Viską daro Šviesa

Dvasinis darbas, Kabala

1. Šviesa – sukūrėjas. Šviesa – pirminė, visada ir visur! Iš pat pradžių Šviesa sukūrė kūrinį, ir todėl kūrinys visiškai pavaldus Šviesai. Jei Šviesa išnyktų, kūrinys nustotų egzistavęs. Kūrinio judėjimas, keitimasis vyksta tik dėl Šviesos poveikio. Jei Šviesa kūrinį veikia pačia mažiausia jėga – jis negyvas, nejudrus. Jei šviesa šviečia stipriau – kūrinys atitinkamai pasikeičia kokybiškai – iš negyvo tampa „augaliniu“ – priimančiu ir jaučiančiu. Ir t.t.
2. Šviesa – kūrėjas. Šviesa – pirminė visada ir visur!  Todėl ir sakoma, kad „Nėra nieko, tik Jis“, „Kūrėjas – tavo šešėlis“, – bet kokiomis aplinkybėmis „surask“ Kūrėją, kuris ir sąlygojo šią būseną.
3. Aš valdau šviesą! Jei trokšti savyje ką nors pakeisti, privalai sužadinti sau Šviesos poveikį, kuris tave pakeistų. Šviesa gali veikti mane, mano rešimot, keisdama mane tik kūrinijos tikslo linkme.  T. y. vienintelis dalykas, kurį aš apskritai galiu padaryti savo gyvenime, – tai paspartinti savo dvasinį vystymąsi. Arba, nenorėdamas sau sukelti Šviesos poveikio, sąlygoti jos nebuvimą. Tokiu atveju jaučiu įvairaus pobūdžio kančias, juk Šviesa – tai gyvenimas. Bet jeigu mano norai iš Šviesos, tai aš šiais savo norais jos veikti negaliu. Norą artėti prie tikslo turiu gauti ne iš Šviesos – tuomet tokiu noru galėsiu paveikti Šviesą, sužadinti sau papildomą jos poveikį ir paspartinti savo kelią. Todėl man ir duota teisinga aplinka (grupė) kaip vienintelė galimybė pačiam paspartinti tikslo pasiekimą.
4. Moterų dalia. Poveikis grupei daromas ne fiziškai, bet norais. Todėl moteris dalyvaudama grupės darbe (neakivaizdžiai mokydamasi, platindama kabalą) ir norėdama gauti iš grupės teisingą poveikį, gauna norą ir nevalingai kreipiasi dėl jo į Kūrėją (Šviesą). Išskyrus fizinį bendravimą su draugais ir akivaizdinį mokymąsi, visa kita ji atlieka kaip ir vyras, praeidama tas pačias būsenas.

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.