Augti kasdien kaip naujagimiui

Dvasinis darbas

Jūs neklausiate, kodėl mums prireikė milijardus metų vystytis, kad pradėtume kilti atgal iš apačios į viršų?
Mes turime milžinišką, tačiau paslėptą nuo mūsų norą. Jis susijęs su visais pasauliais. Mes privalome tobulėti, ir mano pasikeitimas veikia visą šį begalinį norą – visą kūriniją.
Savo ruožtu pokyčiai šiame begaliniame nore veikia mane ir sukelia manyje mažyčius pokyčius – tiek, kiek galiu ištverti.
Mes įsiliejame į didžiulį darbą, kuris paslėptas nuo mūsų. Kaip kūdikis, kuris kasdien vystosi tokiu tempu, kaip niekada nebesivystys per visą savo gyvenimą.
Kokie milžiniški pokyčiai vyksta kiekvieną pirmųjų jo metų mėnesį – palyginus su tuo, kaip jis keisis būdamas penkerių, dešimties ar dvidešimties metų.
Taip pat veržliai keičiamės ir mes – tik tai paslėpta nuo mūsų! Todėl šis periodas ir vadinasi „paslėptuoju“, nes mes patys nesuvokiame to didžiulio darbo, kurį atliekame. Kaip naujagimis, kuris stengiasi, bet nesupranta, ką daro.
Nesuprantame ir mes. O tuo metu mumyse vyksta didžiulis perversmas.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Paslėptį paversti atskleidimu“

„Eskalatoriumi – Aukštesniųjų pasaulių pakopomis“

„Aukštesnysis ir žemesnysis“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.