„Zohar“ kreipiasi į žmogaus jausmus

Knyga „Zohar“

Klausimas: Man sunku susikaupti mokantis „Zohar“, ir todėl stengiuosi galvoti apie ryšį tarp mūsų. Ar teisingai darau? Ar reikia įdėti daugiau proto pastangų aiškinantis?
Atsakymas: Pastangos turi būti grįstos jausmais, o ne protu. Aš turiu pajausti, o ne suprasti, viską, apie ką kalbama „Zohar“. Knyga „Zohar“ kreipiasi į mūsų jausmus, o ne į protą.
Skaitau kažkokį žodį – ir noriu atrasti jį savyje. Juk visas aš – tai noras. O noras – tai pojūtis, ne protas. Koks čia gali būti protas? Skaitau žodžius: „Vynuogės. Medis. Rojus. Pragaras“. Ką aš juose suprantu?!
Jeigu imsiu stengtis tai suprasti protu, viską apibrėždamas Šviesų ir indo (kelim), jų tarpusavio derinių sąvokomis, tai niekada neišeisiu iš mechaninio paveikslo, brėžinio, ir negalėsiu pajausti.
Paveikslas turi palaipsniui susidėlioti manyje jausmų pavidalu, iš pojūčių. Aš turiu savyje sukaupti vidinius pojūčius bei įspūdžius, kurie po to pamažu patys susidėlios ir aš pajausiu aukštesnįjį pasaulį.
Lygiai taip mes vystomės mūsų pasaulyje – protas seka pojūčio įkandin. Vaikas iš pradžių jaučia, kas gera, o kas – bloga, o po to jau supranta, prie ko artintis, o nuo ko – tolti. Paskui atsiranda ir platesnis protas.
Todėl, skaitydami knygą „Zohar“, turime visą laiką stengtis atpažinti, ką jaučia mūsų noras patirti malonumą, o po to viską suprasime ir schematiškai susiesime į vieną paveikslą.
Suprantama, kad pradedantiesiems lengviau šiuos procesus suvokti schematiškai, bet vis dėlto reikia stengtis „Zohar“ tekstą pajausti kaip davimą ir gavimą.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Slapti knygos „Zohar“ ryšiai“

„Kaip suprasti knygą „Zohar“

„Paragaukite“ Zohar“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.