Bėgimas iš savęs – į kitą

Dvasinis darbas

Ką reiškia bėgimas nuo paties savęs, iš savo Egipto? Griebiu viską, ką tik galiu išsinešti, ir bėgu, kad tik dingčiau. Tačiau kur bėgti, jeigu aplink vien Egipto tamsa?! Aš sukaustytas savo noro viduje, kurgi galiu nuo jo pabėgti, argi turiu ką nors daugiau, išskyrus tai?
Aš bėgu iš savo norų į artimo norus – tai ir vadinama išėjimu iš Egipto vergovės! Jaučiu tokį spaudimą, kad neturiu kitos išeities.
Tegu nesugebu padaryti to pats, tačiau turiu šito siekti – kitaip nėra jokių šansų išeiti.
Žmogus ima visus egiptiečių indus ir naktį, tamsoje bėga iš Egipto. Kur jis gali bėgti, jeigu aplink tamsa?
Kita būsena taip pat tamsi, tačiau jis jaučia, kad ji artimesnė laisvei. Netgi jeigu dabar nekenčiu kitų ir esu su jais nesusijęs, žinau, kad kita būsena tobulesnė.
Tai yra, kiek tik sugebu, išeinu iš savo norų į artimo norus. Tiesiog pabėgu.
Tačiau ir juose kol kas nematau jokios šviesos – turiu parodyti savo pasirengimą išeiti į juos nepaisydamas tamsos.
Aš pasiekiu Galutinę jūrą ir esu pasiryžęs šokti į ją, juk matau, kad už manęs man jau niekas nešviečia, ir nebegaliu daugiau likti savo egoizme.
Aš pasirengęs jį užmušti, kad tik išeičiau į bendrus norus, į artimo norus. Tegu ten pats sau nieko negausiu, tačiau matau, kad ten slypi kita – dvasinė pakopa.
Žmogus supranta, kad išoriniai kitų žmonių norai – tai aukštesnė pakopa jo paties vidinių norų atžvilgiu.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Amžinasis gyvenimo apytakos ratas“

„Kaip ištrūkti iš egoizmo vergovės“

„Veržkitės į „paskirties tašką“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.