Klausimas: Ar tuo, kad mokomės ir vienijamės, taisome pasaulį?
Atsakymas: Taip. Sukuriame pasaulyje teigiamą komponentą, nes kalbame apie jo vienybę, apie tai, kad žmonės turi būti sujungti gerais ryšiais.
Tai suteikia pasauliui tam tikrą teigiamą kryptį, tam tikrą pataisą, tačiau to nepakanka. Egoistiniam pasauliui mūsų santykinai altruistinis komponentas yra neabejotinai per mažas, kad būtų galima ištaisyti pasaulio judėjimo kryptį.
Jei atvirai, tikiuosi, kad dabar, grįždami į savo ankstesnes būsenas ir valdymo formas, įmonių atkūrimą ir pan., vis tiek susidursime su tuo, kokie esame riboti ir kad turėtume elgtis kitaip.
Klausimas: Po izoliacijos žmogus supras, kad pasaulis yra kitoks, ir priims jį per savo pokyčius?
Atsakymas: Manau, kad pasieksime tam tikrą vidinę būseną, kurioje įvertinsime abi būsenas: ikikoronavirusinę ir pokoronavirusinę. Mes jas palyginsime ir galvosime, ką padaryti kitaip. Net jeigu žmonės neturi nieko bendra su mumis, bet girdi mūsų kvietimą, jie vis tiek suvoks tikrovę tokiu būdu.
Klausimas: Kur yra šis žmonių virsmo taškas? Ar tai ateis per kančias, kad tam tikru momentu įvyktų revoliucija ir prasidėtų sprogstamasis žmonių, pasirengusių mus palaikyti, augimas?
Atsakymas: Taip, viena vertus, tai įvyks susikaupus kančioms ir nepasitenkinimui. Kita vertus, dėl to, kad pradėsime suprasti, kad turime eiti kitu keliu, matydami geresnę būseną nei buvusią.
Todėl santykinai gali nebūti įvairių smūgių, tik aiški geros ateities vizija. Manau, kad dabar, kai grįžtame į praeitį, vis dėlto norėsime ją ištaisyti.
#266481

Iš 2020 m. gegužės 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Vidinė krizės prasmė

Koronavirusas – gamta su mumis susitvarkys

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Klausimas. Ar galiu grįžti į iliuzinę praeitį, kad pakeisčiau savo dabartį?
Atsakymas. Draudžiama grįžti į praeitį! Moki tai ar ne – neturi reikšmės. Reikia siekti ateities. Ir tik jos! Tai reikia prisiminti ir jokiu būdu, jei kada nors turėsite galimybę, negrįžti.
Klausimas. Ar galima sakyti, kad keisdami požiūrį į praeitį, keičiame praeitį, o keisdami savybę dabartyje – keičiame ateitį?
Atsakymas. Tegu kol kas būna taip. Paskui pats pasitaisysite.
#250418

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Praeities pamokos ateičiai

Ar verta ilgėtis praeities?

Atsigręši – pavirsi druskos stulpu

Yra trys sudedamosios dalys suvokiant tikrovę: Kūrėjas, draugai ir aš pats. Kūrėjas apsivelka į draugus ir aš noriu save priskirti jiems, tuomet tai vadinama „Israel, Tora ir Kūrėjas – viena visuma“.
Viskas priklauso tik nuo to, ką vadinsime iliuzija, o ką tikrove. Vaikas klauso mano sekamos pasakos ir suvokia ją kaip tikriausią tikrovę, įsivaizduodamas, kaip raudonkepuraitė eina mišku ir sutinka vilką. Jis gali verkti ir džiaugtis, jis tuo gyvena. O man tai tiesiog pramanas, pasaka. Viskas priklauso nuo to lygmens, kuriame suvokiame tai, kas vyksta.
Esame iliuziniame, įsivaizduojamame pasaulyje. Akivaizdu, kad visi mūsų pojūčiai – tai mūsų penkių juslių, kurių nepavadinsi objektyviomis, reakcijos. Gavę kitus jutimo organus, išvystume kitokią tikrovę ir joje gyventume. Visa tai sąlygiškumai, mūsų tarpusavio susitarimas. Šiame pasaulyje nėra nieko tikro, nes nėra rodiklio, kurio atžvilgiu būtų galima įvertinti.
Mums reikia nuteikti vieni kitus, kad teisingiau suvoktume pasaulį, gyvenantį pagal meilės artimui dėsnį, visąlaik tobulintumės. Tuomet pamažu galėsime į jį įeiti.
Šiame darbe yra parengiamasis laikotarpis, kai žmogus neįsisavina, kaip pereiti nuo pakopos prie pakopos. O po to jau reikia dirbti sąmoningai. Galvoju, kad jau įmanoma tai atlikti, kad pabaigtume Šavuot šventę, žengdami realų pusę žingsnio pirmyn.
Tarp mūsų egzistuoja ryšių tinklas, kurio nejaučiame. Tačiau reikia į jį susitelkti pasitelkus principą „pamilk artimą kaip save“. Tai ir yra naujos tikrovės, naujo mąstymo, naujo noro, naujų santykių dėsnis.
Kabalistai iš karto gyvena dviejuose pasauliuose, dviejose būsenose. Dabar pats sprendžiu, kad kartu su draugais įeinu į tokia santykių sistemą. Be šito nieko nėra, tik per šią sistemą dabar žiūriu į pasaulį, į tikrovę, imu įsikurti naujame pasaulyje pasitelkęs naujus jutimo organus, vadinamus „dešimt sfirų“.
Šis pasaulis – iliuzija, kurioje gimstame ir neva gyvename kaip sapne. Greitai mums atsiskleis, kad visas praėjęs gyvenimas buvo kupinas fantazijos sapnas. Kaskart kai nuo egoistinio suvokimo pereiname prie davimo, priešais mus atsikleidžia nauja tikrovė, tokie didžiuliai matavimai, kad mums atrodo, jog negali būti nieko didesnio.
Davime atsiskleidžia tokios kosminės erdvės, apie kurias nė nepasvajojome. Įsijungiu į draugus ir per tą įsijungimą įeinu į naują tikrovę, tarsi į magišką sapną.
* * *
Nevalia atsigręžinėti į praeitį – tai įstatymas. Atsiveria nauja realybė, kuri grindžiama draugų tarpusavio įsijungimu, ir daugiau nieko nėra. Tik jos reikia siekti. Pasaulis atsiskleidžia per vienybę – tai nauji jutimo organai, nauja tikrovė, kurios atžvilgiu reikia anuliuoti save ir tuomet į ją įeisi.
Kiekvienas iš mūsų gimė ir buvo auklėjamas su egoistiniu pasaulio suvokimu. Taip mus nustatė it prietaisą su daugybe ratukų-reguliatorių. O dabar aš pats dėl gauto vidinio pažadinimo noriu nustatyti save kitokiam tikrovės suvokimui, ką įmanoma atlikti tik per savo pastangas, grupę, mokytoją, Kūrėją.
#247540

Iš 2019 m. birželio 9 d. rytinės pamokos ruošiantis Šavuot šventei

Klausimas. Ar protinga gyventi vien šia akimirka ir negalvoti apie ateitį?
Atsakymas. Taip. Protingiausia negalvoti apie ateitį, nes ateities iš tikrųjų nėra.
Yra kas akimirką atsinaujinanti dabartis. O tai ir yra ateitis. Noriu gyventi būtent būdamas tokios būsenos.
Praeities, dabarties ir ateities iliuzija neturėtų nunešti manęs į visiškai nerealias erdves. Žinau tik tai, ką jaučiu dabar, o kitą akimirką pats kuriu savo paties pojūčius. Tai ir yra būsimo pasaulio kūrimas.
#249747

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo kopriklauso mano ateitis?

Ateitis kuriama dabartyje, I dalis

Ateitis kuriama dabartyje, IV dalis

Klausimas. Likimas – nulemtas? Ar galiu jį veikti?
Atsakymas. Niekas nenulemta.
Yra būsenos, kurias turite praeiti tam tikra tvarka, jos jums pamažu atsiskleis. Jos jau egzistuoja, nes nėra dabarties, praeities ir ateities – visa tai tik mūsų atžvilgiu, ne daugiau. O tobuloje, amžinoje gamtos sistemoje šios būsenos visiškai vienareikšmės.
Tam nereikia būti kabalistu, pakanka šiek tiek susipažinti su fizika, kaip įeiti į būsenas, apie kurias Einšteinas rašė dar prieš šimtmetį: laikas – tai mūsų būsenų funkcija, jis neturi ko nors apibrėžto, tiesiog teka ir viskas.
Pagal Niutoną, laikas – absoliutus. Jis nulemiamas vien jūsų būsenos, ne daugiau.
#249598

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, III dalis

Iš anksto nulemtas kelias

Kaip rinktis likimą, IV dalis?

Klausimas. Žmogus ne tik žiūri pirmyn, bet kartais atsigręžia atgal. Tuomet kyla tokia spaudžianti širdį nostalgija. Ar šis jausmas turi dvasinę šaknį?
Atsakymas. Taip, žmogų traukia praeitis, nes prie jos jis pirmiausia pripratęs. O kas įprasta – jau miela ir lengva, nes nėra jokios grėsmės elemento. Todėl mums patinka praeitis. Yra žmonių, kurie mėgsta senus, naivius filmus, knygas ir pan.
Asmeniškai manau, kad reikia žiūrėti pirmyn, kad priprastume prie dabarties, kuri trauktų mus gėriu, šviestų mums. Neverta atsigręžti atgal, kitaip it Loto žmona virsime druskos stulpu. Reikia eiti tik pirmyn! Žvelgdami atgal mes tarsi užsikonservuojame.
#244925

Iš 2019 m. sausio 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Akimirka tarp praeities ir ateities

Atsigręši – pavirsi druskos stulpu

Ateitis kuriama dabartyje, I dalis

Klausimas. Kas yra svajonės pagal kabalą? Ar yra mechanizmas, kaip jas realizuoti? Jei taip – koks?
Atsakymas. Svajonės – dabartinės, ankstesnės ir būsimos – priklauso supančiai Šviesai.
Esmė ta, kad egzistuoja tikrovė, kuri mūsų noruose suvokiama pagal apribojimą, ekraną, atspindėtą Šviesą, tiesioginę Šviesą, įsivelkančią į atspindėtąją ir t. t.
Ir yra visiškai kitokios supančios Šviesos, esančios išorėje. Jos suteikia praeities ir ateities pojūtį, o vidinė Šviesa – dabarties jautimą.
#237960

Iš 2018 m. rugpjūčio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, I dalis

Ateitis kuriama dabartyje, III dalis

Pagal savybių panašumo dėsnį

Klausimas. Žmogus skirsto laiką į tris kategorijas: praeitis, dabartis ir ateitis. Kas tai yra?
Atsakymas. Dabarties laikas – tai jausmas, kylantis dėl vidinės šviesos veikimo. Tai sudėtingiau, nei Einšteino reliatyvumo teorija. Einšteinas aprašė ypatingą išorinio pasaulio suvokimą, o kabala aprašo ypatingą žmgaus vidinio pasaulio suvokimą, kuris gerokai sunkiau suprantamas. Juk būtina perversti visą save tam, kad jį suprastum. O reliatyvumo teorijos suvokimui reikia perversti tik smegenis.
Praeities pajautimą lemia šviesa, tai yra sielos pripildymas, kuris buvo nore ir išėjo iš jo. Esamas vidinis sielos pripildymas – tai dabartinis laikas. O pripildymas, kuris laukia sielos, kad pripildytų ją po akimirksnio, vadinasi ateitimi.
Klausimas. O kas yra „siela“?
Atsakymas. Siela – tai sistema, dėl kurios mes jaučiame save egzistuojančiais ir kuri prisipildo Aukštesniąja šviesa. Jeigu save vystome pagal kabalos metodiką, tai pradedame jausti šiuos pripildymus ir su jais susijusią praeitį, dabartį, ateitį.
Praeitis, dabartis, ateitis – tai šviesos poveikis man, kuris buvo, yra ir bus. Mano noras gauti malonumą užsipildo Aukštesniąja šviesa, vadinama Kūrėju.
Jautimas praeities, dabarties ir ateities priklauso nuo žmogaus išsivystymo lygio. Kai kurių žmonių apskritai nejaudina ateitis, o yra tokių, kurie tučtuojau užmiršta praeitį. Iš dabarties dauguma taip pat suvokia tik ribotą dalį. Laiko pojūtis kiekvieno žmogaus individualus.
Klausimas. O kur aš pats egzistuoju: praeityje, dabartyje ar ateityje?
Atsakymas. Tu esi ir praeityje, ir dabartyje, ir ateityje, nes laikas neegzistuoja atskirai, o tiktai tavo pojūčiuose. Visos tavo būsimos būsenos jau egzistuoja, iki pačios paskutinės, kur tu ir Kūrėjas susijungiate pagal savybių panašumą, ir tu atskleidi, kaip tave pripildo Aukštesnioji jėga, išorėje likusi šviesa. Pasiekę pačią paskutinę būseną, kuri vadinama išsitaisymo pabaiga, mes užsipildome visa šviesa, kuri šiuo metu yra ne mumyse.
#220122

Iš 2017 m. gruodžio 19 d. 934-osios TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, I dalis

Ateitis kuriama dabartyje, II dalis

Išeiti už laiko ribų

Klausimas. Kabalistas negalvoja apie ateitį, tik apie dabartį?
Atsakymas. Viskas priklauso nuo to, kiek jis atitinka Kūrėją. Jei aš visiškai susilieju su Kūrėju, man dingsta laiko kaip kažkokio faktoriaus samprata, ir apskritai viskas, kas egzistuoja. Aš nesikeičiu, tiesiog visą laiką esu susiliejęs su Kūrėju.
Klausimas. Paprastas žmogus vis galvoja, kas bus po minutės, dienos, metų ir t. t., kuria kažkokius planus. Kabalistas visai apie tai negalvoja?
Atsakymas. Normaliam žmogui reikia „gydytis“, ir tada jis supras, kad laiko, erdvės ir judėjimo koordinatės grynai subjektyvios, ir reikia suvokti jų subjektyvumą, o vėliau – ištaisyti.
Klausimas. Kai kurie mūsų gyvenimo procesai vis tik susiję su laiku: pavyzdžiui, vaikui vieneri metai, ir kol nepraeis keturi metai, jam nesukaks penkeri.
Atsakymas. Žinoma, laikas egzistuoja mūsų koordinatėse, nepriklausomai nuo mūsų. Ir tai tik todėl, kad tu egzistuoji savo gyvūniniame kūne ir tose koordinatėse, kuriose pokyčiai vyksta tam tikra tvarka: vakar, šiandien, rytoj ir t. t.
Todėl neįmanoma grįžti į praeitį, ateitį galima priartinti ir t. t., ir tai todėl, kad mes egzistuojame šio pasaulio rėmuose. Kai tik pakylame virš jo, pradedame visiškai kitaip suvokti laiką, judėjimą, erdvę.

Iš 2017 m. kovo 19 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laikas?

Kas yra amžinybė?

Nuo ko priklauso greita laiko tėkmė?