Iš pirmo žvilgsnio, ne visos mano savybės vienodai naudingos. Kai kurių su džiaugsmu atsikratyčiau. Bet taip yra todėl, kad dar neišmokau teisingai jų panaudoti.
Ir po visų ištaisymų žmogus pasiliks su visomis savo pirminėmis savybėmis. Jas galima tik kitaip panaudoti, geram tikslui!
Čia ir yra ištaisymo metodikos – kabalos – esmė. Mes nedarkome kūrinio. Negalima savo savybių nutrinti, sunaikinti, sumenkinti – jas sukūrė Šviesa ir tik ji gali teisingai jas pakeisti.
Dvasiškai augant, pabunda vis labiau atgrasūs norai ir savybės – bet tai teikia džiaugsmą kaip įrodymas, kad pasistūmėjai ir turi jėgų jas ištaisyti.
Tai ir yra laisvas pasirinkimas – greitinti ištaisymo procesą, nelaukiant smūgių, kurie vis tiek privers tave išsitaisyti.
Jau dabar gali suvokti, kas vyksta, pasinaudoti suteiktomis priemonėmis: mokytoju, grupe, knygomis, ir pritraukti Šviesą – jėgą, kuri tave ištaisys. Priešingu atveju, tave tai padaryti privers smūgiai.
Vienaip ar kitaip, vis tiek pasieksi ištaisymo pabaigą. Kabalos mokslas tik leidžia tau judėti pirmyn be smūgių, pralenkti rimbą, pliaukšintį iš paskos.
Na, o jeigu truputį sulėtinsi – sulauksi smūgio, tiksliai atitinkančio tavo tempo sulėtėjimą. Čia ir slypi visų pasaulio kančių priežastis
Tik Tikslo didybė nustums į antrą planą visa, kas laikina, kas miršta. Staiga suprasi: šis tikslas toks didingas, kad net smūgiai neturi reikšmės.
Tu pakilsi virš egoizmo ir išmoksi teisingai panaudoti kiekvieną savo norą, apskaičiuodamas, kaip  maksimaliai atiduoti, o ne kaip gauti mažiausiai smūgių. O tada išvis nustosi tuos smūgius jausti.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Vagiantis iš savęs suktas vagis“

„Kaip sutvarkyti mintis?“

„Visuotiniame norų kaleidoskope“