Kūrinio posūkio taškas

Dvasinis darbas

Klausimas: Kaip aš, viena vertus, galiu realizuoti savo norą mėgautis, o, kita vertus, trokšti susitapatinti su Kūrėju? Juk viena prieštarauja kitam…
Atsakymas: Visas žaidimas su noru mėgautis kyla iš dviejų savybių – noro duoti ir noro gauti.
Juk jei turiu vieną savybę, aš – vergas. Aš net nesuprantu, ką darau, – tiesiog realizuoju savo norus, kaip bet kuris žmogus „iš gatvės“. Jis paprasčiausiai seka paskui norus, jam atrodo, kad tai jo paties norai, ir taip visą gyvenimą iki pat mirties. Ir nėra ko tikėtis iš jo nei šiame, nei būsimame pasaulyje.
Kūrėjo noras realizuojasi, kol pasiekia būseną, kai šio noro viduje pabunda antrasis noras – duoti. Tada kūrinys pradeda jausti savo Kūrėją.
Taip ir mes šiame gyvenimo rate pradedame jausti, kad, be paties veiksmo, yra ir tas, Kuris veikia mumyse.
Per šiuos du pojūčius pradedu atpažinti, kad visa, ko trokštu, – iš tikrųjų trokštu ne aš. Tai Jis manyje Savo ranka atlieka pokyčius – o aš priverstinai ir besąlygiškai vykdau.
Tuomet į savo dabartinę būseną pradedu žvelgti iš dviejų taškų:
1. Jis veikia manyje, ir tai mano prigimtis.
2. Koks Jo ketinimas? Ko Jis trokšta? Kodėl Jis tai daro?
Tai reiškia, kad  stadijos „alef“ (1) pabaigoje pabunda Sukūrusios ją stadijos „šoreš“ (0) pojūtis. Ir tada stadija „alef“  nori pavirsti stadija „bet“ (2) – tapti duodančiąja.
Būtent šioje būsenoje mes dabar ir esame – iš stadijos „alef“ pereiname į stadiją „bet“. Viskas priklauso nuo to, kaip giliai savyje atpažinsime Kūrėjo veiksmus.
Nuo šios akimirkos kiekvieną man kylantį norą privalau suvokti kaip ne savo. „Aš noriu gerti!“ – „Melas! Tai ne aš!“
Tai reikš, kad kiekvienoje būsenoje pakylu virš norų – susivieniju su Kūrėju, esančiu mano viduje. Pakylu virš norų ir aiškinuosi, ko Jis iš manęs nori.
Su savo troškimais gali daryti, ką nori, bet tik tada, kai patikrinai, pamatei ir priėmei sprendimą. (Suvokimas, kad Kūrėjas sukėlė manyje norus, o aš tik automatiškai juos vykdau, – kyla iš  suvokimo, kad Jis egzistuoja, Jis sukelia norus ir… Pats juos vykdo. O kur gi aš? Taip žmogus suvokia savo gyvenimo pabaigą –  supranta, kad nėra jam nei teismo, nei atlyginimo, nei pragaro, nei rojaus, nieko…)

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kelyje į galutinį pasaulio ištaisymą“

„Naujasis pasaulis“

„Norų separatorius“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.