„Ir niekas nesužinos, kur kapas mano…“

Klausimai ir atsakymai, Kūnas ir siela

ravas7Klausimas: Iškilo didelė problema su mano šeima ir draugais. Nemėgstu lankytis kapinėse. Ten palaidoti mano artimieji, kuriuos labai mylėjau. Kartais esu priversta aplankyti kapus, tada negaliu žiūrėti, kaip žmonės kalbasi su antkapiu (su akmeniu), nes aš manau, kad ten nieko nėra. Į ką gi jie kreipiasi? Netgi prašiau, kad po mano mirties nelankytų mano kapo. Ir manau, kad tai teisinga. Juk kūną sugriaužia kirminai, o siela pakyla į viršų. Kokia kapų lankymo prasmė? To reikia mirusiems ar gyviesiems?
Atsakymas: Baal Sulamas pasakė, kad jam visiškai tas pats, kur užkas maišą su jo kaulais. Tą patį girdėjau ir iš savo Mokytojo. Taip pat manau ir aš. Mūsų pasaulio papročiai atsiranda dėl Kūrėjo paslėpties. Jo atskleidimas pakeis visą mūsų gyvenimą. O kol kas atliekame apeigas, kurias susigalvojome, – „mes norime, kad taip būtų…“ Žmonijos supratimas išliko nuo tamsių pirmykščių laikų. Suvokdami viską per gyvūninį kūną, aišku, suteikiame jam svarbą. Kai pagavęs gyvūną, užmušu jį ir panaudoju maistui, elgiuosi taip pat kaip gyvūnas. Kodėl gi kitaip žiūriu į savo gyvūninį kūną?

1 komentaras

Vienas atsiliepimas

  1. victoras  •  rugpjūčio 4, 2009 @20:36

    Nebūtinai kalbiesi su antkapiu,jei savo artimus tapatini pirmiausia su siela,tai ir tarsi užmezgi dialogą su artimojo siela, jei tau artimas iš tiesų buvo artimas tai tu brangini ir jo sielos artumą. „Pamilk artimą kaip save“,juk tavo artimo siela nemirtinga,be abejo ji artima visur,nevien kapuose,bet ir kapuose taip pat. Kita kalba,jei reikalą turime su mirusiųjų garbinimo lietuviškais papročiais, kultais ir pan. Tuomet“pokalbiai su antkapiais „- tuščias reikalas.

Komentarai

Leidžiamos HTML žymės: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>