Galvoju, kad naujieji 2024 metai bus geresni už praėjusius.
Žmonija lėtai, bet be perstojo artėja prie įsisąmoninimo, kaip išeiti iš tos pavojingos būsenos, į kurią save atvedė. Viskas bus gerai!
Reikia prisiminti, kad viskas priklauso nuo mūsų, nuo to, kaip esame susiję vieni su kitais ir iš šio ryšio kreiptis į Kūrėją. Tai svarbiausia jėga pasaulyje, kuri nugalės visus karus ir visas blogio jėgas.
Apsikabinkime visi drauge, susijunkime nuo širdies prie širdies ir tuomet pamatysime, kaip į šį pasaulį iš aukščiau nusileidžia tyla, ramybė, taika.
Linkiu jums viso ko geriausio! Sėkmės!

#323065

Iš 2023 m. gruodžio 31 d. pamokos pagal knygą „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laikas ir metų kaita

Metai

Šventės iš kabalistinio požiūrio taško

Klausimas: Kas yra karas dvasiniame pasaulyje? Ar karas yra natūrali žmogaus būsena?
Atsakymas: Karas – tai pati natūraliausia būsena, iki pat galutinio išsitaisymo. Juk pasaulis susideda iš dviejų priešingų jėgų: pliuso ir minuso, dienos ir nakties ir t. t. Pagal bet kokius požymius, bet kokiai savybei galime visuomet surasti priešingą jai, esančią antagonistiniame santykyje tarp jų.
Komentaras: Švietimo epochos filosofai T. Hobsas, Ž.Ž. Ruso kitaip žvelgė į žmoniją. Hobsas sakė, kad karas – tai žmogaus būsena, žmogus joje gimsta. O Ruso manė, kad tai tėra aplinkybių ir aplinkos išvestinė, o pats žmogus – geras.
Atsakymas: Visa gamta susideda iš dviejų priešingų jėgų, kurios viena kitos atžvilgiu palaiko tam tikrą pusiausvyrą. Ši pusiausvyra nuolatos pažeidžiama ir vėl iš dalies atstatoma. Tai ir yra gyvenimas.
Milijonus metų neigiama ir teigiama jėgos viena paskui kitą vyravo viena kitos atžvilgiu, kol pasiekė pusiausvyrą ir susidarė Žemės planeta.
Išeitų, kad karas – visiškai natūrali būsena, o taika – ne. Nėra taikos pasaulyje. Ji galima, jei pasieksime ją tinkamai subalansuodami dvi priešingas jėgas.

#294928

Iš 2022 m. kovo 1 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išoriniai veiksmai ir vidiniai ketinimai

Taika – pusiausvyra tarp dviejų jėgų

Karas ar taika?

Klausimas: Kodėl visuose Senojo Testamento pasakojimuose toks dėmesys skiriamas karui? Ten nuolatos vyksta kokie nors konfliktai
Atsakymas: Mat karas – natūrali pasaulio būsena, susidedanti iš dviejų priešingų jėgų.
O taika – tam tikra šių dviejų jėgų tarpusavio pusiausvyra, tam tikra tinkama sąveika, kad būtų galima gauti naudą iš to, kad jos priešingos ir tuo pat metu dirba išvien kokiam nors tikslui.
Klausimas: Bet, kita vertus, rašoma, kad visa Tora – tai meilės dėsnis. Kur gi ten meilė?!
Atsakymas: Tora aiškina mums, kaip galime be perstojo stengtis išlaikyti abi jėgas, kad jos veiktų dėl vieno tikslo. Ir tuomet bus taika.
Kitaip tariant, Tora – tai instrukcija, kaip subalansuoti dvi gamtos jėgas žmoguje ir kaip jas tinkamai nukreipti, kad būtų taika pasaulyje.
Hebrajiškai žodis „kariuomenė“ (cava) kyla iš dviejų žodžių „išeiti“ (cė) ir „įeiti: (bo), ir tai reiškia besikaitaliojančius žmogaus išėjimus iš egoizmo valdžios ir grįžimą į ją.
Tai vyksta visuose lygmenyse. Mes tik ir užsiimame tuo, kad jaučiame tai vieną, tai kitą jėgą ir mėginame laviruoti tarp jų.

#294961

Iš 2022 m. kovo 1 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar įsiviešpataus taika ir meilė pasaulyje?

Trečiasis pasaulinis karas jau vyksta

Trečiasis pasaulinis karas nėra išeitis iš krizės

Klausimas iš Facebook. Ar mūsų pasaulyje galima situacija, kai visi žmonės pamažu ateis prie vieno Kūrėjo ir mūsų planetoje įsiviešpataus taika ir meilė, toks utopinis pasaulis, idilė? Ar tai įmanoma?
Atsakymas. Žinoma, kad įmanoma. Esu tikras, kad tai gali nutikti ir mūsų laikais. Viskas priklauso nuo mūsų, juk situacija pribrendo.
Mūsų karta kabalistiniuose šaltiniuose vadinama paskutiniąja karta, nes ji jau subrendo, kad įsisąmonintų teisingą būseną ir suprastų, kad savo egoizmu niekada neįstengsime pasiekti nieko gero, mūsų vaikai bus tik nelaimingesni už mus. Tai matome iš to, kas vyksta pasaulyje.
Viena, ką mums reikia padaryti, tai vis dėlto rasti, nuo ko priklauso mūsų laimė ir koks dabartinis žmonijos raidos tikslas, bei jo siekti. Kabala tai aiškina. Imkime tai realizuoti.
#250176

Iš 2019 m. kovo 10 d. TV laidos „Atsakymai į klausimus iš Facebook“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrino programa

Kur mus veda Kūrėjas?

Pajausti dvasinį pasaulį

Klausimas. Egipto prezidentas Abdelis Fata al-Sisis parašė pranešimą jaunųjų musulmonų forumui, kuris taip pat skirtas Vakarų žmonėms. Nepaisant savo tikėjimo, jis mano, kad nepriimtina įvesti islamišką „Trojos arklį“ į priimančias šalis. Jis nori, kad Vakarai nustotų glausti „islamo gyvatę“ prie savo krūtinės. Jis žino, kokie pavojingi jos nuodai, kuriuos Egiptas tai kasdien patiria. Nejau jis nesupranta, kad jį dabar užsipuls visas arabų pasaulis?
Atsakymas. Egipte jau buvo tokių vadovų. Juk užmušė Anvarą Sadatą, kuris norėjo taikos su Izraeliu.
Bet apskritai problema spręsis kitaip. Nebus jokio vienos kultūros įsiliejimo į kitą. Tiesiog žmonės, kurie atvyko iš arabų šalių į Europą, vietoj europietiškos kultūros įves savo, ir daugiau nieko. „Ar yra demokratiniai rinkimai? Pažiūrėkime, kas juos laimės?“
Mes tai matome. Jau yra tokių pavyzdžių: Londono meras – išeivis iš Pakistano ir t.t. Todėl jie ramiai keis vieną kultūrą kita.
Klausimas. Kitaip tariant, ne kardu, ne karu, o tyliai rinkimais?
Atsakymas. Žinoma. Tas laikas praėjo.
Klausimas. Toks yra aukštesnysis scenarijus?
Atsakymas. Taip. Pasakyta kabaloje, kad Izmaelio sūnūs užims Europą ir karaliaus joje.
Klausimas. Tai kalbama ir apie visą pasaulį?
Atsakymas. Visų pirma, jie užpildys Europą. O paskui pasuks Izraelio link, ir tai bus pabaiga. Jų pabaiga. Nors tuo nesinori tikėti, bet bus būtent taip.
Klausimas. Vis dėlto, būtent Izraelyje pabaiga visų šių mazgų? Viskas išsisprendžia tame žemės lopinėlyje?
Atsakymas. Jis – ne toks ir lopinėlis. Jis stipriausias dėl aukštesniosios jėgos – tos jėgos, kuri egzistuoja šioje Žemėje. Jis yra pats efektyviausias, didžiausias, nes turi ryšį su dvasine šaknimi. Ir todėl jų konfrontacijų įkūnijimas – egoistinis ir altruistinis – bus tokiu būdu įgyvendintas.
Klausimas. Ir ginčai vyks ten?
Atsakymas. Taip. Yra daugybė įvairiausių variantų. Bet yra absoliuti viltis, kad gali būti labai įdomus, sveikas, minkštas sprendimas, kai pasaulis vis dėlto palaipsniui praregės.
#240178

Iš 2018 m. gruodžio 25 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Žmogaus užduotis – skleisti tobulumą, egzistuojantį dvasiuose pasauliuose – žemyn iki mūsų pasaulio. Skirtumas tarp „dangaus“ ir „žemės“ yra tas, kad danguje Kūrėjas ir kūrinys tobulai papildo vienas kitą, o žemėje kūrinys yra atskirtas nuo Kūrėjo, dėl to Kūrėjas paslėptas.
Kūrėjas savo jėga sukuria taiką aukštybėse. Mums reikia padaryti taip, kad Jis galėtų sukurti taiką ir žemėje. O tai priklauso nuo to, ar suteiksime tam galimybę realizuotis. Kūrėjas pradėjo kūrinį, o mes jį užbaigiame, iš kūrinio pusės sukurdami visas sąlygas, kad Kūrėjas, meilės, vienybės savybė, galėtų mus ištaisyti ir įsikūnyti mumyse.
Iš pradžių nesuprantame, kur esą, gyvename instinktyviai veikiami gamtos, kaip maži vaikai, kurie nežino, kas aprūpina jų gyvenimą. Pamažu gamta palieka mus, suteikdama galimybę būti nepriklausomiems. Kūrėjas atitolsta, suteikdamas mums nepriklausomybę, o mes jaučiame tai kaip blogį, kančią, juk gerasis Jo poveikis išnyksta.
Tada pajaučiame savo blogio prado jėgą, klystame, nusikalstame. Nesuprantame, kad Kūrėjas atitolo nuo mūsų, kaip tėvai pamažu pasitraukia nuo savo vaikų jiems bręstant, kad duotų galimybę augti. Jei tėvai neatsitrauktų, vaikai liktų neprisitaikę prie gyvenimo.
Atsitraukdami nuo vaikų, tėvai tikisi, kad vaikai laikysis jų nurodymų: sukurs šeimą, toliau kurs taiką. Taip ir Kūrėjas, palikdamas žmogų, tikėjosi, kad patys imsime savo vystymąsi į savo rankas. Bet taip neįvyko, nes mums reikia ne šiaip priimti tėvų mokymą, bet ir pakilti virš savo egoizmo bei pradėti gyventi laipteliu aukščiau nei tėvai.
Egoizmas auga iš kartos į kartą, negalėsime gyventi taip, kaip mūsų tėvai. Mums reikės Kūrėjo pagalbos: tik „tas, kuris kuria taiką danguje, galės įtvirtinti ją tarp mūsų“. Nesutvarkysime savo gyvenimo pasitelkę mokslą, technologijas, psichologiją, mediciną – turėsime kreiptis į aukštesnę jėgą, kad ji sukurtų taiką. Visas mūsų darbas – išmokti nuleisti aukščiausią tobulybę žemyn, iki mūsų pasaulio, ir leisti jai įsiviešpatauti tarp mūsų.

Iš 2018 m. vasario 6 d. pamokos, ruošiantis Pasauliniam kongresui 2018

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką reiškia „eiti Kūrėjo keliu“

Amžina nesantaika?

Išskirtiniai egoistai

Visi mes egoistai. Kaipgi mums organizuoti bent kasdieninį gyvenimą žmonių visuomenėje, kad nesuėstume vieni kitų?
Todėl žmonės sutiko su tuo, jog mes visgi negalime išsiversti vieni be kitų. Mane kažkaip aptarnauja kiti, kažkaip – aš juos, ir be šito niekaip. Tai supratę sutariame: darykime tai ne laukdami padėties be išeities, o iš gailestingumo − aš šiek tiek nusileidžiu tau, o tu – man.
Tarkime, važiuoju mašina, ir staiga kas nors priešais mane sustoja – tada ir man reikia sustoti. Kas nors stovi eilėje priešais mane ir man reikia luktelti. Dėl kitų švaistau laiką, benziną, pinigus, nes visi sutarėme veikti bendrai ir turime už tai mokėti.
Mes steigiame tarpusavio pagalbos fondus, ligonių kasas, pensijų fondus… Žmogus supranta, kad verta mokėti ligonių kasai, net jeigu jis sveikas. Čia egoizmas mato savo naudą. Taip iš anksto nusileidžiame, nes mums reikia vieniems kitų. Tai ir yra „gailestis“: mes pasiruošę kažką duoti artimiesiems, nes be jų neišgyvensime.
Galiausiai, žmonės skirstomi į dvi kategorijas: vieni pasisako už „gailestį“, nori, kad viskas būtų „gražu“, o kiti, atvirkščiai, laikosi tiesos kategorijos: „mano – mano, tavo – tavo“. Kurių gi pusėje tiesa? Nė vienų.
Bet jeigu kiekvienas laikosi savo – visuomenė plėšoma į gabalus, o jeigu pridedame gailestingumo, tai galime truputį suminkštinti, pasaldinti situaciją. Per istoriją žmonių visuomenės skyrėsi vienos nuo kitų šių dviejų priėjimų santykiu.
Visuomenė gali būti minkštesnė arba griežtesnė. Grynasis kapitalizmas juokauti nemėgsta: uždirbai – gauk, neuždirbai – mirk iš bado. Kiti supranta, jog tai ne išeitis, nes alkanieji ateis ir apiplėš, o gal ir papjaus. Verta jiems duoti ką nors „iš gailestingumo“.
Šitaip žmonija ir vystosi, bet taikos šiuo keliu pasiekti negali. Tiesa – stipriųjų pusėje, gailestingumas – silpnųjų, o teisybė yra per vidurį kaip svarstyklių atrama, kad jų lėkštės galėtų svyruoti. Taip visuomenė išvengia susinaikinimo, bet tai jos nepriartina prie tikrosios taikos – prie susitaikymo ir tarpusavio papildymo.

Iš 2011 m. gegužės 15 d. pamokos pagal straipsnį „Taika pasaulyje”

Daugiau šia tema skaitykite:

Labdara − stipriųjų naudai

Naujojo pasaulio abėcėlė

Gailestingumas

Ar įmanoma pasiekti taiką mūsų pasaulyje, aukštesniuosiuose pasauliuose? „Taika” reiškia absoliučią „pilnatvę, tobulumą”, o ne tai, kai man atrodo, kad gerai, o po akimirkos ir vėl esu nepatenkintas. Jeigu tai tobulumas – reiškia visiems laikams.
Ar įmanoma tai pasiekti, ar tai užprogramuota gamtoje, o gal tai tai tik mano neišsipildysiančios svajonės ir man niekada nebus gerai? Ir jeigu taika pasaulyje įmanoma, tai kaip man ją pasiekti?!
Matome, kad situacija visame pasaulyje tampa vis sudėtingesnė. Rodos, jog žmonija turi visas galimybes vystytis gėrio link, tačiau ji ritasi į prarają ir niekaip negali sau rasti teisingo kelio.
Žmogus tik įsipainioja į vis didesnes problemas. Visi moka gražiai ir protingai postringauti, o praktiškai išeina, kad nesugebame pasiekti jokių gerų rezultatų – nei bendrai, nei asmeniškai.
Kodėl gi gamta visą laiką stumia mus į situacijas, priešingas taikai ir tobulumui?! Ir jeigu mums galų gale lemta tai pasiekti, tai kaip?
Apie visa tai Baal Sulamas rašo savo straipsnyje „Taika pasaulyje” (RU, EN), kurį dabar pradedame skaityti.
Nebus taikos pasaulyje, kol kažkur liks kažkuo nepatenkintų žmonių – tai jau tobulumo trūkumas.
Pasaulis kasdien vystosi, tampa vis labiau integralia sistema, kurioje visos dalys tarpusavyje susietos kaip dantratukai. Niekas nėra laisvas pasisukti anei milimetro į šoną, visom prasmėm: nei savo noruose, nei mintyse, nei veiksmuose ir taip nepaveikti likusiųjų.
Todėl pasaulyje negali būti taikos ir tobulumo, kol lieka nors vienas nepatenkintas žmogus – nesutinkantis, kad ta būsena tobula. Tai integralios sistemos dėsnis. Mes visi susiję lyg vieno kūno organai, ir jeigu nors vienas organas serga, tai jaučia visas organizmas.
Tačiau, kita vertus, judėjimas taikos link – tai daugiapakopis procesas viso pasaulio ir bet kurios jo dalies atžvilgiu.
Šiandieninis pasaulis it ligonis, paguldytas ant operacinio stalo širdies operacijai, ir, žinoma, gydytojas kol kas nekreips dėmesio į jo nusiskundimus dėl kokios nors rakšties kojoje. Todėl pasaulio taisymas vyks laipsniškai.

Iš 2010 m. gruodžio 20 d. pamokos, pagal Baal Sulamo straipsnį „Taika pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų laukia tobulas gyvenimas!

Būti kitus pripildančiu šaltiniu

Nusiraminimas: dėl ko ir kam?

Baal Sulamas. Straipsnis „Valios laisvė“:
Kai žmonija pasieks savo tikslą, t.y. pakils į meilės artimui lygį, kai visi pasaulio žmonės susivienys kaip viena širdis, – tik tada iki galo atsiskleis žmonijos laukianti laimė.

Baal Sulamas. Straipsnis „Taika pasaulyje“ (RU, EN):
Pirmiausia kiekvienam reikėtų gerai suprasti ir savo aplinkai paaiškinti, kad taika visuomenėje, valstybėje, planetoje – visiškai tarpusavyje susiję dalykai.

Baal Sulamas. Straipsnis „Paskutinė karta“ (RU, EN):
Etinė forma, apibrėžianti visų tautų gyvenimą, pirmiausia turi įpareigoti žmones duoti artimui, vadovaujantis principu „mylėk artimą kaip patį save”. Tokia bus visų tautų visuomeninė sąmonė. Bet, kaip to išimtis, kiekviena tauta gali laikytis savo religijos bei tradicijos, ir nedera vienai tautai kištis į kitos tautos reikalus.

Baal Sulamas. Straipsnis „Taika“ (RU, EN):
Egoistinis priešiškumas tarp žmonių ir tautų išnyks iš pasaulio tik padedant Aukštesniajai Kūrėjo (Gamtos) jėgai, jeigu norėsime vienytis su Juo. Taip nuo pat pradžių yra kūrimo sumanyme. Ir jeigu sieksime šio susiliejimo su Kūrėju tikslo, išnyks mūsų pavydas, išdidumas bei neapykanta ir susiliesime visi į vieną širdį, pripildytą Kūrėjo pažinimo.

Klausimas (iš angliško dienoraščio): Ką jūs manote apie Amerikos rinkos smukimą? Ar ji sugebės atsitiesti? Žmonės, su kuriais apie tai diskutavau, yra nusiteikę gana optimistiškai bei viliasi, kad viskas greitai atsistatys.
Atsakymas: Pagerėjimas bus tuo atveju, jei vyriausybės, bankai, žmonės labiau sieks labiau suartėti vieni su kitais, kaip kad apie tai rašo Baal Sulamas savo straipsniuose: „Taika“, „Taika pasaulyje“, „Paskutinė karta“.

Straipsniai: „Taika“ (RU, EN); „Taika pasaulyje“ (RU, EN); „Paskutinė karta“ (RU, EN)
Pamokos pagal straipsnį „Taika“ (rusų k.)
Pamokos pagal straipsnį „Taika pasaulyje“ (rusų k.)
Pamokos pagal straipsnį „Paskutinė karta“ (rusų k.)

Klausimas: Mūsų nuomone, reikia tarptautiniame lygmenyje su visų socialinių grupių: valdžios, pramonininkų, bažnyčios, mokslo, kultūros ir visuomeninių organizacijų atstovais, pasikeisti nuomonėmis apie ištikusią sisteminę krizę. Tai inicijuoti turėtų kabalistai, pradėdami nuo artimiausių pagal dvasią organizacijų, o šį forumą turėtų surengti JTO. Žinoma, iš pradžių, tai neduos rezultatų, bet svarbiausia, kad pasaulio elitas išgirstų apie kabalos idėjas. Naujos idėjos ir augantis poreikis atliks savo darbą. Kaip jūs manote, tai įmanoma įgyvendinti?
Atsakymas: Mes to siekiame. Laukiu jūsų pasiūlymų.