausimas: Po izoliacijos žmogus supras, kad pasaulis yra kitoks, ir priims jį per savo pokyčius?
Atsakymas: Manau, kad pasieksime tam tikrą vidinę būseną, kurioje įvertinsime abi būsenas: ikikoronavirusinę ir pokoronavirusinę. Mes jas palyginsime ir galvosime, ką padaryti kitaip. Net jeigu žmonės neturi nieko bendra su mumis, bet girdi mūsų kvietimą, jie vis tiek suvoks tikrovę tokiu būdu.
Klausimas: Kur yra šis žmonių virsmo taškas? Ar tai ateis per kančias, kad tam tikru momentu įvyktų revoliucija ir prasidėtų sprogstamasis žmonių, pasirengusių mus palaikyti, augimas?
Atsakymas: Taip, viena vertus, tai įvyks susikaupus kančioms ir nepasitenkinimui. Kita vertus, dėl to, kad pradėsime suprasti, kad turime eiti kitu keliu, matydami geresnę būseną nei buvusią.
Todėl santykinai gali nebūti įvairių smūgių, tik aiški geros ateities vizija. Manau, kad dabar, kai grįžtame į praeitį, vis dėlto norėsime ją ištaisyti.
#266481

Iš 2020 m. gegužės 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Vidinė krizės prasmė

Koronavirusas – gamta su mumis susitvarkys

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Siekiant ištaisyti moterišką pradą
Viename iš straipsnių Rabašas rašo: „Kas yra tinkama žmona? Ta, kuri pildo vyro norus.
Žinome, kad žmogus vadinamas moterimi, „nukva“, kai gauna Šviesą iš Šeimininko. Kūrėjas teikia malonumą savo kūriniams. Kada gi žmogus vadinamas tinkama žmona? Tada, kai pildo norus, kitaip tariant, kai visiems gaunamiems malonumams sukuria ketinimą išpildyti Šeimininko norą be jokio noro sau.“
Jeigu šią ištrauką perskaitytų paprastas žmogus, tai jis pamanytų, kad kabalistai viduramžių vergvaldžiai.
Tačiau studijuodami kabalą pradedame suprasti, kad čia omenyje turimas mūsų noras, kuris vadinamas „moterimi“. Kabaloje noras gauti yra vadinamas moterišku noru, o noras duoti – vyrišku noru.
Tai neturi nieko bendra su lytimi ar lyčių apibrėžimais mūsų pasaulyje. Todėl jokiu būdu nekalbame apie moteris ir vyrus, tiesiog norime pasakyti, kad moteriškos dvasinės šaknys ne tik skiriasi nuo vyriškų, bet yra ir daug svarbesnės už jas. Juk viskas, kas daroma pasaulyje dėl ištaisymo, daroma vardan to, kad būtų ištaisytas moteriškasis pradas.
Bus tęsinys…
#263004

Iš 2020 m. kovo 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis: vyrai ir moterys

Tarp pliuso ir minuso

Slaptoji moters galia

Iš čia suprasime „pasaulio taisytojų“, gyvenusių kiekvienoje kartoje, negebėjimą. Jie žvelgia į žmogų kaip į mašiną, kuri nedirba, kaip turėtų, ir ją reikia ištaisyti, kitaip tariant, pašalinti neištaisytas dalis pakeičiant jas kitomis – ištaisytomis. (Baal Sulamas, „Pasaulis pasaulyje“)
Esmė ta, kad žmoguje nėra nieko taisytino ir nieko jame nereikia keisti. Viskas, kas jame yra, duota jam iš prigimties. Todėl bet kokios neigiamos savybės, netgi kieno nors noras ką nors nužudyti ar apiplėšti ir pan. – viskas duota Kūrėjo.
Tad taisymasis – ne pasodinti žmogų į kalėjimą ar pakarti, o nubrėžti ribas, kai jis galės įsisąmoninti, kad turi tai ištaisyti savyje taip, kad virš pačių baisiausių pabudimų kitų atžvilgiu jam kiltų noras užmegzti ryšį su kitais.
Nenaikindamas savo neigiamų savybių jis turi pakilti virš savęs į kitą lygmenį ir vietoj neigiamų siekių aplinkinių atžvilgių įgyti teigiamus.
Kai žmogus tinkamai apibrėš neigiamus ir teigiamus siekius, tuomet tarp jų, kaip tarp vieno lauko teigiamų ir neigiamų polių ims jausti dvasinę būseną. To jam ir reikia. Ir tuomet pajaus aukštesnįjį pasaulį.
#251533

Iš 2019 m. liepos 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tik surask, ką reikia ištaisyti

Pusiausvyra tarp gėrio ir blogio

Prie dvasinio pasaulio slenksčio

Replika. Sugadinti santykiai griauna žmonėms visą gyvenimą, iš vėžių gali išmušti maži nesusipratimai. Kaip teisingai elgtis, kad išvengtume nuoskaudų, sugadintų santykių ir, priešingai, juos gerintume?
Psichologai rekomenduoja taip: „Pasistenkite suprasti kolegos požiūrio tašką. Veiksmo rezultatas ne visada būna tyčinis. Sunkumas dėl kokių nors smulkių pasireiškimų tas, kad mes visi taikome skirtingus jų vertinimų standartus“.
Atsakymas. Kur čia standartai? Tai mano standartas – matyti kitus ir save, lyginant su jais, arba, vertinti save ir kitus, lyginant su savimi. Tai visiškai neteisinga. Tai tas pats, kaip paimti ir apsivilkti kokią nors suknelę. Jeigu ją apsivilksiu, man kyšos pilvas, plonos rankos ir kojos, o suknelė man atrodys bjauriai.
Čia nėra jokių bendrų standartų. Standartas gali būti tik vienas – artimo labui. Štai ir viskas. Aš nieko niekaip nevertinu – nei savęs, nei kitų. Mane domina tik viena: jeigu kokie nors reiškiniai vyksta, ar jie vyksta žmogaus labui?
Sakydamas žmogaus, turiu omenyje visą žmoniją, bendrą žmogaus pavidalą. Aš jokiu būdu nematuoju nei vieno, nei kito atžvilgiu, nes tada tikrai nerasiu galų.
Klausimas. Kaip teisingai suprasti kito žmogaus požiūrio tašką – teisingas jis ar ne?
Atsakymas. Negaliu suprasti kito žmogaus. Kaip galiu jį suprasti? Kaip man „išeiti iš savęs“, kad suprasčiau kitą?
Ne, mes paprasčiausiai turime veikti taip, kad būtų gerai kitam žmogui. Bet kuriam! Kitaip tariant, išskyrus būtinuosius savo gyvenimo poreikius, visur kitur, kas nuo manęs priklauso, turiu veikti kitų labui.
Tai natūralu. Labai dažnai dėl savo įpročių atliekame kažkokius judesius, gestus ar sakome kokius nors žodžius, išsireiškimus, kurie kitiems gal net atrodo įžeidžiantys.
Mes netgi galime šito nejausti ir nesuprasti. Reikia širdį nuteikti palankiai. Ji turi būti nuteikta gerumui kito atžvilgiu! Visa kita niekaip neveiks.
Jei žmogus nuoširdus kito atžvilgiu, tai šitai vis tiek bus priimta teisingai. Netgi tuo atveju, jei kažką neteisingai pasakė, nesugebėjo išsireikšti, kitas žmogus jį pajus.
Reikia nukreipti širdį į kitą žmogų, į visus žmones, gėrio link! Prie šito reikia priprasti. Taip reikia save auklėti. Būtinas tokio paties elgesio palaikymas iš mus supančios aplinkos, mus supančios visuomenės pusės. Tada viskas bus gerai!
#254793

Iš 2019 m. liepos 14 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką daryti, kad neįsižeistume

Pats didžiausias suvokimas

Kodėl žmogų reikia auklėti?

Klausimas. Kam Kūrėjas rūpestingai saugo ir neleidžia sunaikinti blogio pasaulyje?
Atsakymas. O kas gi taisysis? Ir blogiečiai, ir geriečiai turi vienu metu taisytis, nes dėl jų visų pasireiškia blogis.
Klausimas. Kitaip tariant, gėris irgi yra taisymosis priežastis?
Atsakymas. Žinoma! Ir gėris, ir blogis vienodai atsakingi už kokio nors neigiamo reiškinio atsiskleidimą. Ir jeigu pašaliname negatyvų reiškinį, vadinasi tas pats gėris, ir tas pats blogis su savo vidiniais trūkumais lieka ir kitąsyk atsiskleis dar didesnis blogis.
#251683

Iš 2019 m. liepos 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Blogis – pasaulio pagrindas

Kodėl Kūrėjas sukūrė blogį?

Pusiausvyra tarp gėrio ir blogio

Klausimas. Koks tiesioginis mūsų blogų savybių, norų, siekių, minčių taisymas? Jeigu dabar tas noras ir mintis atėjo, kaip juos ištaisyti praktiškai?
Atsakymas. Tik dešimtuke. Pats nieko negaliu padaryti.
Mes turime labai teisingą, tikslią sistemą. Tik imkite ja naudotis, įeisite į šią sistemą ir išvysite, ką ji duoda, kaip dalyvaujant vienijantis dešimtukui iškart pradeda ištaisyti kiekvieną. Tokiu atveju jums nereikės jokių korekcijų.
Mes nežinome dvasinių dėsnių. Tačiau stumdami save vienytis dešimtuke, ateinama prie tikslios dvasinės būsenos. Ir tuomet joje atsiskleidžia Kūrėjas.
#251638

Iš 2019 m. liepos 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip reaguoti į blogį?

Ką taisyti?

Siekiant tobulo ryšio

Mokomės, kaip dirbti pirmoje dvasinėje pakopoje, kai iš savęs jautimo savo egoizmo viduje, kitaip tariant, iš „šio pasaulio“, pakylame į aukštesniąją pakopą virš egoizmo, kur egzistuoja Kūrėjas.
Reikia išsiaiškinti dvi pakopas: mūsų egoizmą ir pakopą esančią virš jo, kad gyventume vienu metu abejuose lygmenyse. Tai ir bus mūsų pirmoji dvasinė pakopa.
Pirmoji dvasinė pakopa pati sunkiausia, juk tai net ne kaip pirmieji kūdikio žengiami žingsniai, o įėjimas į naują pasaulį ir visiškai naujas požiūris į realybę. Žmoguje vyksta esminiai pokyčiai. Įsisąmoninu, kad natūralų pasaulio vaizdą matau savo egoizme, Kūrėjo sukurtame nore mėgautis, su kuriuo esu gimęs.
Šis pasaulis tokiu pavidalu neegzistuoja pats sau, tik taip yra matomas mano egoistinėse savybėse, kurias galima pakeisti, o tuomet pasaulis irgi ims keistis. Tad kol kas pasaulis atrodo mums tamsus, egoistinis, o po to jis pasikeis.
Toks pasaulio vaizdas mums duotas iš viršaus, Kūrėjo, kad iš šios būsenos galėtume pakilti. Tam reikia įsivaizduoti, kad visa tai ateina iš aukštesnės pakopos, kur karaliauja visą tikrovę užpildanti Šviesa, davimas, meilė. Visa tai egzistuoja virš mano egoizmo, virš šio pasaulio, ir aš noriu prilipti prie šios aukštesnės būsenos.
Bet ir egoistinis pasaulio vaizdas, kurį dabar matau – juodas, nelaimingas, beviltiškas – taip pat atsiranda iš Šviesos, ir, matyt, su tam tikru tikslu. Todėl ir toliau jaučiu šį pasaulį tokį, koks jis yra, bet noriu priklausyti aukštesnei būsenai, aukštesniam pasauliui, kur karaliauja davimo ir meilės jėga, Kūrėjas, aukščiausia Šviesa. Aš noriu susilieti su ja.
Todėl dalinu save į dvi dalis, stengdamasis prilipti prie aukštesnės pakopos visa širdimi ir siela, nepaisydamas to, kad jaučiuosi esantis apačioje, savo egoistiniame nore mėgautis. Nematau čia jokio prieštaravimo – šie du priešingi poliai privalo egzistuoti.
Kas atitrūksta nuo žemesniojo pasaulio ir jaučia tik aukštesnįjį, vadinamas angelu. Gyvenantis tik žemesniajame pasaulyje panašus į gyvūną. Tačiau tas, kuris stengiasi gyventi abejuose pasauliuose kartu, yra tikėjimo aukščiau žinojimo būsenos. Juk davimo jėga, kurią jis nori įgyti aukštesniajame pasaulyje, turi būti virš gavimo jėgos, viešpataujančios žemesniajame pasaulyje, mūsų egoizme.
Norint tobulėti toliau reikia nusileisti vis žemiau į šį pasaulį su visomis jo blogybėmis ir, atitinkamai, kilti vis aukščiau į dvasinį pasaulį: nuo -1 iki +1, nuo -2 iki +2, nuo -3 iki +3 ir t. t. Kaip sakoma: „Jeigu žmogus aukščiau už kitą – jo egoizmas didesnis“.
„Kitas“ – tai mano ankstesnė būsena. Juk mums būtina nusileisti žemyn, kad išsiaiškintume sudužusius norus, o po to juos pakelti į aukštesnę būseną ir ištaisyti. Tai ir yra mūsų darbas.
#247358

Iš 2019 m. birželio 4 d. rytinės pamokos, tema – „Absoliutus nulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Kūdikis, suvystytas į šio pasaulio apklotą

Egoizmas – visuomenės vystymosi jėga

Klausimas. Kaip teisingai prašyti? Tai praktinis veiksmas?
Atsakymas. Teisinga malda išreiškiama ne mano tariamais žodžiais. Teisingai prašyti – reiškia sukurti savyje teisingos maldos pavidalą, kitaip tariant, tą būseną, kurios esu, ir tą, kurios noriu būti.
Skirtumas tarp šių būsenų ir yra mano prašymas. Prašau apie tokius pokyčius savyje, kad pereičiau iš dabartinės būsenos į būsimą.
Kodėl prašau sau? Ar tai ne egoizmas? Esmė ta, kad kabala kalba būtent apie tokį prašymo tipą, nes visas pasaulis manyje. Keisdamas save keičiu pasaulį.
Kaip mokomės apie tikrovės suvokimą, viskas, ką jaučiu ne savyje – tai projekcija to, kas pasireiškia manyje, mano viduje. Ne manyje yra tik aukštesnioji Šviesą, ant kurios projektuoju savo vidines savybes.
Todėl visi žmonės, negyvoji, augalinė, gyvūninė materija ir apskritai visa visata – tai mano vidinių savybių projekcija. Pirmoji, antroji, trečioji ir ketvirtoji stadijos manyje projektuojamos ant baltos Šviesos, ir tai jaučiu kaip mūsų pasaulį. Todėl prašau išsitaisyti ir taip taisau savo pasaulį.
#239870

Iš 2018 m. lapkričio 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Teisingai kreiptis į Kūrėją

Teisingas prašymas Kūrėjui

Kaip prašyti, kad būtum išgirstas?