Klausimas: Ar yra proporcinė priklausomybė tarp kabalistų kokybiško susivienijimo ir taško širdyje atsiskleidimo kažkuriose pasaulio tautose?
Atsakymas: Nepasakyčiau, kad yra toks pasaulio tautų padalijimas, kai pirmiausia viena tauta atskleidžia tašką širdyje, paskui kita, paskui trečia. Aš tai matau pagal mūsų grupes.
Šiandien su mumis virtualiame ryšyje: Vokietija, Bulgarija, Izraelis, Viena, Joškar-Ola, Peterburgas, Almata, Azerbaidžanas, Olandija, Čekoslovakija, Maskva, daug draugų iš Afrikos, Šiaurės ir Pietų Amerikos ir t. t. Aš nemanau, kad tai priklauso nuo odos spalvos ar tautybės.
Žmonės, kurie jau atskleidė kabalą ir mokosi su mumis, suvokia ją vienodai, todėl negalima pasakyti, kad taškai širdyje gims paeiliui pagal tautybę. Tai vyksta priklausomai nuo žmonių vystymosi. Kūrėjo Šviesa veikia juos ir apšviečia vieną ar kitą žmogų.
Sakykime, jei paimsime didelį mechanizmą, tai jame visa tarpusavyje sujungta. Pavyzdžiui, visos žmogaus kūno dalys nuolatos sąveikauja, nors ir nėra visiškai šalia ir tarsi tarp jų nėra tiesioginio ryšio. Bet grįžtamieji ryšiai vis tiek egzistuoja, ir kiekvienas organas aktyvuojamas, įtraukiant kitus organus. Juk tai integrali schema, kurios dalys absoliučiai priklausomos viena nuo kitos. Todėl aš nepalaikau jokių sąmokslo teorijų, kad kažkuri tauta greičiau atskleis Kūrėją.
Kažkada senovės Babilone gyveno visos pasaulio tautos, kurių kiekvieną sudarė kelios dešimtys žmonių. Tada iš visų babiloniečių ir susirinko vieninga grupė, kuri norėjo siekti Kūrėjo. Ji egzistuoja iki šiol, nors daugelis nuo jos atsiskyrė.
Iš šios grupės liko keli šimtai žmonių – tie, kurie šiandien jaučia trauką atskleisti Kūrėją. Kiti tapo paprastais žemiečiais. Šiandien vyksta priešingas procesas.
Toroje yra pasakyta, kad ateis Mašiacho, paskutiniosios kartos, laikas, kai visi babiloniečiai palaipsniui vėl bus budinami siekti Kūrėjo. Tai mes dabar ir stebime.
Kaip kažkada babiloniečių grupėje atsirado judėjimas Kūrėjo link, taip ir šiandien. Todėl visi sieks Jo, nesvarbu, kas ir kaip. Mums jokiu būdu negalima galvoti apie tai, kad dabar tai bus Suomija, paskui Lenkija, o paskui Čekoslovakija, Vokietija ar Azerbaidžanas. Kas bus, tas bus.
Aš labai džiaugiuosi, kad žmonės pradeda jausti, ką kabalos mokslas kalba apie sielą, apie jų dvasinį vystymąsi. Aš tikiuosi, kad jų kabalos studijos paskatins vystymais ir jų valstybių, ir jų žmonių.
#263548

Iš 2020 m. kovo 22 d. pamokos rusų kalba

Klausimas: Kaip matote Izraelio likimą? Tai negali nejaudinti ir jūsų, ir visų pasaulio žmonių, nes, nepaisant nedidelės teritorijos, Izraelis daugeliu atžvilgių yra visokių konfliktų, procesų centras. Dabar visi užgniaužę kvapą stebi, kaip bus paskelbtas kitas Izraelio jurisdikcijos perėjimo į kitas teritorijas etapas ir kaip jis gali pasibaigti.
Atsakymas: Taip, aš suprantu, kad apskritai teritorijų problema yra visiškai ne vietoje ir neaktuali. Ir apskritai, kam ji skirta? Viskas yra visiškai dirbtina. Mūsų protėvių teritorijos vis dar yra daug didesnės. Jos tęsiasi nuo Nilo iki Eufrato. Visa tai aprašyta senovės knygose. Mes neketiname vytis senovės sienų.
Tačiau faktas yra tas, kad Izraelis turi savo istorinę misiją, kurią jis turi įvykdyti – stovėti žmonijos dvasinio išsitaisymo viršūnėje. Tikiuosi, kad tai prasidės mūsų amžiuje, mūsų laikais.
Tai nė kiek nesumažins jo vaidmens, priešingai, jis taps labiau matomas, amžinas. Izraelis yra Izraelis, niekur nuo to nepasislėpsi. Tai dvasinis kūrinys, kuris turi gyventi ir skelbti tiesą. Žmonės supras, priims ir sutiks.
#268203

Iš 2020 m. birželio 18 d. TV programos „Pokalbiai. Leonidas Makaronas ir daktaras Michaelis Laitmanas apie tarptautinę padėtį“

Daugiau šia tema skaitykite:

Antisemitizmo teorija, I dalis

Pagrindinė Izraelio tautos funkcija

Israel misija kūrinijoje

Klausimas: Kodėl buvo neįmanoma iškart perduoti metodikos visoms tautoms, jei Kūrėjas / Gamta gali viską?
Atsakymas: Ne, tai daroma ne pagal kokį nors Kūrėjo norą. Mes manome, kad Kūrėjas yra aukščiausia būtybė, kuri pasirenka ir kuria pagal savo norą ar nenorą, bet ne. Kūrėjas yra aukščiausia gamtos jėga, kuriai būdingas davimas, ryšys ir meilė, ji sukuria sau visiškai priešingą formą – materiją, kuriai būdingas gavimas, sumišimas ir neapykanta. Sujungus šias dvi savybes – atrandant jų priešingumą ir sujungiant jas – kūriniai galės atskleisti Kūrėją.
Viskas išplaukia iš gavimo ir davimo savybių. Pradėdamos jungtis tarpusavyje, jos sukuria milžinišką viena kitai priešingą ir esančią pusiausvyroje ryšio sistemą. Štai, ką mes turime.
Klausimas: Ar kalbant šiuolaikine kalba, vyksta natūrali atranka?
Atsakymas: Nesakyčiau, kad tai yra atranka, nes čia niekas nepasirinkta ir niekas neatstumta: tiesiog palaipsniui derinamos dvi priešingos savybės – davimas ir gavimas, o daugiau nėra nieko.
Komentaras: Istorikai teigia, kad prieš kelis šimtus tūkstančių metų Žemės planetoje vienu metu egzistavo apie 20 žmonių tipų. Vienas iš jų – Homo sapiens („protingasis žmogus“) – išgyveno. Gamta padarė taip, kad jie turėjo galimybę bendradarbiauti.
Atsakymas: Visa grindžiama vidiniais norais, kurie yra negyvosios, augalinės, gyvūninės ir žmogaus būsenos. Žmogui ar kokiai nors grupei pasireiškia noras, todėl jie atitinkamai elgiasi. Mes juk matome, kad žmonės kažkaip elgiasi, tik turėdami tam tikrus vidinius motyvus.
#264613

Iš 2019 m. liepos 22 d. TV programos „Sisteminė Izraelio tautos vystymosi analizė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Antisemitizmo teorija, I dalis

Antisemitizmo teorija, II dalis

Antisemitizmo teorija, III dalis

Gėrio ir blogio šaltinis
Klausimas: Tūkstantį metų iki Antrosios šventyklos sunaikinimo žydai, turintys vienijimosi metodiką, daugiau ar mažiau buvo vieningi. Tačiau pamažu ją prarado, nes egoizmas augo. Tauta pamiršo kažkada įsisavintą metodiką ir pradėjo nekęsti vienas kito. Iš kur ta neapykanta kilo?
Atsakymas: Neapykanta kyla iš gamtos, nepriklausomai nuo to, ar žmonės žino priežastį. Žydai nesupranta, kodėl jie žydai ir ko iš jų reikalaujama. O pasaulio tautos nesupranta, ko jiems reikia iš žydų. Tačiau pasaulio tautos nujaučia, kad žydai turi jų gerovės šaltinį, bet jo neatskleidžia, tuo tarsi apvaginėdami pasaulio tautas. Tai ypač gerai pastebima pastaruoju metu. Per pastarąjį šimtmetį ir iki šiol žydai klestėjo mokslo, meno, kultūros, finansų ir pramonės srityse. Taigi, jie tarsi apiplėšinėjo visas pasaulio tautas.
Klausimas: Ką reiškia „apiplėšinėjo“?
Atsakymas: Jei jie pirmauja, vadinasi, užima kieno nors vietą ir uždirba sau milijardus, kuriuos galėtų uždirbti kiti.
Komentaras: Bet jie sąžiningai tai daro.
Atsakymas: Nesvarbu. Aš pavydžiu žmogui, kuris sąžiningai uždirbo pinigus, nes pats to nesugebu.
#264494

Iš 2019 m. liepos 22 d. TV programos „Sisteminė Izraelio tautos vystymosi analizė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Antisemitizmo teorija, I dalis

Antisemitizmo teorija, II d.

Siekiančios Kūrėjo kibirkštys

Nešantys vienybės metodiką
Klausimas: Kūrėjas – davimo, gėrio savybė – sukūrė kūrinį, priešingą sau. Rašis ir dauguma kitų Toros komentatorių sako: „Žmogaus širdies polinkis blogas nuo jaunystės.“ Ką reiškia nuo „nuo jaunystės“?
Atsakymas: Nuo kūdikystės. Kiekvienas žmogus gimsta egoistas.
Komentaras: Taigi, mūsų neapykanta Kūrėjui yra natūrali, nes esame Jam priešingi. Mes mėgstame gauti, bet nemėgstame duoti. Arba mes mėgstame duoti, bet su ketinimu gauti.
Atsakymas: Ir gauti kuo daugiau.
Klausimas: Neapykanta Kūrėjui kyla iš mūsų šaknies?
Atsakymas: Taip, nuo pat pradžių mes esame priešingi Kūrėjui ir privalome tai ištaisyti – pamilti Jį. Pasaulio tautos neturi šios šaknies, todėl neturi ką taisyti. Jos tiesiog prisijungia prie mūsų, pagal tai, kaip mes taisomės. Ir jei mes neištaisome savęs, tada jie jaučia, kad mes, žydai, tarsi nešame neigiamą energiją į pasaulį.
Klausimas: Net Talmudas sako, kad jei Izraelio žmonės atgailauja, jie yra išgelbėti, o jei ne, tada „čia bus jūsų laidojimo vieta“. Pasirodo, Kūrėjas išskyrė būrį žmonių iš visų tautų, prievarta juos suvienijo ir suteikė vienybės metodiką. O kas toliau?
Atsakymas: Abraomo laikais Kūrėjas kai kuriems babiloniečiams suteikė norą siekti Savęs, ir Abraomas suvienijo visus, kurie troško pasiekti Kūrėją, atsiliepdami į jo raginimą. Taip susikūrė grupė, kuri buvo pavadinta „Izraeliu“ („tiesiai pas Kūrėją“).
Komentaras: Vėliau, kai žydai susirinko Sinajaus kalno papėdėje, Kūrėjas jiems nustatė sąlygą: arba jūs priimate Torą – davimo, vienybės įstatymus, arba „čia bus jūsų laidojimo vieta“. Taigi, yra tauta, kuri gavo vaistus nuo visų problemų, nes tik priartėdami prie Kūrėjo galime jas išspręsti.
Atsakymas: Šis vaistas – pakilimas virš mūsų egoizmo. O pakilti virš jo galite, jei to labai paprašysite, ir ne vienas, o kartu su kitais. Jūs surinksite daug žmonių, kurie kartu kreipsis į Kūrėją, kad Jis išlaisvintų juos nuo ego ir suteiktų meilės ir vienijimosi savybę.
#264412

Iš 2019 m. liepos 22 d. TV programos „Sisteminė Izraelio tautos vystymosi analizė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Antisemitizmo teorija, I dalis

Antisemitizmas gimė prie Sinajaus kalno

Pakilti virš egoizmo

Antagonizmas žydų tautoje
Komentaras: Per visą žmonijos vystymosi laikotarpį nebuvo tautos, kuri būtų buvusi labiau persekiojama, nei Izraelio tauta. Kai kurie žmonės sako, kad tai – iracionalu. Jūs teigiate, kad tai, priešingai, racionalu.
Atsakymas: Itin racionalu! Tai – gamtos dėsnis.
Klausimas: Kokia šios neapykantos priežastis? Kiek supratau, ji slypi pačiame kūrinyje.
Atsakymas: Žmogus sukurtas egoistu, bet jam suteikta savo egoizmo ištaisymo metodika. Ji yra Izraelio tautoje, kitaip tariant, žmonių grupelėje, kuri buvo sukurta Senovės Babilone Abraomo laikais, kaip apie tai pasakojama ir Toroje (Biblijoje), ir Josifo Flavijaus, ir daugybėje kitų žydų ir ne žydų šaltinių.
Žydų rankose yra tautų vienijimosi metodika, iškelianti aukščiau egoizmo, aukščiausio komforto lygio tiek žemiškajame, tiek ir nežemiškajame egzistavime. Tai reiškia, kad dar materialiame gyvenime žmogus gali pajausti kitą egzistavimo lygmenį ir panaikinti sienas tarp žemiškojo ir Aukštesniojo pasaulio.
Kadangi visa tai yra mūsų metodikoje, kabalos moksle, tai žydai bandė ją įgyvendinti, ypač po išėjimo iš Egipto, Pirmosios ir Antrosios šventovės laikais.
Vyko nuolatinė kova tarp jų, nes buvo grupių, pasisakančių už šios vienijimosi metodikos įgyvendinimą ir dvasinio lygmens pasiekimą, Aukštesniojo pasaulio pajautimą šiame pasaulyje, taip pat ir grupių, kurios manė, kad tai neįmanoma ar nereikalinga, nes kaip jiems rodėsi, yra dar kitų patogių egzistavimo galimybių.
Taip Izraelio tautoje visada buvo didelė nuomonių priešprieša, net iki brolžudiško karo. Taip tęsėsi iki visiškos tremties Antrosios šventovės laikotarpiu.
Todėl tada buvo nereikalingi antisemitai iš pasaulio tautų, kurie nemylėtų žydų. Iki krikščionių ir musulmonų religijų atsiradimo jų praktiškai nebuvo.
Klausimas: Kitaip tariant, neapykanta buvo tik tarp pačių žydų?
Atsakymas: Taip, tautoje buvo labai daug skirtingų srovių.
Komentaras: Pavyzdžiui, Romos imperijos laikais tauta buvo suskilusi į sadukiejus ir fariziejus. Paskui vyko makabiečių karas ne su graikais, o su žydais, toleravusiais helenizmą.
Atsakymas: Dar Pirmosios šventovės laikotarpiu susikūrė žmonių grupės, antagonistiškai nusiteikusios viena prieš kitą.
Komentaras: Be to, žydamas išeiti iš Egipto trukdė ne egiptiečiai, bet žydų sluoksnis, vadinamas „dideliais pašlemėkais“ (erev rav).
Atsakymas: Reikia pasakyti, kad nors kryžiuočių žygių metu arba viduramžių Europoje vyko pogromų, ir žydus persekiojo aplinkinės tautos, bet vis tiek tai kildavo iš neapykantos tarp grupių pačioje žydų tautoje.
Visa tai pagrįsta būtent dvasiniu principu. Žydų tautoje yra tokių, kurie mano, kad žydai turi atlikti savo dvasinę funkciją, kitaip tariant, atskleisti Kūrėją šiame pasaulyje sau ir kitoms tautoms. O yra, kurie sako: „Ne, mes galime egzistuoti kaip kiti. O mūsų religija duota mums, kad ją įgyvendintume įprastu, kasdieniniu lygiu“. Šiandien taip ir vyksta.
Klausimas: Vadinasi, ginčas – kas yra Dievo išrinktasis? Arba reikia vykdyti kažkokius išorinius priesakus ir už tai bus ateities pasaulis ir valdysime visas tautas, arba mes turime susivienyti ir paskleisti vienijimosi metodiką tarp visų tautų?
Atsakymas: Ir taip tarnauti jiems, tapti šviesa kitoms tautoms. Iš tikrųjų, rūpestis viso pasaulio išsitaisymu – didelis darbas.
Bus tęsinys…
#264359

Iš 2019 m. liepos 22 d. TV programos „Sisteminė Izraelio tautos vystymosi analizė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pradininkų tauta

Antisemitizmas gimė prie Sinajaus kalno

Prarastasis pagrindas

Klausimas: Viena iš Jeruzalės ypatybių – unikalus psichinis sutrikimas, būdingas tik šiam miestui. Jis taip ir vadinasi – Jeruzalės sindromas. Kasmet jis nustatomas pusšimčiui turistų iš užsienio, nepriklausomai nuo jų išpažįstamos religijos. Nejau Jeruzalė kaip nors paslaptingai veikia žmones?
Atsakymas: Žinoma, tai ypatingas miestas, sukuriantis neišdildomą įspūdį daugeliui iš mūsų. Jame dvelkia senove, jame teka žmonijos istorija.
Kad ir kaip ten būtų, Jeruzalės sindromas – vien psichologinis reiškinys, visiškai suprantamas ir paaiškinamas. Neatsitiktinai panašūs reiškiniai būdingi ir kitoms pasaulyje garsioms vietoms.
Vidinės vibracijos, esančios trijų religijų sostinėje, jos nepakartojama dieviškumo aureolė – visa tai sukurta žmonių, o ne atėjo iš aukščiau. Akmenyse nėra šventumo. Dvasinės savybės neįsivelka į mūsų pasaulį.
Tikrąją dvasią kuria tik patys žmonės, kai kartu siekia davimo ir meilės.
Tikroji Jeruzalė – ta, kuri širdyje. Tai dvasinė viso pasaulio sostinė. Ne šiaip miestas, o ypatinga žmonių tarpusavio santykių pakopa. Pakopa, kur kūrinio, ieškančio ryšio su Kūrėju, baimė ir Jo atsakas susijungia į vieną visumą.
#223057

Iš 2018 m. sausio 18 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Avo mėn. 9 d. simbolizuoja Šventyklos sugriovimą, įvykusį dėl Izraelio tautoje tvyrojusios neapykantos be priežasties. Matome, kad per visą istoriją žydų tautoje buvo ir yra tam tikros grupės, kovojusios tarpusavyje. Tai ir yra ta neapykanta.
Žydai – tai tauta, kurią Senovės Babilone subūrė Abraomas, kai tarp žmonių kilo neapykanta. Jis mokė, kad tik viena priemonė gali padėti įveikti neapykantą: pakilti į meilę virš visos neapykantos, kuri it Babelio bokštas užaugo lig dangaus. Dalis Babilono gyventojų sekė Abraomą, jis juos išvedė iš Babilono į Knaano, Izraelio žemę. Kiti pasiliko Babilone.
Abraomas mokė savo mokinius gyventi pagal dėsnį „mylėk artimą, kaip save“. Ši svarbiausia taisyklė – „visus prasižengimus uždengs meilė“ išskyrė juos iš kitų pasaulio tautų, likusių Babilone, o paskui pasklidusių po visą Žemę.
Ėjusieji paskui Abraomą buvo visų tautų atstovai, tačiau jie įstengė susivienyti draugėn ir tapo Izraelio tauta, o tai reiškia „tiesiai pas Kūrėją“ (jašar kėl), kitaip tariant, tiesiai į vienybę, į meilę artimui. Jie kovojo už tai, kad suartėtų ir taptų broliais, ir iš dalies jiems tai pavyko.
Jie perėjo Egipto tremtį, patyrę daugybę išbandymų savo kelyje, bet tai tik sustiprino juos. Jie tapo artimi ir iš tikrųjų virto viena tauta bei pasivadino „Israel“ (tiesiai į Kūrėją), mat jie siekė vienos jėgos – meilės jėgos.
Tačiau egoizmas nenurimsta, vėl pabunda ir žadina žmogų, todėl su laiku Izraelio tautoje ima formuotis įvairios grupės, pasisakančios prieš Abraomo metodiką. Jie norėjo gyventi pagal kapitalistinį modelį, kad kiekvienas darytų, ką panorėjęs, užuot gyvenę bendruomenėje. Tarp jų kilo karai, kovos.
Per visą istoriją Izraelio tauta kovoja savo viduje, ir priežastis visad viena: „už“ ar „prieš“ vienybę. Taip buvo griūnant pirmajai ir antrajai Šventykloms. Visos griūtys tik dėl to, kad vienos grupės kvietė vienytis ir visus nusižengimus uždengti meile, o kitos priešinosi, nesutiko.
Taip vyksta ir šiandien. Todėl Izraelio tautai teko patirti tremtį, daugybę kančių ir visų pasaulio tautų nemeilę. Juk kitos tautos irgi išėjo iš Babilono, tik pamiršo apie tai.
Nūnai ir žydai, ir pasaulio tautos išsibarstę po visą žemę, ir niekas nežino, kas yra meilė artimui. Egoizmas nuo to laiko labai išaugo ir pas žydus, ir pasaulio tautose. Visuose reikia pažadinti pirminę priežastį, kad išsiaiškintume, kas vykta su pasauliu, kodėl iki šiol pasaulio tautos turi pretenzijų Izraelio tautai, kokia pastarosios misija. Tai reikia paaiškinti visiems.
Istorikai pirmosios Šventyklos griūtį priskiria Nabuchodonosorui, Babilono valdovui, o antrosios – Romos imperatoriui Titui. Tačiau žydai mano, kad prie griūčių atvedė konfliktai pačioje Izraelio tautoje. Ir iš tiesų, viso to priežastis – nepagrįsta neapykanta, atsiskyrimas. Priešindamiesi vienybei sukėlėme pirmosios ir antrosios Šventyklų griūtis. Visos mūsų nelaimės – dėl to, kad nesutariame tarpusavyje ir negalime susivienyti Izraelio tautoje.
Iš išorės atrodo, kad dėl griūčių kaltos imperatorių kariuomenės, priešai, bet iš tikrųjų mes patys per esamą ar nesamą tarpusavio ryšį nuteikiame šias imperijas prieš save ar už savo egzistavimą ir matome atitinkamą rezultatą. Svetima išorinė jėga tik įgyvendina nuosprendį, bet mes patys tai aktyvizuojame savo tautoje. Tad dėl savo kartaus likimo kaltinti galime vien save.
Ir šiandien vyksta tas pats: Persija (šiandienos Iranas) ir kitos arabų šalys nusiteikusios priešiškai mūsų atžvilgiu ir viskas dėl to, kad mūsų pačių nesieja tinkamas ryšys, ir taip skatiname nesantaiką ir neapykantą pasaulyje tarp visų.
Kitose tautose taip pat gali kilti vidinis priešiškumas, tačiau tokios neapykantos kaip Izraelio tautoje nėra nė vienoje tautoje, mat nekenčiame žydų savo pačių viduje. Vidinis žydas – tai noras, kuris reikalauja iš mūsų susivienyti aukščiau mūsų egoizmo ir parodyti visam pasauliui, kad įmanoma gyventi taikoje, ramybėje ir vienybėje, ir tai bus viso pasaulio išsitaisymas.
Taip kalba žydas, esantis mūsų viduje, tačiau nenorime jo klausyti. Tik kabalistai, studijuojantys kabalos mokslą, kuriame tai aiškiai užrašyta juodu ant balto jau prieš tūkstančius metų, žino, kad Toros pagrindas yra didi taisyklė: meilė artimui, kaip pačiam sau. Bet niekas nenori jų išgirsti.
Juk vienybė teoriškai labai gražiai skamba, tačiau kai tik žmonės bando ją realizuoti, įsitikina, kad tai tiesiog neįmanoma, mat reikalauja iš žmogaus viso jo dėmesio, viso jo gyvenimo. Žmonės tam nėra pasirengę. Tam reikia arba specialaus integralaus ugdymo, arba labai didelių kančių, kurios privers žmones atsisakyti savo egoizmo ir suartėti tarpusavyje.

#268465

Iš 2020 m. liepos 26 d. TV laidos „Globalios perspektyvos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Neplatus takelis „tarp siaurumų“

Dėl ko liūdėti per Avo 9 dieną?

Gedėti, nes nėra vienybės

Avo mėnesio 9 d. reikia ne sėdėti ir bejėgiškai verkti, o suprasti, kad visos žydų šventės simbolizuoja tai, ką mums verta atlikti, kad sugrįžtume į pačią aukščiausią būseną, numatytą kūrimo sumanyme, kitaip tariant, judėti į taisymosi pabaigą.
Paprastos ašaros mums nepadės – liūdėti reikia dėl savo dabartinės būsenos, kitaip tariant, gedėjimas turi būti konstruktyvus.
Jeigu šiandien visi žydai laikytųsi Toros ir priesakų, ar būtų pastatyta Šventykla? Ne! O jeigu užsiimtų labdaryste? Irgi ne! Niekas nepadės, tik bepriežastinės mūsų tarpusavio neapykantos taisymas.
Gali būti, kad ištaisius bepriežastinę neapykantą mums teks atlikti papildomus taisymus ryšyje tarp mūsų, kad toliau statytume nuo Pirmosios Šventyklos lygmens, hafėc hėsėd, davimo dėl davimo, iki gavimo dėl davimo lygmens – Antrosios ir Trečiosios Šventyklos. Bet pirmiausia privalone ištaisyti bepriežastinę neapykantą, juk Antroji Šventykla griuvo būtent dėl šio prasižengimo.
Šventykla, šventumo namai – tai indas, sukurtas iš mūsų norų, kurie iš pat pradžių yra neištaisytos, egoistinės būsenos. Mums reikia juos ištaisyti taip, kad jie galėtų susijungti tarpusavyje ir pasiektų meilę, kaip pasakyta: „Visus prasižengimus apklos meilė“
Kiekvienas žmogus tarsi akmeninė plyta, akmeninė širdis. Tačiau jeigu pasitelksime Torą ištaisymui, tai ji taps tais klijais, kurie sujungs mūsų plytas.
Taip kuriame savo kli, dvasinį indą, kuris vadinasi šventumo namais, kitaip tariant, davimo ir meilės namais. Mūsų ypatingoje bendroje tarpusavio meilės ir davimo jėgoje sukuriame sąlygas Kūrėjui atsiskleisti ir ateiname į šventumo namus (davimo indą), į Šventyklą.
#211164

Iš 2017 m. liepos 31 d. rytinės pamokos apie Avo mėn. 9 d.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dėl ko liūdėti per Avo 9 dieną?

Tobulybė be išimčių

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Komentaras: Viena iš antisemitizmo priežasčių yra kosmopolitizmas ir globalizmas, kuriuos palaiko žydai.
Atsakymas: Tai yra žydų prigimtis, nes pats žydų požiūris į pasaulį visada buvo integralus. Pasaulis yra integrali sistema, sujungta visais lygmenimis. Tai kyla iš jų dvasinės šaknies.
Komentaras: Yra dar vienas įdomus teiginys, kad antisemitizmas yra tarsi žmonijos virusas, tarsi neapykantos debesis, užtemdęs žmonių sąmonę.
Atsakymas: Kai tik susikūrė Babilono valstybė, kurioje žmonės pradėjo vienytis ir tarp jų ėmė reikštis egoizmas, iškart atsirado jo ištaisymo metodika. Viskas atėjo iš ten.
Suvienijimo metodika vadinama „kabala“. Grupė, sutinkanti susivienyti, vadinama „judėjais“ – iš žodžio „ichud“ (susivienijimas). O visi kiti, kurie tam priešinasi, – pasaulio tautos.
Komentaras: Jūs dažnai teigiate, kad tai neturi nieko bendra su tautybe.
Atsakymas: Iš tikrųjų nėra tokios tautos kaip „žydai“. Kaip rašo Rambamas, Abraomas surinko savo grupę iš viso Babilono.
Klausimas: Tarkime, jei kas nors prisijungs prie susivienijimo metodikos, ar jis taps žydu?
Atsakymas: Taip, bet kuris žmogus. Įvairių tautybių žmonės, kurie prisijungė prie šios grupės per visą istoriją, paprastai tapdavo labai žymiais žydais. Pavyzdžiui, rabinas Akiva, Unkilus ir daugelis kitų. Net karaliaus Dovydo močiutė buvo moavitė.
#263165

Iš 2019 m. liepos 22 d. TV programos „Sisteminė Izraelio tautos analizė“