Koks jis – knygos „Zohar“ pasaulis?

Knyga „Zohar“

Kai skaitome „Zohar“, nenoriu teoriškai aiškinti ir painioti žmogaus, kad jis apsigautų, neva kažką supratęs.
Visų šių savybių reikia ieškoti tik savo viduje – kaip mažas vaikas nesupranta, kuo skiriasi vienas dalykas nuo kito, taip ir tu nesupranti, o po to savaime suprasi.
Supratimas čia reiškia suvokimą – tu turi viską pajausti, kad pasakytum: „Aaa, štai dabar matau, gyvenu tame, jaučiu skonį!“ Reikia tik stengtis įsiskverbti į šio paveikslo vidų – ir tada suprasi!
Knyga „Zohar“ teoriškai nestudijuojama, čia nėra ko mokytis – tik įeiti į jį ir sužinoti. Ir tai visiškai taip pat, kaip vaikas pažįsta mūsų pasaulį.
Argi jis žino, kaip turi vystytis? Jis tiesiog ima iš pasaulio viską, kas tik įmanoma, ir taip auga. Ir tu taip vystykis. Tu turi turėti tokias pat mintis ir ketinimus mokydamasis!
Vaikas turi savo kambarį, visokius žaidimus, ji prižiūri motina – tai ir yra jo pasaulis. O tavo pasaulis, kuriame turi vystytis – tai knyga „Zohar“, ir elkis it kūdikis, kuriam reikia atskleisti šį pasaulį.
Vaikas neklausia, apie ką jam reikia galvoti – jis plačiai atveria akis ir burną, ir godžiai siurbia visą informaciją visais savo jutimo organais.
Tai ir vadinama suvokimu – kai iš pradžių jaučiu, o jau po to suprantu tai, ką jaučiau.
Jausdamas jau pradedu suprasti, kaip vieni dalykai susiję su kitais, ir kaip tai veikia mane, ir kas bus, jeigu kažką patrauksiu savęs link – tarsi vaikas, kuris iš savo žaislų mokosi, kas ir kaip veikia.
Taip mums reikia pajausti „Zohar“ – tai vienintelis būdas įeiti į dvasinį pasaulį, kito būdo nėra!
Smegenys čia nieko nepridės, nes tada teks naudoti žemiškąjį šio pasaulio protą ir pateikti materialius pavyzdžius. O tokiu būdu dvasiniame pasaulyje nieko nesuvoksi.

Iš 2010 m. sausio 4 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.