Pamąstymai krizės tema

Kabala, Krizė, globalizacija

Globalizacija – tai naujo lygmens tarpusavio ryšių atskleidimas. Ji turėtų būti naudinga, tačiau matome, kad kelia vis daugiau problemų.
Kodėl taip nutinka? Todėl, kad globalią integralią sistemą naudojame atvirkščiai – užuot mokęsi dirbti kartu, stengiamės pakenkti vienas kitam. Mes nuolat mėginame nugalėti vienas kitą, pažeminti, pranokti kitus.
Netgi jei mes panorėtumėm išlaikyti teisingą  tarpusavio ryšį – prekybą remdamiesi principu „tu man, aš tau“ – vis tiek šiandien tai mus atvestų į krizę. Netgi jei neapgaudinėtume vienas kito, o tęstume garbingą prekybą. Todėl, kad šiandien mes susiję vienas su kitu kaip vieno kūno dalys. Šiomis sąlygomis beprasmiška būti egoistiškai sąžiningiems, beprasmiška kurti pasaulinę vyriausybę ar pasaulinį banką, ieškoti bendro reguliatoriaus.
Pasaulio politikos ir ekonomikos vadovai bendrame 20-ies svarbiausių valstybių pirmųjų asmenų susitikime nori susitarti dėl bendro pasaulio valdymo. Tai nepadės mums išeiti iš krizės, nes esame priešpriešoje su Gamta ir su jos visuotiniu dėsniu. Tai yra sistema privalo ne tik remtis teisingu tarpusavio ryšiu, sutartimis ir sąžiningumu, bet veikti pagal bendros sistemos elementų vidinius ryšius, kurių pagrindas – priimti artimą kaip save.
Problema būtent čia. Kabala įspėja žmoniją: jei mes bandysime kurti tarpusavio ryšius  pagal materialius egoistinius dėsnius, netgi pačius teisingiausius ir garbingiausius, pagal principą „mano – mano, tavo – tavo“, – sistema neveiks, o mes sukelsime dar didesnį sprogimą.
Pradėję save suvokti kaip globalią bendrą sistemą, mes turime prieiti išvados, kad viskas – bendra, ir kiekvienas privalo rūpintis visais. Asmeniška – tik tai, kas būtina išgyvenimui, visa kita – viso pasaulio visuomeninė nuosavybė. Tai liečia naudingąsias iškasenas, gamybos produktus, švietimą, sveikatos apsaugą ir kt. Viskas turi būti visuomeninė, pasaulinė nuosavybė. Priešingu atveju krizės nesiliaus. Kad ir kiek mes stengsimės įvesti teisingą tvarką vadovaudamiesi savo egoistine logika, nepaliaujamai patirsime vis naujas krizės.
Ir todėl kabala įspėja, kad gamta jau pakėlė mus į bendros integralios sistemos lygį, kur galioja visiškos visų jos dalių  tarpusavio sąveikos dėsnis. Ir niekas negali nuo jo pabėgti. Iš esmės tai senas biblinis principas: „Mylėk savo artimą kaip save“. Ir mes  privalome išnaudoti savo ego, kad sukurtume teisingus ryšius su artimu.
Tai reiškia, kad net jei ir sukursime racionalią valstybių tarpusavio sąveikos sistemą remdamiesi egoistiniu principu „mano – mano, tavo – tavo“ (Sodomos savybės), – tai sukels dar didesnę krizę. Todėl, kad mes norime pasinaudoti žmonių tarpusavio ryšiu tam, kad, užuot taisę egoizmą, jį dar labiau eksploatuotume. Tokiu atveju kils pseudo-ištaisymą atitinkanti  krizė, idant parodytų klaidą. Ir ji bus stipresnė bei aštresnė, kad pamokytų mus, ko nereikia daryti.
Ką siūlo kabala? – Jau dabar turime mąstyti apie būsimą formą, integralios sistemos, kaip vieno kūno, funkcionavimą pagal principą: „Veiksmo pabaiga – pirminiame sumanyme“ ir pagal išgales palaipsniui, kad ir fragmentiškai, įgyvendinti šią baigtinę būseną jau dabar.
Įgyvendinti dabar – reiškia „teisingą paskirstymą“? – Ne. Bet netgi jei pradžioje mes sutiksime su paskirstymu „mano-mano, tavo-tavo“, tačiau kartu pradėsime visą žmoniją intensyviai mokyti bendro gyvenimo dėsnių, pagrįstų mūsų visuomenės, kaip bendro organizmo, suvokimu, teisingų elgesio, paskirstymo dėsnių, – mes jau būsime teisingame kelyje. Mes pradėsime išsitaisymo kelią, nustosime būti priešpriešoje su gamta. Todėl iš karto pajusime kančių palengvėjimą.
Baal Sulamo palyginimas: Mes pasiklydome dykumoje ir nežinome, kur eiti. Dabar, kai tapome bejėgiai, pasirodė, kad šis klaidžiojimas dykumoje buvo neišvengiamas. Tik dabar mums ir atsiveria kelias, kurį reikia nueiti. Kelio pabaigoje yra rūmai, pilni įvairiausių gėrybių. Mes netekę vilties, pasiruošę panirti į depresiją ir narkotikus. Ir staiga būdami tokios būsenos gauname globalinę padėties keitimo sistemą (su žemėlapiu ir navigatoriumi) iš tų, kurie mato iš Aukščiau. Jei žmogus sutinka, keičia savo santykį su pasauliu, jis atranda, kad dėl šio kelio sukurtas visas pasaulis. Ir jam atsiranda jėgų pasiekti tikslą.
Kaip įgyvendinti šį pasikeitimą? – Atskleidžiant tikslą ir jo pasiekimo metodiką. Metodika mus pasiekė iš senovės Babilono, kur pirmiausiai ir išryškėjo civilizacijos problema: uždara civilizacija yra panaši į vieną kūną ir privalo veikti kaip vienas organizmas. Tada atsirado ir kabala, kad egoizmo naudojimą pakeistų visuomenės naudai. Bet niekas nepanoro pasinaudoti kabala ir problemą išsprendė kitaip – išsisklaidė po visą Žemės rutulį, ir globalizacija nutolo.
O dabar susiklostė tokia pati situacija, tik mes privalome ja pasinaudoti, nes jau nebegalime „pabėgti“ vienas nuo kito. Ir nebegalime suardyti mūsų tarpusavio priklausomybės. O jei Amerika, Rusija, Europa panorės izoliuotis viena nuo kitos, tai šiose valstybėse kils nacizmas ir atves pasaulį prie Trečiojo pasaulinio branduolinio karo.
Kokį praktiškiausią sprendimą galima pasiūlyti žmogui? – Jis turi žinoti apie pasaulį, kuriame šiandien gyvena. Šiandien mes turime iš naujo mokytis gyventi integralioje sistemoje, suvokdami, kad visi kartu esame vienoje valtyje. Kur nuo kiekvieno priklauso visų išsigelbėjimas. To mes turime mokyti ir savo vaikus.  Mes esame susieti su gamta: su globaline ekologija, globalia žmonių bendrija. Mums reikia išmokyti save ir savo vaikus, kaip įsijungti į šią sistemą,  kurioje kiekvienas privalo rūpintis kitu.

Komentarų nėra

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>