Auklėjimo sistemos krizė

Auklėjimas, vaikai, Krizė, globalizacija

Klausimas: Neseniai peiliu buvo sužeistas dvylikametis vaikas. Kaip paaiškinsite tokį mažamečio norą pakenkti kažkam kitam?
Atsakymas: Visų pirma žiaurus vaikų tarpusavio elgesys yra mūsų bendros prigimties pasekmė; noras gauti auga ir nieko nepakeisi. Anksčiau vaikai buvo naivesni, labiau disciplinuoti, juos buvo galima kažkaip organizuoti. Dabar tai jau neįmanoma, todėl niekas ir nesistengia. Jeigu anksčiau vaikus buvo galima valdyti riksmais ir komandomis, tai šiandien mokytojas bijo įeiti į klasę, nes nežino, kas ten jo laukia. Ir dėl to nekalti nei mokytojai, nei įstaigų auklėtojai: jie paprasčiausiai neturi metodikos. Jie stengiasi sukurti auklėjimo sistemą, tačiau mūsų egoistiniai norai negali padiktuoti teisingo sprendimo, nes esame tokie pat sugedę kaip vaikai.
Neturime teisingo modelio, kurį galėtume pateikti jiems kaip pavyzdį. Juk auklėjimas remiasi tik pavyzdžiu. O kuo gi užpildome internetą ir televizijos ekranus, iš kurių jie ir semiasi informacijos?!
Manau, pasaulis ima suprasti, kad nesugebame suvaldyti jaunosios kartos auklėjimo proceso, peržengiančio visas ribas, kai dar galima taikstytis su tuo kas vyksta. Todėl gerai, kad blogis atsiskleidžia – galbūt bent šis tas bus išgirsta. Kai auklėjimo krizė tampa visuotine, žmonės būna pasirengę įsiklausyti.
Turime paaiškinti, kad jaunoji karta negali rasti ramybės įsprausta į senos auklėjimo sistemos rėmus. Lygiai taip pat remdamiesi sena sistema neištaisysime ekonomikos, šeimos santykių, kultūros, švietimo. Žmonės turi išgirsti apie visas problemas, ir jos visos turi vieną vienintelį sprendimą.
Būtina tyrinėti Aukštesnįjį valdymą, kuris iš vienos pusės yra absoliutus gėris, iš kitos pusės – griežtai sąlygoja mūsų elgesį. Tai ir yra auklėjimas: stovintį ant gyvenimo slenksčio žmogų išmokyti atskleisti ryšį su Kūrėju, su Aukštesniąja jėga, juk tik ji mus ir veikia – štai, ko mums reikia! Ką turime duoti vaikams? Planą, programą, supratimą, mokslą, kaip pasiekti sėkmę pasitelkiant tą realybę, kurioje esame…
Žmogui būtina perduoti tai, kas svarbiausia – kaip gyventi gerai. O gerai gyventi jis galės, jei atskleis Absoliutų gėrį. Būtent tai ir yra kabalos mokslo esmė: kuo greičiau atskleisti Kūrėją žmogui, gyvenančiam šiame pasaulyje .
Iš 2009-02-17 pamokos pagal straipsnį „Religijos esmė ir jos tikslas“ Skaityti visą >>

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.