Pats rimčiausias žaidimas

Dvasinis darbas

Visos kliūtys ir problemos duodamos mums kaip pagalba, kad augtume virš jų ir mokytumės.
Būtent taip vaikystėje su mumis elgėsi suaugusieji, o ir mes taip elgiamės su savo vaikais: duodame jiems užduotis, pratimus, žaidimus, egzaminus.
Ir patys vaikai nuolatos ieško, ko išmokti iš suaugusiųjų, ką sulaužyti, ką pastatyti, atlieka ir stebi rezultatą.
Tai galima pavadinti žaidimu, bet toks tad bet kuriame pasaulyje vykstantis kiekvieno kūrinio augimo procesas.
Be žaidimo neišaugčiau žmogumi, kaip kad neišauga vaikai, palikti miške augti tarp žvėrių.
Viskas priklauso nuo pasiruošimo gyvenimui, nuo pagalbos iš Aukščiau – kliūčių, problemų, užduočių, kurias privalome nuosekliai atlikti.
Kaip kuriame žaidimus skirtingo amžiaus vaikams, kaip kiekvienai amžiaus grupei skirti savi žaidimai ir pratimai – taip ir prigimtis (Kūrėjas) tiems, kuriuos nori pakelti, stato būtinas kliūtis, kurias įveikęs žmogus pakyla į kitą lygmenį.
Tai pagalba, o ne kliūtis! Juk mes turime padaryti iš savęs dvasingus žmones, atlikti daugybę pratimų, kad taptume panašūs į Kūrėją.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kas gi tas mūsų gyvenimas? Žaidimas!“

„Visa kūrinija – Kūrėjo žaidimas“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.