Karas ar taika?

Krizė, globalizacija

Klausimas: Daugelis požymių rodo, kad žmonija artėja prie naujo pasaulinio karo. Mūsų uždavinys – padaryti taip, kad žmogus apsigalvotų. Deja, pasirodo, kad pati karo galimybė sužadina karo troškimą.
Atsakymas: Visuomenėje yra daug žmonių, kurie trokšta karo. Jie nuo to praturtėja, pakyla hierarchiniais visuomenės laiptais.
Karas pertvarko, pakeičia visą visuomenę: sunaikina karalius, keičia prezidentus ir t. t. Vyksta didžiuliai pokyčiai.
Vis dėlto reikalas tas, kad dabar šie pokyčiai turi įvykti pačioje visuomenėje, t. y. visuomenėje turi būti užmegzti globalūs tarpusavio ryšiai. Ir jeigu vyks karas, jis bus baisus, nes atskleis visas mūsų neigiamas savybes, sakyčiau, bjaurybes, kurias mes turime ištaisyti būtent integraliai sąveikaudami. Todėl karas bus visuotinis, pasaulinis – ne tik kažkur Europoje, bet ir Afrikoje, ir Australijoje, t. y. vietose, kuriose dabar praktiškai galbūt nieko nėra juntama.
Dėl to, kad pasaulis šiandien – globalus, o žmonės nenori persitvarkyti taip, kad jį atitiktų, nenori būti globaliai tarpusavyje susieti, karas turės atskleisti šį būtinumą.
Arba bus kitaip – mes, platindami savo žinias, atkleisime integracijos būtinumą ir padėsime pasauliui, pastūmėsime jį prie integralios sąveikos geruoju keliu.
Kitaip ši būtinybė atsiskleis tokiais dramatiškais įvykiais kaip atominis karas.

Daugiau šia tema skaitykite:

G8 formatas išsisėmė

Pavojingi istorijos kelrodžiai

Pasaulio gydytojai

1 komentaras

Vienas atsiliepimas

  1. kabbak  •  liepa 24, 2012 @14:12

    Bėda ta, kad kiekvienas skirtingai suvokia tą, čia tik deklaruojamą, bet ir vėl neišaiškinamą, pasaulio globalumą. Daugumai, pasaulio globalumas, tai globalistų primetama visiška ir visuotina vergija. Kaip gi normalūs žmonės gali užsinorėti tokios globalizacijos? Dabar gi, čia giriamasi: “mes, platindami savo žinias, atkleisime integracijos būtinumą ir padėsime pasauliui, pastūmėsime jį prie integralios sąveikos geruoju keliu.” – Visų pirma, kad kažką atskleisti, reikia patiems pirmiau išsiaiškinti, o jau po to ir kitiems būtų ką atskleisti. Pasirodo, kad tas “atskleidinėjimas” tėra nesuprastų iki galo citatų rašinėjimas… Todėl nereikia ir stebėtis, kad pasekėjų mažiau, nei besipiktinančių tokiu gelbėjimu tokiu “geruoju keliu”.

    Iš tiesų, pasaulis tikrai tapo globaliu. Bet tas globalumas yra ne kas kita, o kasdieniniame gyvenime smarkiai išaugęs žmonių, įmonių, bendrovių, šalių, korporacijų… tarpusavio bendradarbiavimo intensyvumas. Jei anksčiau tik savo kaimo ribose žmonės turėjo galimybę operatyviai kontaktuoti, tai šiais laikais – atsiradus IT – tas įmanoma daryti viso Žemės rutulio/globuso mastu. Būtina akcentuoti, kad pasaulio globalumas, tai ne egoistinio klano užgaidos užvaldyti pasaulį. Pasaulis jau globalus, norime mes jo tokio ar nenorime. Visa kas mums belieka, tai tik pažinti/išsiaiškinti jau pasikeitusio pasaulio savitumus, ir išmokti/ susitarti, kaip jame įmanoma gyventi. Išsiaiškinus ir suvokiant, kas vyksta, kaip pasikeitė ir kaip išsiplėtė proceso mastai bei intensyvumas, galima ir normalia – visiems suprantama – kalba aiškintis, kas nuo ko priklauso, kas turi prasmę, kaip rasti sprendimus… Nebūtina fetišizuoti prieš tūkstančius metų gyvenusio pirmykščio žmogaus vizijas. Žinoma, senieji šaltiniai be galo vertingi, juose užfiksuotas pasaulio vaizdas neužgožtas civilizacijos pagundomis. Svarbu, kad suprastume, jog gyventi privalome šiandieniniame pasaulyje – tokiame, koks jis yra šiandien. Tam, mes turime mokytis nuolat, auklėti augančiąją kartą gyvenimui drauge, o ne kito sąskaitą. Juk įprotis gyventi kito sąskaita iššaukia priešpriešą, sukuria problemas, iššaukia krizes… Todėl ir reikalinga pašalinti prieštaravimų priežastį – įprotį išnaudoti kitą, dera keisti įpročiu rūpintis kitu ir visa visuomene.
    Visa tai taip akivaizdu!

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.