Vaikai klausia – suaugusieji pavydi (1)

Auklėjimas, vaikai, Klausimai ir atsakymai

Vaikai – norų bedugnė. Vaikas klausia paprastai, bet tame paprastume slypi gluminanti gelmė.
Juk, iš tikrųjų, atsakymų į tuos klausimus nėra. Visi atsakymai – anapus machsomo – ten, kur pats žmogus ima matyti ir jausti.
Štai kodėl vaikams sekamos pasakos ir istorijos – pačius giliausius dalykus galima įvilkti būtent į tokį rūbą.
Suaugusiam šis daugiasluoksniškumas nereikalingas, jis labiau susipainiojęs, jo siela įklimpusi nykiuose mūsų pasaulio apdangaluose. O vaikas – dar ne.

Klausimas: Kodėl reikia susijungti?
Atsakymas: Turiu vieną priešą – savo egoizmą. Negaliu pats vienas su juo kovoti.
Jis panašus į didelį, stiprų vaikėzą iš mokyklos, nuo kurio nuolatos turiu slėptis, nes jis nori mane apkulti.
Kad įveikčiau savo egoizmą, ieškau paspirties – ir randu ją tarp draugų. Jie irgi turi tokią pat problemą: jiems gyventi trukdo blogasis pradas – egoizmas.
Tuomet nusprendžiame kartu taip jį apkulti, kad nuo mūsų laikytųsi kuo atokiau. Mums verta susidraugauti, kad iškarštume kailį šitam „blogam berniukui“ ir kad jis visam laikui liautųsi norėjęs turėti su mumis reikalų.
Štai dėl to mes ir susijungiame – kad nugalėtume bendrą priešą. Jei mums pavyks juo nusikratyti, gyvenimas taps tiesiog puikus.

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.