Kabalistai apie kabalos mokslo esmę, 2 dalis

Baal Sulamas, Kabala, Kabalistiniai šaltiniai

Brangūs draugai! Prašau užduoti klausimus pagal šių didžiųjų kabalistų citatas. Pažadu į juos atsakinėti.
Pastabos skliausteliuose – mano.

Kas yra kabalos mokslo pagrindas?
Šioje pratarmėje noriu paaiškinti kai kuriuos iš pirmo žvilgsnio paprastus (kaip žmogui atrodo) klausimus, kuriuos paaiškinti bandė praktiškai visi ir (kiekvienoje kartoje) daug rašalo tam (kad būtų išsiaiškinta) sunaudota. Bet visgi iki šiol neįgijome aiškaus ir pakankamo žinojimo. O klausimai tokie:
1) Kokia yra mūsų esmė?
2) Koks mūsų vaidmuo ilgoje tikrovės grandinėje, kurioje mes esame jos mažos grandys.
3) Žvelgdami į save jaučiamės tokie sugedę ir menki, kad nėra niekingesnių (kūrinių). O jeigu pasižiūrėsime į mus sukūrusį (absoliutų ir tobulą Kūrėją, kaip tvirtina tie, kurie Jį sau atskleidžia), tai turime tapti visa ko viršūne, būti aukščiau visko, nes iš tobulo Kūrėjo turi kilti tik tobuli veiksmai. (Juk veiksmo kokybė ir rezultatas apibūdina tą, kuris jį atlieka).
4) Protas įpareigoja mus pripažinti, kad Kūrėjas absoliučiai geras ir kuria vien tik gėrį, taigi nėra nieko aukščiau už Jį. (Jeigu Jame yra viskas ir Jis – gyvybės pagrindas, tai privalo būti tobulas). Bet kaip (tokiu atveju) Jis galėjo sukurti tiek kūrinių, kurių (visų iki vieno) dalia – visas savo gyvenimo dienas praleisti kančiose ir kartėlyje, ir jeigu jau ne Savo gėriu, tai bent jau ne tokiu blogiu (užpildyti jų gyvenimą)?!
5) Kaip gali būti, kad iš Tobulo, neturinčio nei pradžios, nei pabaigos, kyla niekingi, laikini ir išnykstantys kūriniai? (Baigtinio kūrinio atsiradimas rodo, jog Kūrėjas turi baigtinumo savybę).
Baal Sulamas „Pratarmė knygai Zohar“, 1 punktas.

Komentarų nėra

Komentarai

Privalote prisijungti, jei norite komentuoti.