„Zohar“ – bilietas į dvasinį pasaulį

Knyga „Zohar“, Realybės suvokimas

Visi žino, kad knyga Zohar ypatinga. Tai vienintelė knyga, galinti įvesti žmogų į dvasinį pasaulį. Ji išgarsėjo savo ypatinga paskirtimi, o ir žmonijos požiūris į ją išskirtinis.
Žmogus gimsta šiame pasaulyje nieko apie jį nežinodamas. Gamta jam parūpino itin keistą įėjimą į pasaulį: žmogui iš anksto nieko neaiškina; iš tėvo ir motinos, iš ankstesniųjų kartų negauna jis nei proto, nei pojūčių, nei atminties.
Jis gimsta tarsi gabalėlis mėsos – ir ima gauti įspūdžius iš šio pasaulio: šiluma – šaltis, šviesa –  tamsa, garsai, triukšmas – tyla.
Iš pradžių jis apskritai nieko nejaučia. Palaipsniui pradeda reaguoti į garsus, šviesą, po to – į motinos elgesį, į kažkokius veiksmus su juo – juokiasi arba verkia, reaguodamas į juos. Jis pradeda pažinti pasaulį, siekia sužinoti, kas jį supa, susipažįsta su savo kūnu. Taip jis auga.
Tai nuostabu – gyvūno jauniklis jau po kelių dienų viską žino ir gali savarankiškai išgyventi šiame pasaulyje, o kūdikis be suaugusiųjų rūpesčio nieko nesugeba. Be to, jeigu paliktum jį miške, jis išaugtų toks pats, kaip jį supantys gyvūnai.
Visas vaiko vystymasis mūsų pasaulyje paremtas čia esančiais įspūdžiais, pavyzdžiais, elgesio modeliais, kuriuos suaugusieji rodo ir aiškina vaikui.
Yra vaikams skirta muzika, žaislai, vaikų žaidimo aikštelės su smėlio dėžėmis ir kalneliais, įvairiausi konstruktoriai ir žaidimai, kad vaikai mokytųsi laužyti, surinkti ir ardyti, skirti spalvas, garsus. Visa tai, kad žmogus vystytųsi, kad pasirengtų gyventi mūsų pasaulyje.
Tėvai ir aplinka pasiruošę duoti vaikui viską, kad jis išaugtų tinkamas savo kartai ir pasauliui, kuriame gyvena. Mes instinktyviai taip sudaryti, kad geidžiame duoti vaikui viską, ką turime savyje. Kitaip jis nebus pasiruošęs gyvenimui.
Toks auklėjimas natūralus, jis kyla iš mūsų prigimties, mes negalime jo sugriauti. Mes negalime prikišti žmogaus informacijos, tiesiogiai prijungdami jį prie kompiuterio, kad pripildytume jį enciklopedinėmis žiniomis.
Mes negalime iš karto po jo gimimo sutalpinti jame auklėjimą ir žinias, išvystyti jame pojūčius, reakcijas, jausmingumą – tai vyksta etapais, palaipsniui, ir priklausomai nuo sukauptų įspūdžių, vaikas pats formuojasi kaip asmenybė.
Tam prireikia pirmųjų dvidešimties (ir net daugiau) gyvenimo metų. Būdami suaugę irgi mokomės ir vystomės, o būdami brandaus amžiaus, gailimės, kažko nežinoję anksčiau.
Analogiškas vystymosi procesas su mumis vyksta, kai gimstame ir tampame savimi Aukštesniame pasaulyje. Skirtumas tas, kad aš jau egzistuoju šiame pasaulyje, ir tai man labai trukdo!
Bet man taip pat reikia dvasinio tėvo ir motinos, aplinkos, žaisliukų, mokymosi, auklėjimo, paaiškinimų. O jeigu negausiu pavyzdžių, nepasiruošiu dvasiniam pasauliui ir jis neatsiskleis man, aš jo neatpažinsiu.
Taip rašo Baal Sulam straipsnyje „Kūnas ir siela“: „Kaip žmogus negali egzistuoti mūsų pasaulyje be žinių apie jį, taip ir jo siela negali egzistuoti Aukštesniame pasaulyje be žinių apie jį. Dar daugiau, žinios apie Aukštesnįjį pasaulį yra gyvenimo jame pajautimas“.
Įsivaizduokite, jeigu naujagimį paliktų gulėti lovelėje ir be to, kas būtina egzistavimui daugiau nieko nesuteiktų, jis taip ir liktų mėsos gabalu.
Mes nesivystysime, jei kas kartą negausime naujų, skirtingų įspūdžių. Nors jų ir nesuprantame, kaip nesupranta kūdikis, bet pirmiausia mus pripildo įvairiausiais išoriniais poveikiais, įspūdžiais – ir taip mes augame.
Taip pat ir dvasiniame pasaulyje. Turime prisipildyti įvairiais išoriniais, t. y., ateinančiais iš dvasinio pasaulio, poveikiais. Bet mūsų pasaulyje jų nėra!?
Būtent tokį „išorinį“ poveikį mums daro knyga Zohar. Ir todėl ši knyga ypatinga. Jeigu žmogus skaito arba klausosi šios knygos, nepriklausomai nuo to, kiek supranta, ši knyga jį pripildo skirtingais Aukštesniojo, nežinomo pasaulio įspūdžiais. Jokia kita knyga žmogaus taip neveikia.
Pamažu, mokydamiesi knygos Zohar, gausime iš jos įspūdžius, kaupsime juos, jie įeis į mus ir patys užsiims mūsų tobulėjimu.
Suprantama, kad skaitydami knygą Zohar, įterpsime nedidelius paaiškinimus, kad žmogus turėtų kažkokį ryšį su jos pasakojimais.
Bet iš tikrųjų, žmogus gali ją skaityti ir be aiškinimų, tereikia noro suprasti – kaip vaikas, kuris plačiai atvertomis akimis trokšta pažinti pasaulį, viską žinoti, ir gamta neleidžia jam nė minutės ilsėtis.
Jeigu mes atversime savo jausmus, širdį ir protą – tik tam, kad sugertume į save visa, kas išeina iš šios knygos – kaip kūdikiai, sugeriantys pasaulį susižavėjusiomis akimis – mes eisime pirmyn.
Ir nesvarbu, turi žmogus puikų protą ar jam sunku mokytis, tinginys jis ar apsukruolis, racionalus ar jausmingas – kiekvienas gaus tai, kas optimaliausia jo vystymuisi.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Slapti knygos „Zohar“ ryšiai“

„Slaptoji Zohar jėga“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.