Aukštesniųjų pasaulių tragikomedija

Dvasinis darbas, Knyga „Zohar“

Klausimas: Iš Aukštesniojo visada sklinda tobulumas, o žemiau stovintysis tik aiškinasi savo santykį su juo.
Kodėl tada knygoje „Zohar“ parašyta: „Nes viskas, kas vyksta viršuje, yra tobula, viskas – vieninga visuma ir vyksta vienoje vietoje: ar tai būtų stebuklas, ar teismas, – o ne padalinta per pusę, kai viena pusė – stebuklas, o kita pusė – teismas“.
Atsakymas: Jūs, žaisdami su savo vaiku, irgi nuolat persikūnijate į skirtingus vaidmenis, kad vaikas pamatytų įvairias Jūsų būsenas ir santykius, kad tai skatintų jį atitinkamai reaguoti ir taip augti.
Negalite visuomet būti vienodi. Visas ugdymas formuojasi per aukščiau esančiojo savybių suvokimą (kurios dažniausiai sukelia mumyse nemalonius pojūčius), – taip Aukštesnysis priverčia mus vystytis.
Kaip rašo Baal Sulamas alegorijoje apie vergą, Kūrėjas įsikūnija tai į maištininką, tai į plėšiką, tai į žmogžudį.
Kam egzistuoja pasaulių sistema? – Kad visą laiką mus auklėtų. Už jos filtrų yra Šviesa, begaliniai gera ir tobula, bet praeidama pro pasaulius, ji auklėja mane.
Aš visą laiką esu priešais šią sistemą – ir nuolat sulaukiu iš jos paties geriausio man poveikio.
Ji teikia būtent tai, kas man būtina. O aš privalau kiekvieną kartą teisingai į tai reaguoti
Reaguoju teisingai – „Šaunuolis! Sulauksi kito poveikio!“ Pajuntu teisingą reakciją – „Puiku! Iš aukščiau pajusi kitą įtaką“. Tik taip mes tobulėjame.
Mums atrodo, jog  Kūrėjas nuolat keičia savo santykį, tarsi pasukdamas į mus tai gerąją pusę, tai blogąją, kaip teatro kaukė, kurios viena pusė juokiasi, o kita – verkia.
Toks Aukštesniojo santykis su žemesniuoju turi būti nuolat, kad jį augintų. Taip pasaulių sistema elgiasi su mumis.

Iš 2010-04-07 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.