Vertinkite davimo savybę!

Krizė, globalizacija

Klausimas: Kaip atskirti tikrąjį davimą nuo egoistinio?
Atsakymas: Kol žmogus nenusipelnė Kūrėjo atskleidimo, jo davimas tėra egoistinis, t. y. sau. Panašiai mes suteikiame paslaugą kitam ir galvojame, ką gausime atgal. Be to, davimas turi būti naudingas: gausiu daugiau nei atiduosiu!
Tačiau jei žmonės duos ir padės vienas kitam netgi ir tokiu būdu, bet bus paisoma abipusių interesų, šis tarpusavio (kol kas egoistinis) atidavimas leis mums pajusti, jog naudinga siekti visiems vienodo gėrio, pusiausvyros, įgyjamo tikrumo, ir mes pradėsime vertinti davimo savybę kaip pačią savaime. Mums taps svarbu pajusti netgi ne davimo veiksmo rezultatą, o pačią šią savybę, jos gerąjį suvokimą savyje, teigiamą pojūtį.
Toliau: jeigu žmogus iš kažkokio šaltinio (elgesio, veiksmo arba kito žmogaus) gauna kažką gero, tai pradeda mylėti ir gerbti patį šį šaltinį.
Todėl žmonės vertins davimo savybę, teikiančią jiems gyvybinę jėgą, palaikymą, tikrumą. Jie panorės įgyti šią savybę, priartėti prie jos. Galiausiai iki jų atsklis Šviesa, grąžinanti į Šaltinį, ir jie supras, kad verta duoti vienas kitam. Tai vadinama „eikite ir užsidirbkite vienas iš kito“ tikrąja, o ne materialine prasme. Visuomenė, siekdama gero gyvenimo, nesąmoningai pradės gerbti davimą ir taip atskleis Kūrėją.

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.