Atkerėti mūsų gyvenimo burtus

Krizė, globalizacija

Visas mūsų gyvenimas – tai vien burtai ir didžiulė apgaulė. Egoistinis noras visą laiką varto mus ir verčia jam dirbti. Ir mes mylime šį savo netyrą norą ir patys trokštame būti jo apgauti.
Apie ką jis mums meluoja? Apie kelio pabaigą, žadėdamas ten malonumą ir Šviesą. Bet kelyje mes lyg ir patiriame kažkokį pasitenkinimą. Ir nors be pažadų nieko neturiu, bet mėgaujuosi jais!
Galvoju apie tai, ką turėsiu, ir jau dabar jaučiu, tarsi tai jau turėčiau. Gaunu malonumo kibirkštis, kurios įkvepia manyje viltį.
Bet juk už jų nėra jokios Šviesos. Šviesa nenusileidžia žemiau parsos, t. y. ribos, skiriančios Acilut pasaulį!
Ji šviečia man iš ten ir žadina šias kibirkštis, o aš jaučiu viltį gauti šią Šviesą. Ir taip visą gyvenimą…
Net nepaisant to, kad visą laiką nusiviliame ir nematome jokios Šviesos – vien kibirkštis, tačiau neturėdami kitos išeities, ieškome, kur jų rasti, kad pasimėgautume jomis, gaudami dar šiek tiek pinigų, garbės, žinių, valgio, sekso.
Taip visą laiką esame kelyje vildamiesi tik dėl ateities! O tą akimirką, kai į kibirkštį turi ateiti Šviesa – neateina jokia Šviesa ir viskas vienu akimirksniu pradingsta.
Toks ir yra egoistinio noro darbas: pritraukti mus žadant malonumą, kad lauktume jo ir visą laiką būtume kelyje, manydami, kad mėgaujamės.
Juk iki paties malonumo mes niekada neprieiname – tik nusiviliame, kai viskas išnyksta.
Materialiame pasaulyje žmogus gyvena tik ateities viltimis ir mano, kad tai yra laimė. Jis tiki, kad priekyje jo laukia kažkokie egoistiniai malonumai ir stengiasi negalvoti, kad priešakyje tamsa ir mirtis.
Šiandien žmonija išsivystė iki tokio lygio, kad pradeda suprasti, kad egoistiniai pažadai bergždi. Ir ką gi tada daryti, juk daugiau gyventi viltimis nebegaliu! Netikiu nei socializmu, nei gražia ateitimi, kur visiems bus gerai.
Prasideda visuotinė depresija ir nusivylimas. Bet juk reikia kažkaip gyventi? Ir tada žmogus ima dar labiau save apgaudinėti, jis tyčia apsvaigina save, kad priverstų patikėti. Tam dirba visos masinės informavimo priemonės – tai visuotiniai kerai, kuriuos palaiko visuomenė.
Ir taip bus tol, kol ši apgaulė nepasieks baigtinės ribos, kurios jau nebepratęsi.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Senasis ir naujasis „Aš“

„Visa kūrinija bus tavo!“

„Mūsų pasaulis – dvasinio pasaulio šešėlis“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.