Kabala – tai praktinis mokslas

Klausimai ir atsakymai, Paskutinė karta

Klausimas: Man atrodo, kad tikslai, kuriuos žmonijai kelia kabala (pastaroji jos kryptis), yra visiškai teisingi. Kartu priemonės šiems tikslams pasiekti (kabalos studijavimas) yra  visiškai nepakankamos.
Suaugęs žmogus negali ištrūkti iš savęs; viena vertus, jis yra užsikrėtęs visais visuomenę ardančiais mikrobais, atsiradusiais kartu su pirmaisiais žmonėmis, kita vertus, visuomenėje visada yra sumaniai išnaudojančių šiuos godumo, agresijos, išdidumo mikrobus savo tikslams – pakanka pasižiūrėti į reklamą ar politiką.
Beveik visos religijos ir dauguma filosofijų ragino siekti altruizmo, bet tai niekada nedavė jokio rezultato. Taigi, ar galima sukurti naują bendrą dvasinę esybę (kūną, susidedantį iš altruistinių ląstelių) suaugusių žmonių grupėje? – Ne! Bet jeigu grupė formuojama (auklėtojai, programa) nuo nulinio amžiaus kaip viena visuma, tai jaunos, kur kas lankstesnės sąmonės gali pačios susiorganizuoti į vieną intelektualinį, dvasinį organizmą, kuris siekdamas vientisumo išstumia iš savęs egoistinius mikrobus. Galbūt galiausiai ši grupė į kitą lygmenį išves visą žmoniją… Ar teisingi mano samprotavimai?
Atsakymas: NEŽINAU. Aš visada atsakau kaip mokslininkas. Pirma, tokia yra mano proto ir charakterio sandara. Todėl mano atsakymai dažnai išgirstami kaip nekorektiškai tiesmuki, tiesiai „į kaktą“, tarsi nukreipti prieš religijas, filosofijas, – nors aš tik išsakau tai, ką laikau tiesa, nepriklausomai nuo to, kas kaip į tai žiūri. Juk niekas neims kreipti dėmesio, kaip kam patinka krintantį kūną veikiantis traukos dėsnis, net jei tai kūdikio kūnas, iškritęs iš 10 aukšto…
Aš atsakau NEŽINAU – todėl, kad galiu būti įsitikinęs tik tuo, ką pats patyriau. O tai, ką aprašė kabalistai, jeigu dar pats nepatyriau, – nežinau, ar teisingai juos suprantu, ir todėl mes tegalime kurti modelius, tokius kaip „paskutinė karta“, o kaip jie mumyse ar mes juose keisimės – nežinome – „žmogų moko jo siela“. Kabala – tai itin praktinis mokslas. Kabalistų devizas: „Ko nesuvokiau – nežinau, ir nežinau, kaip tai pavadinti“. Mes patys kartu su savo vaikais kuriame tokią visuomenę, vadovaudamiesi tuo, kas parašyta ir kaip tai suprantame. Visa kita priklausomai nuo mūsų pastangų atsiskleis mums ir mus pakoreguos.

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.