Kabala ir pasaulinės religijos

Kabala ir religija

Klausimas: Jūs sakote, kad kabala neturi nieko bendro su religija. Tada kodėl krikščionys, musulmonai ir kitų tikėjimų atstovai neturi knygų apie kabalą? Juk visi šie tikėjimai išaugo iš žydų religijos.
Atsakymas: Baal Sulamas rašo, kad visi žmonės gali pasilikti su savomis religijomis, netgi tada, kai pasieks galutinį dvasinį išsitaisymą, susiliejimą su Kūrėju. Tai ženklas, kad išoriniai veiksmai nesusiję su dvasingumu, nors jiems ir norima tai priskirti. Kabala prasidėjo nuo Abraomo, prieš 4000 metų Babilone. Šiandien mums žinoma judėjų religija atsirado po žydų tautos nuopuolio iš dvasinio lygmens prieš 2000 metų. Tada kabala buvo paslėpta (parašius knygą Zohar). O tai, kas liko, – ankstesnio dvasinio gyvenimo būdo žemiškas atspaudas egoizme – ir suformavo judėjų religiją, kokia ji yra ir šiandien. Vėliau iš jos kilo krikščionių ir musulmonų religijos.
Judėjų religija skirstoma į ortodoksinį, konservatyvųjį ir reformuotą judaizmą. Tačiau jie skiriasi tik platesnėmis ar siauresnėmis mechaniško priesakų vykdymo ribomis ir todėl supranta vieni kitus, yra toje pačioje egoizmo pusėje bei jį saugo, t.y. veikimo tikslas yra žmogus, o ketinimas – „dėl savęs“. Tuo tarpu kabala, kviesdama realizuoti ketinimą „dėl atidavimo“ (dėl artimo, dėl Kūrėjo – t.y. „ne dėl savęs“), o ne veiksmus (vidinę dalį, bet ne išorinę – žr. „Įvadas į knygą Zohar“ p. 61), yra priešingoje pusėje nei visos religijos. Todėl visos religijos supranta viena kitą, o kabalą laiko visiškai nepriimtina. Dar daug smūgių patirs žmonija, kol jai atsiskleis Kūrėjo sumanymas – artėti prie Jo keičiant KETINIMĄ.
Šiandien grįžtama prie kabalos naudojimo – žmogaus išsitaisymui. Pradėję save taisyti mes turime ją įtraukti į savo gyvenimą. Religijos vieta – likti kultūros dalimi. Nes kabala atskleidžia žmogui Kūrėją ir Aukštesnįjį pasaulį, nepalikdama vietos fantazijoms apie juos. Ir iš religijos lieka tik apeigos bei tradicijos. Religijos kovoja su kabala dėl to, kad kabala aiškindama kiekvienam žmogui, kaip jis gali atskleisti Kūrėją, pašalina religijos būtinumą. Atvesdama žmogų į asmeninį kontaktą su Kūrėju, kabala atima iš religinių veikėjų galimybę valdyti žmones. Tačiau kabalistai pasisako už religijos, kaip tautos tradicijos ir kultūros, gyvenimo rėmų ir būdo, išsaugojimą ir už tokio gyvenimo papildymą Kūrėjo atskleidimu, nes tai yra žmogaus sukūrimo tikslas ir jo kelias į tobulumą.

Knygos „Zohar“ pratarmė

Knygos „Zohar“ baigiamasis žodis

„Knyga Zohar“ RU, EN

„Įvadas į knygą Zohar“ RU, EN

2 komentarai

2 atsiliepimai

  1. Michailas  •  spalio 30, 2008 @21:33

    Sakoma, kad kabalistai sukure visas religijas kaip priemones dvasiniu ziniu platinimui nerastingame pasaulyje. Ar tai tiesa?

  2. kabbak  •  gruodžio 12, 2008 @14:50

    Atviras kalbėjimas apie visuomeninį procesą – žmonių santykius (ką daro visiškai atvirai kabalistai), atskleidžia kortas kitiems, kartu ir tiems, kurie turėdami egoistinius interesus – kaip taisyklė – pasielgia kitaip, nei elgtųsi natūraliai, jei nežinotų, ko tikisi kabalistai. Būtent dėl to, atviras kalbėjimas turėtų būti nepriimtinas pačiam kabalistui. Kaip tik dėl to ir išplito „kabalizmas“ palyginimų (mistine) arba įvairiomis relyginėmis formomis. Tam, kas siekia žmogiškosios esmės supratimo, tai visiškai aiški nuoroda į tą esmę, o savanaudžiams – tai tik vaikiška pasakėlė. Anie gali kritikuoti pažodinę reikšmę, bet niekaip negali pažeisti tikrosios esmės, nes jos nežino.
    Labai būtų prasmingas esmės siekiančiųjų surinkimas „kaip viščiukų po vištos sparnu) ir tik tada – sutarinai pagal vieningą metodiką – jie galėtų imtis misijos pasaulyje. Tokiu keliu Kristus siuntė apaštalus, tos pačios Kabalos skelbti, bet tik jai tinkamu metodu.

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>